- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-24
- Bylos Nr.
- 2A-776-253/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė (pirm.), Julija Gražina Vaitulionienė, Rimvida Zubernienė
- Atsakovas
- G. K.
- Ieškovas
- A. P.
- Trečiasis asmuo
- H. K., notarei Genei Pietarienei, notarei Genei
- Advokatai
- Olegas Drobitkas
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-776-253/2007
NUTARTIS
2007 m. spalio 24 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Julijos Gražinos Vaitulionienės, Rimvidos Zubernienės, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Olegui Drobitkai, atsakovui G. K. (G. K.), viešame kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. K. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui G. K., tretiesiems asmenims H. K. (H. K.), notarei Genei Pietarienei dėl panaudos sutarties nutraukimo patvirtinimo ir iškeldinimo iš svetimų patalpų bei atsakovo G. K. priešieškinį ieškovui A. P., tretiesiems asmenims H. K., notarei Genei Pietarienei dėl pirkimo- pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė pripažinti, kad žodinė panaudos sutartis, sudaryta tarp trečiojo asmens H. K. ir atsakovo dėl naudojimosi ieškovui priklausančiu nekilnojamuoju turtu, įgytu 2005-06-29 ir 2005-09-16 pirkimo- pardavimo sutartimis, yra nutraukta. Ieškovas prašė iškeldinti atsakovą iš jam priklausančių patalpų bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iš trečiojo asmens H. K. 2005-06-29 ir 2005-09-16 per du kartus nupirko nekilnojamąjį turtą – 0,32 ha žemės sklypą ir jame esantį gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Iki pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo, tarp atsakovo G. K. ir tuometinio nekilnojamojo turto savininko trečiojo asmens H. K. buvo sudaryta žodinė panaudos sutartis, kuria H. K. leido naudotis jam priklausančiu turtu atsakovui. Įsigijęs nekilnojamąjį turtą iš trečiojo asmens, ieškovas įgijo teisę nutraukti tarp trečiojo asmens ir atsakovo sudarytą panaudos sutartį. Ieškovas informavo atsakovą apie sutarties nutraukimą bei prašė išsikelti, tačiau atsakovas tokius pranešimus ignoruoja.
Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiomis 2005-06-29 ir 2005-09-16 sudarytas pirkimo-pardavimo sutartis tarp ieškovo bei trečiojo asmens H. K. Nurodė, kad trečiasis asmuo sutarties pasirašymo metu klaidingai informavo notarą, jog visas nekilnojamasis turtas, parduodamas ieškovui, priklauso jam, t.y. trečiajam asmeniui. Elektros įvadas, kuris yra parduoto nekilnojamojo turto dalis, išimtine teise priklauso atsakovui, kuris šį įvadą įrengė už savo lėšas. Be to, trečiasis asmuo yra ribotai veiksnus dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, todėl negalėjo suprasti savo veiksmų sudarydamas pirkimo- pardavimo sutartis.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2007-06-15 sprendimu ieškinį tenkino visiškai, o priešieškinį atmetė. Teismas nutraukė žodinę panaudos sutartį, sudarytą tarp H. K. ir G. K. dėl ieškovui A. P. priklausančių patalpų, įgytų 2005-06-29 ir 2005-09-16, pirkimo- pardavimo sutartimis. Nusprendė iškeldinti atsakovą G. K. iš ieškovui priklausančių patalpų, nesuteikiant jam kitos gyvenamosios vietos. Nustatė, kad šalys nekilnojamojo turto pirkimo- pardavimo sutarčių sudarymo metu buvo veiksnios ir nėra jokių kitų pagrindų sandorius pripažinti negaliojančiais. Teismas padarė išvadą, kad elektros įvadas yra nekilnojamojo turto priklausinys. 2000-09-21 tarp Klaipėdos elektros tinklų ir atsakovo sudarytoje sutartyje nurodyta, kad pastatyti elektros tinklai yra Elektros tinklų nuosavybė. Teismas nustatė, kad elektros įvado savininkas yra ne atsakovas, o elektros energijos tiekėjas. Sutartis, sudaryta tarp atsakovo ir energijos tiekėjo, būtų ginčytina, kadangi tiekėjas privalėjo sudaryti sutartį su nekilnojamojo turto savininku – trečiuoju asmeniu H. K., o ne su atsakovu, tačiau tai nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Kadangi pirkimo – pardavimo sandoriai yra sudaryti teisėtai, o elektros įvadas nepriklauso atsakovui, teismas atmetė priešieškinį. Ieškovas, teisėtai įsigydamas nekilnojamąjį turtą, įgijo visas teises į jį, taip pat teisę į panaudos sutartį (CK 6.643 str.). Teismas konstatavo, kad žodinė panaudos sutartis, sudaryta tarp atsakovo ir trečiojo asmens, yra niekinė, nes sudaryta nesilaikant tokioms sutartims taikomų reikalavimų (CK 6.478 str., 6.629 str.). Atsakovas buvo informuotas apie panaudos sutarties nutraukimą, tačiau geranoriškai neišsikėlė. Teismas nutraukė panaudos sutartį ir pripažino, kad atsakovas savavališkai užima jam nepriklausančias patalpas, todėl nutarė jį iškeldinti iš šių patalpų, nesuteikiant jam kitos gyvenamosios vietos (CK 6.612 str.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas G. K. prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2007-06-15 sprendimą ir priimti naują sprendimą- ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas neišnagrinėjo jo prašymo pakeisti trečiojo asmens H. K. procesinę padėtį į atsakovo.
2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovo įsigytas elektros įvadas į ginčo pastatus buvo parduotas teisėtai ir neturėjo jokios įtakos sandoriui. Nurodo, kad pats sumokėjo už elektros tinklus ir jų pastatymą iki ginčo pastatų. Teigia, kad elektros įvadas turi savo vertę ir su pastatais sudaro nedalomą visumą, nes pastatų be elektros nebūtų galima eksploatuoti.
3. Notarė patvirtino sandorį neįsitikinusi, ar nėra suvaržymų parduodamam turtui. 2005-09-16 nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, jog pastatų dalys parduodamos kartu su elektros įvadu, nors tokio pobūdžio tipinėse sutartyse ši sąlyga nėra numatyta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovo A. P. atstovas advokatas Oleg Drobitko prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2007-06-15 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas nustatė, jog atsakovo reikalavimas trečiajam asmeniui H. K. nėra nagrinėjamos bylos dalykas, todėl pagrįstai nekeitė jo procesinės padėties. Elektros įvadas yra ieškovui perduoto nekilnojamojo daikto priklausinys, kuris atskirai nėra parduodamas. Trečiojo asmens H. K. pareiškimas, kad jis suklaidino notarę nurodydamas, jog elektros įvadas priklauso jam, neturi reikšmės, nes elektros įvado savininkas yra elektros energijos tiekėjas, o ne atsakovas ar trečiasis asmuo. Apeliacinio skundo argumentas dėl netipinės sutarties sąlygos, jog pastatai perduodami kartu su elektros įvadu, yra nepagrįstas, nes tokios sąlygos įtraukimas nepažeidžia įstatymo ir nėra pagrindu pripažinti sandorius negaliojančiais.
Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Tenkindamas ieškinį ir atmesdamas priešieškinį, pirmosios instancijos teismas savo sprendimą grindė tuo, kad ieškovas, teisėtai įsigydamas nekilnojamąjį turtą, įgijo visas teises į jį, taip pat ir teisę į panaudos sutartį (CK 6.643 str.), o atsakovas neįrodė, kad šalys, sudarydamos pirkimo- pardavimo sutartis, buvo neveiksnios ir kad nėra sąlygų, numatytų CK 1 knygos IV skyriuje, sandorius pripažinti negaliojančiais.
Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis kolegija sutinka, nes jos atitinka byloje surinktus įrodymus.
Iš bylos medžiagos matyti, jog 2005 m. rugsėjo 16 d. ir 2005 m. birželio 29 d. pirkimo- pardavimo sutarčių pagrindu (b.l. 7-16) ieškovas įsigijo žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Nuosavybė viešame registre įregistruota 2005 m. spalio 4 d. (b.l. 17-18). 2006 m. sausio 1d. ieškovas įspėjo atsakovą, kad pastarasis per tris mėnesius išsikeltų iš jam nuosavybės teise priklausančių statinių.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Ieškinyje ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas teismui neprivalomas ir šio nesaisto, todėl teismas yra saistomas faktiniu ieškinio pagrindu, o normą, atitinkančią išdėstytą ieškinio pagrindą, turi parinkti ir pritaikyti teismas ( CPK 2 ir 265 straipsniai).
Pagal faktines aplinkybes tarp buvusio namo savininko trečiojo asmens H. K. ir patalpų naudotojo atsakovo G. K. atsirado panaudos teisiniai santykiai (CK 6.629 straipsnio 1 dalis). Panaudos davėjas (H. K.) namą, kuriame gyvena atsakovas, pardavė ieškovui, todėl tokiu atveju naujam namo savininkui perėjo visos teisės ir pareigos pagal anksčiau trečiojo asmens ir atsakovo sudarytą panaudos sutartį, nes savininko pasikeitimas nedaro jo neteisėtu statinio naudotoju. Neginčytinai nustatyta, kad naujasis namo savininkas, pirkdamas iš H. K. namą, žinojo, jog jo perkamose patalpose gyvena pardavėjo sūnus, kuris jomis naudojasi teisėtai, t. y. ieškovas pirko namą su suvaržymu – atsakovo teise neterminuotai naudotis butu. Pasikeitus namo savininkui, atsakovui išliko teisė toliau naudotis gyvenamosiomis patalpomis panaudos sutarties pagrindu (CK 6.643 straipsnio 1 dalis). Įstatymas numato, kad bet kuri iš panaudos sutarties šalių bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi kitą šalį prieš tris mėnesius (CK 6.642 straipsnio 1 dalis). Tokį įspėjimą ieškovas atsakovui išsiuntė ir jo kopija byloje yra (b.l. 20). Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas atsakovui aiškiai buvo išreiškęs valią dėl trukdymo jam iki galo disponuoti nuosavybės teise priklausančiu turtu ir būdamas savininku negali laisvai naudotis savo nuosavu namu, nes jame gyvena atsakovas, t.y. ieškovas visiškai įrodė savo teisių pažeidimą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, CK 4.98 straipsnis), o atsakovas neįrodė savo veiksmų naudotis namu teisėtumo (CPK 12 straipsnis,178 straipsnis), todėl teismas pagrįstai ieškinį patenkino, nors ir nurodė kitokį teisinį pagrindą. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jo vien formaliais pagrindais nėra pagrindo (CPK 328 straipsnis).
Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu apeliacinio skundo argumentą, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, nes nepakeitė trečiojo asmens H. K. procesinės padėties į atsakovo, kadangi ieškinio dalyką nurodo būtent ieškovas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovo reikalavimas trečiajam asmeniui H. K. šioje byloje negali būti nagrinėjamas, kadangi tai nėra šio teisminio ginčo dalykas.
Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą dėl elektros įvado priklausomybės, kadangi pirkimo- pardavimo sutartys nepažeidė imperatyvių teisės normų, neprieštarauja viešajam interesui ir gerai moralei. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, elektros įvadas yra nekilnojamojo turto priklausinys, todėl toks ginčas yra niekinis. Kolegija taip pat atmeta apeliacinio skundo argumentą dėl notarės veiksmų neteisėtumo, kadangi duomenų apie trečiojo asmens neveiksnumą nėra, sutarties šalys suprato ginčo patalpų pirkimo- pardavimo sutarties turinį, tai patvirtino pasirašydamos sutartis.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas ieškinio ir priešieškinio aplinkybes nepažeidė teisės normų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismo išvada netenkinti priešieškinio tinkamai motyvuota ir jos nepaneigia atsakovo apeliacinio skundo argumentai. Be to, iš apeliacinėje instancijoje išsakytos atsakovo pozicijos matyti, kad jis iš esmės ne tik neginčija ieškovo nuosavybės į statinius ir žemės sklypą, bet siekia atsipirkti nuosavybę arba gauti tam tikrą piniginę kompensaciją, tačiau tokių naujų reikalavimų neturi teisės kelti apeliacinės instancijos teisme ( LR CPK 312 straipsnis), tai gali būti atskiros bylos nagrinėjimo dalykas ir tai matyti iš apeliacinės instancijos teismui pateikto AB „VST“ 2007-09-19 rašto Nr. 51000/93.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, nenustačiusi absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, konstatuoja, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Ieškovo atstovas advokatas Olegas Drobitko prašo priteisti 2100 Lt atstovavimo išlaidų. Paaiškino, kad ši suma apima atstovavimą tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad už atstovavimą pirmosios instancijos teisme nei ieškovas, nei jo atstovas neprašė priteisti už advokato teisinę pagalbą (b.l.128-129), prašoma priteisti suma mažintina, atsižvelgiant į darbo ir laiko sąnaudas apeliacinės instancijos teisme bei į 2004-04-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose numatytus dydžius. Todėl atmetus apeliacinį skundą iš atsakovo G. K. ieškovo naudai priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinėje instancijoje, t.y. 900 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (Rekomendacijų 8.11p.) ir 180 Lt už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme (Rekomendacijų 8.18 p.), iš viso 1080 Lt (CPK 88 straipsnio 1dalies 6 punktas, 98 straipsnio 2 dalis ir 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 290-291 straipsniais,
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2007m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš G. K. ieškovo A. P. naudai 1080 Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinio proceso metu.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.