- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-09
- Bylos Nr.
- 1A-110-361/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Dalia Kursevičienė
- Nuteistasis
- A. O., O. J.
- Nukentėjusysis
- N. Š., M. P.
- Advokatai
- Virginija Pargaliauskienė
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Dalios Kursevičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. O. gynėjos advokatės Virginijos Pargaliauskienės (toliau – apeliantė) apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. sausio 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. O. pripažintas kaltu ir nubaustas:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose,
pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (dėl 2014 m. kovo 14 d. veikos) 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose,
pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (dėl 2014 m. kovo 17 d. veikos) 1 metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtas bausmes nuspręsta subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Telšių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutartimi nustatyta subendrinta bausme pagal Telšių apylinkės teismo 2018 m. birželio 5 d., Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d., 2017 m. gruodžio 20 d., 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžius, prie griežčiausios 2018 m. lapkričio 19 d. nutartimi nustatytos subendrintos 5 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant po dalį naujuoju nuosprendžiu paskirtų švelnesnių bausmių, ir galutinę subendrintą bausmę A. O. nustatyti terminuotą laisvės atėmimą 6 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo 2018 m. sausio 15 d.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką nuspręsta įskaityti atliktą bausmę pagal Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d., 2017 m. gruodžio 20 d., 2017 m. gruodžio 22 d., Telšių apylinkės teismo 2018 m. birželio 5 d. nuosprendžius.
Nukentėjusiosios N. Š. civilinį ieškinį nuspręsta tenkinti iš dalies – jai iš nuteistųjų A. O. ir O. J. priteista solidariai 1 519,14 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kita ieškinio dalis atmesta.
Tenkintas nukentėjusiosios M. P. civilinis ieškinys – jai iš nuteistojo A. O. priteista 310,96 Eur turtinės žalos atlyginimo.
UAB „Tele2“ ieškinys atmestas.
Šiuo nuosprendžiu pripažinta kalta ir nubausta O. J., tačiau nuosprendis dėl jos neapskųstas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. O. nuteistas už tai, kad pasisavino jo žinioje buvusį svetimą turtą bei apgaule įgijo svetimą turtą, o O. J. nuteista už tai, kad pasisavino jos žinioje buvusį svetimą turtą. A. O. ir O. J. 2014 m. kovo 14 d., apie 10.00 val., veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą įgyti svetimą turtą – įrankius, „BOSCH“ elektrinių įrankių nuomos patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), pagal įrankių nuomos sutartį O. J. vardu išsinuomojo 4 000 Lt (1 158,48 Eur) vertės vibroplokštę „Mikasa“ ir 1 000 Lt (389,62 Eur) vertės atskėlimo plaktuką „BOSCH“, kurių bendra vertė 5 000 Lt (1 548,10 Eur), priklausančius N. Š., taip juos įgydami laikinai naudoti, ir nustatytu terminu jų negrąžino. Taigi bendrais veiksmais pasisavino N. Š. priklausantį 5 000 Lt (1 548,10 Eur) vertės svetimą turtą.
1.1. Be to, A. O. ir O. J. 2014 m. kovo 17 d., apie 16.00 val., veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą įgyti svetimą turtą – įrankius, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrankių nuomos patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), pagal technikos nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) O. J. vardu išsinuomojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią vibroplokštę „WACKER BPU 2540A“, id. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė – 9 000 Lt (2 606,58 Eur), taip ją įgydami laikinai naudoti, ir nustatytu terminu jos negrąžino. Taigi bendrais veiksmais pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 9 000 Lt (2 606,58 Eur) vertės svetimą turtą.
1.2. Be to, A. O. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2014 m. liepos 2 d., būdamas tyrimo metu nenustatytoje vietoje, telerinkodaros būdu melagingai kito asmens – M. P. – vardu sudarė mobiliojo ryšio sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl mobiliojo ryšio telefono „Samsung 19105 Galaxy SII Plus“ įsigijimo. 2014 m. liepos 3 d., apie 12.42 val., adresu (duomenys neskelbtini), Palangos m., kurjerių tarnybai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pristačius siuntą – mobiliojo ryšio telefoną, A. O. apgaule savo naudai įgijo svetimą – UAB „Tele2“ priklausantį 216,64 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung 19105 Galaxy SII Plus“, abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini), taip padarydamas UAB „Tele2“ 216,64 Eur turtinę žalą.
Šalies argumentai
2. Nuteistojo A. O. gynėja apeliaciniu skundu prašo:
1) panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. sausio 15 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – A. O. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 183 straipsnio 1 dalį (2014 m. kovo 14 d. epizodas) išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo požymių;
2) panaikinti nuosprendžio dalį, kuriuo tenkintas nukentėjusiosios M. P. civilinis ieškinys ir jai priteista iš nuteistojo A. O. 310,96 Eur turtinės žalos atlyginimo;
3) pakeisti nuosprendžio dalį, kuriuo nukentėjusiosios N. Š. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jai priteista solidariai iš nuteistųjų A. O. ir O. J. 1 519,14 Eur turtinės žalos atlyginimo – priteisti iš O. J. nukentėjusiajai N. Š. 1 519,14 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Mano, kad nuosprendis ir jame padarytos teismo išvados yra nepagrįstos objektyviais ir neginčijamais bylos įrodymais, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nėra pagrįstos išsamia bylos įrodymų analize, visapusišku įrodymų ištyrimu ir teisingu vertinimu. Teismas iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kurie įsakmiai nurodo, kad teismas įrodymus vertina pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teismas pažeidė BPK 305 straipsnio reikalavimus, t. y. nuosprendį motyvuoti ir padaryti pagrįstas išvadas, išvadas pagrįsti įrodymais ir nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis kitus įrodymus atmeta. Nuosprendis yra nepagrįstas ir naikintinas dėl esminių pažeidimų vertinant įrodymus bei neteisingai pritaikant baudžiamąjį įstatymą.
2.2. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Teismas nurodė, kad A. O., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2014 m. liepos 2 d., tyrimo metu nenustatytoje vietoje, telerinkodaros būdu melagingai, kito asmens – M. P. – vardu sudarė mobiliojo ryšio sutartį dėl mobiliojo ryšio telefono „Samsung 19105 Galaxy SII Plus“ įgijimo. 2014 m. liepos 3 d., adresu (duomenys neskelbtini), Palangos m., kurjerių tarnybai pristačius siuntą – mobiliojo ryšio telefoną, A. O. apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB „Tele2“ 216,64 Eur vertės turtą, todėl ši jo veika yra įrodyta ir atitinka BK 182 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtį. Teismo išvadą, jog A. O. kaltė padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką yra įrodyta, vertina kaip visiškai nepagrįstą. Nuosprendyje nemotyvuotai atmesti gynybos argumentai ir be motyvų pasiremta vien kaltinimo įrodymais. Kaltinamasis A. O. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltės nepripažino ir neigė telefoną įgijęs telerinkodaros būdu apgaule ir paaiškino, jog šį telefoną už nedidelę pinigų sumą jis nupirko iš O. J.. A. O. nurodė, jog atėjusi pas jį O. J. pasakė, kad turi naują telefoną, kurį paėmė savo vardu. A. O. paprašė, kad atneštų jį parodyti, ir nurodė, kad šis telefonas nebūtų vogtas. O. J. sutiko, atnešė apžiūrėti telefoną. Už telefoną sumokėjo mažą pinigų sumą ir pažadėjo sumokėti dar, o telefoną padovanojo žmonai. Taip pat nurodė, kad O. J. dar buvo atnešusi kitus telefonus, sakydama, kad reikia pinigų ir gali parduoti. A. O. parduodavo telefonus, kažkiek pinigų duodavo O. J., kažkiek pasilikdavo sau. O. J. apklausta ikiteisminio tyrimo metu apie minėtą telefoną jokių parodymų nedavė, o tik teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad žino apie telefoną viską. Kaip nurodė O. J., A. O. liepė jai išmokti asmens kodą mintinai, išmokti pasirašyti, abu važiavo į Palangą, kartu išlipo stotelėje. O. J. pasirašė ir paėmė telefoną, o tuo metu A. O. laukė stotyje. Telefoną ji perdavė A. O.. Teismas, įvertinęs tokius kaltinamosios parodymus, nurodė, jog neturi pagrindo netikėti O. J. parodymais dėl neteisėto telefono įgijimo, nes ji smulkiai ir konkrečiai papasakojo, iš kur ir kokiu būdu gavo nukentėjusiosios M. P. asmens duomenis, kaip Palangoje iš kurjerio paėmė telefoną ir jį perdavė A. O.. Teismas nurodė, jog tai yra ne vienintelis kartas, kai telefonus O. J. paimdavo A. O. prašymu, o O. J. parodymus patvirtina ir nukentėjusiosios M. P., liudytojų R. B., R. K. parodymai bei telefono ryšių paslaugų teikimo sutartis ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pristatymo patvirtinimas.
2.2.1. Mano, kad O. J. ir liudytojo R. B. parodymai yra skirtingi, prieštaringi. Liudytojas R. B. parodė, kad aplinkybių apie telefono įgijimą ir perdavimą kitam asmeniui nepamena. Pamena, kad laikotarpiu nuo 2013 m. liepos mėn. iki pavasario, 2014 m. vasaros, liepos mėn. pabaigos, keletą kartų, ne mažiau kaip tris, būtent naujų telefonų su įkrovikliais, dėžutėmis ir visa komplektacija įsigijo per kelis kartus iš A. O.. Įgytų telefonų apskaitos nevedė, konkrečių identifikavimo duomenų neužsirašinėjo, todėl visiškai garantuoti negali, kad būtent šis telefonas įsigytas iš A. O..
2.2.2. O. J. parodymai prieštarauja liudytojo A. R. ikiteisminio tyrimo metu duotiems ir teismo posėdžio metu paskelbtiems parodymams. A. R. 2014 m. liepos 3 d. dirbo „(duomenys neskelbtini)“ partnerio UAB „(duomenys neskelbtini)“ kurjeriu ir minėtą dieną, apie 13.00 val., pristatė siunta Nr. (duomenys neskelbtini) telefoną iš UAB „Tele2“, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga. Pristatymo aplinkybių kurjeris nepamena. Vadovaujantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuntos pristatymo taisyklėmis, prieš paduodant asmeniui siuntą, yra prašoma asmens, kuriam perduodama siunta, asmens dokumento ir pagal pateiktą dokumentą yra sutikrinamas vardas, pavardė bei pažiūrima į dokumente esančią nuotrauką, sutikrinant, ar asmuo pateikia savo asmens dokumentą. Jei paduodant siuntą nereikia pasirašyti jokios sutarties, o tik patvirtinti pristatymą, siuntą, prieš tai susiskambinus su siuntos gavėju, galima atiduoti ir tame bute esančiam asmeniui, tačiau, jei reikia pasirašyti kokią nors sutartį, pavyzdžiui, telefono paslaugų teikimo sutartį, siunta atiduodama tik pačiam siuntos gavėjui ir niekam kitam. Taigi, nors A. R. ir neprisimena siuntos pristatymo aplinkybių, tikėtina, kad telefoną iš UAB „Tele2“ jis įteikė M. P.. Byloje nėra duomenų, kad minėtu laikotarpiu būtų buvęs pradingęs M. P. pasas ar asmens tapatybės kortelė. O. J. atsisakė duoti parodymus dėl mobiliojo ryšio telefono sutarties pasirašymo bei telefono perdavimo aplinkybių pagal A. O. gynėjos klausimus. Todėl nesutiktina su teismo išvada, kad O. J. smulkiai ir konkrečiai papasakojo, kur ir kokiu būdu Palangoje iš kurjerio paėmė telefoną ir perdavė A. O.. Byloje pateikta 2014 m. liepos 2 d. telefono ryšio paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią M. P., gyv. (duomenys neskelbtini), Palangoje, įgijo 748 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy SII Plus“, o ryšio įrangos pardavimo pradinė įmoka – 99 Lt. Šią sutartį pasirašė M. P.. UAB „Tele2“ rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad sutartis sudaryta internetiniu pardavimo būdu. Paaiškina, jog patikrinus duomenis, užpildyta sutartis kartu su preke buvo siunčiama kliento nurodytu adresu. Pristačius siuntą klientui, kurjeris identifikuoja klientą pagal asmens tapatybės dokumentą, paima sutarties egzempliorių su kliento parašu ir atiduoda siuntą. Byloje esančioje sutartyje bei siuntos pristatymo patvirtinime parašyti kliento parašai yra identiški. Ikiteisminio tyrimo metu neatlikta rašysenos ekspertizė parašą rašiusio asmens tapatybei nustatyti ir nenustatyta, kas konkrečiai naudojasi abonentu Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. gruodžio 22 d. rašte Nr. 170 nurodė, kad sutartyje nurodyti M. P. kontaktiniai duomenys, tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu policijos Specialiųjų užduočių skyriui pateiktas užklausimas, kuriuo prašyta nustatyti IMEI telefono, kuriuo nuo 2014 m. birželio 1 d. naudojosi abonentas Nr. 8 (duomenys neskelbtini), tačiau į paklausimą neatsakyta. Teisme O. J. atsisakė atsakyti į klausimą, koks jos telefono numeris buvo 2014 m. liepos 2 d.
2.2.3. Taigi O. J. parodymai apie įvykio aplinkybes kelia pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo, nes yra prieštaringi ir nepatvirtinti kitomis faktinėmis aplinkybėmis. Šių abejonių nėra galimybės pašalinti, todėl O. J. parodymai laikytini nepatikimais, jie negali būti tinkamais įrodymais šioje byloje, jais negalima pagrįsti A. O. kaltės. Mobiliojo ryšio paslaugų teikimo sutartis ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pristatymo patvirtinimas taipogi nepatvirtina, kad A. O. sudarė ir pasirašė 2014 m. liepos 2 d. sutartį bei jam buvo perduotas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung 19105 Galaxy SII Plus“. Apkaltinamasis nuosprendis dėl A. O. padarytos nusikalstamos sukčiavimo veikos yra pagrįstas prielaidomis. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Byloje nesurinkta patikimų įrodymų, kad A. O. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 1 dalyje, padarymo
2.3 Teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Įrodymai vertinami ne atskirai, bet pirmiausia sujungiant visus teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingus faktus į loginę visumą, nes tik tokiu būdu galima konstatuoti vienareikšmes, logiškas išvadas dėl asmens kaltumo padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Teismas pažeidė bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles dėl A. O. 2014 m. kovo 14 d. inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 183 straipsnio 1 dalį. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinis kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusiojo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinis svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai.
Žemesnės instancijos teismas
2.3.1. A. O. nepripažino kaltės dėl svetimo turto pasisavinimo iš N. Š. įrankių nuomos punkto ir nurodė, kad kai įrankiai buvo išnuomoti, buvo namuose (duomenys neskelbtini) gatvėje. A. J. atėjus pasiskolinti mašinos, A. O. pasakė, kad pastarasis prašytų jo žmonos L., nes jos vardu buvo mašina. L. paskolino mašiną A. J., nes pažinojo A. Po kiek laiko A. O. sužinojo, kad išnuomoti įrankiai nebuvo grąžinti. Vėliau A. sakė, kad užfiksuotas mašinos numeris ir atsakomybė teks jam, tačiau pastarasis pasakė, kad viską ant savęs paims. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta O. J. parodė, kad A. J. paprašė jos savo vardu išnuomoti įrankius – vibroplokštę ir atskėlimo plaktuką. Paklausus, kodėl pats neišsinuomojo, atsakė jai, kad vairuotojo pažymėjimas pasibaigęs, o išnuomotus įrankius grąžins tą pačią dieną ar kitos dienos ryte, ir dar paminėjo, kad yra „tiuremščikas“. Ji patikėjo juo ir kartu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį nuomos punktą. Į nuomos punktą ėjo viena. A. J. liko automobilyje. Su N. Š. sudarė sutartį ir išsinuomojo įrankius, paliko 100 Lt užstatą, pinigus davė A.. A. išnuomotus įrankius sukrovė į automobilį ir jie išvažiavo. Vėliau, t. y. 2015 m. liepos 22 d., O. J. pakeitė savo parodymus ir nurodė, kad ankstesnėje apklausoje paminėtus įrankius iš Plungės įrankių nuomos punkto ji nuomojo kartu su A. O.. Kaip nurodė O. J., ji melavo, nes A. O. jos to paprašė po to, kai sužinojo, kad yra paduotas pareiškimas policijoje dėl įrankių. Tokius parodymus O. J. palaikė ir teisme. Liudytoja L. O. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai priklauso automobilis „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuo 2014 m. kovo 12 d. iki 14 dienos vakaro automobiliu naudojosi pažįstamas A. (A.). A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. kovo mėn. pradžioje A. paprašė jo su pastarojo automobiliu nuvežti jį su O. į nuomos punktą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, iš kur O. išsinuomojo vibroplokštę. A. tuo metu buvo kažkur išėjęs. Pakrovus įrankius, A. grįžo ir jie visi parvažiavo į V. M. gatvę, ten paliko automobilį prie parduotuvės „IKI“ ir nuėjo namo. Automobilio raktelius padėjo ant automobilio padangos, o kitą dieną pastebėjo, jog automobilyje vibroplokštės nėra.
2.3.2. Pažymi, kad prokuroro nutarimu A. J. ikiteisminis tyrimas šiuo atveju buvo nutrauktas. Teismas atmetė gynybos prašymą teismo posėdyje apklausti liudytoją A. J., nurodęs, jog šaukimai jam neįteikti. Prokuroras tokį gynėjo prašymą palaikė. Taigi kaltinamojo A. O. teisė apklausti kaltinimo liudytoją A. J. užtikrinta nebuvo (kasacinio teismo nutartys Nr. 2K-102/2009, 2K-476/2013, 2K-115/2014, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies, 3 dalies d punktas, BPK 44 straipsnio 7 dalis). Minėto liudytojo parodymai yra tiesiogiai susiję su aplinkybėmis, kuriomis buvo paimti įrankiai iš N. Š.. Vertinant, kad O. J. parodymai nenuoseklūs, o nukentėjusioji N. Š. atpažino su O. J. atvykusį asmenį, kuris padėjo pakrauti įrankius į automobilį, bei L. O. parodymus, kad A. J. prašė jos automobilio ir grąžino jį 2014 m. kovo 14 d. vakare, išsiaiškinant atsiradusius prieštaravimus, gynyba teikė prašymą tiesiogiai užduoti klausimus A. J.. Teismas tokį prašymą įvertino kaip formalų ir neturintį reikšmės bylai išspręsti teisingai. Mano, kad esant priešiškiems santykiams tarp kaltinamųjų bei O. J. nusiteikimui prieš A. O., jos parodymai negali būti vertinami kaip objektyvūs ir patikimi pagrįsti apkaltinamąsias išvadas.
2.4. Teismas pažeidė BPK 109 straipsnio nuostatas. Civilinė ieškovė N. Š. teismo posėdžio metu patikslino savo civilinį ieškinį ir prašė visą žalos atlyginimą priteisti iš kaltinamosios O. J., teigdama, jog patyrė žalos nuo pastarosios veiksmų apgaule išsinuomojant įrankius. Teismas nepaisė šio nukentėjusiosios prašymo, o tenkino ieškinį iš dalies ir priteisė solidariai iš abiejų nuteistųjų solidariai 1 519,14 Eur turtinės žalos atlyginimo. Teismas viršijo civilinio ieškinio ribas (BPK 113 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 265 straipsnio 2 dalis). Kadangi N. Š. reiškė reikalavimą atlyginti turtinę žalą O. J., tai pripažinus pastarąją kalta dėl nusikalstamos veikos padarymo, teismas privalėjo turtinę žalą priteisti iš jos, o ne solidariai iš abiejų nuteistųjų.
3. Teismo posėdyje prokurorė prašė atmesti apeliacinį skundą, nuteistasis ir jo gynėja – tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, daro išvadą, kad apylinkės teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo A. O. kaltės. Apylinkės teismas vadovavosi BPK 20 straipsnio nuostatomis, nuosprendyje padarytos išvados yra išsamios, pagrįstos nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o nuteistojo kaltę dėl kvestionuojamų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 183 straipsnio 1 dalyje (2014 m. kovo 14 d. veika) numatytų nusikaltimų padarymo patvirtina bylos įrodymų visuma. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismo nuosprendis pagrįstas įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, kaip to reikalauja BPK 301 straipsnis, ir nenustatyta, kad būtų pažeistas įrodymų leistinumo bei liečiamumo principas. Vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų nepažeidė.
Dėl A. O. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį
5. Teisėjų kolegija kaip išgalvotą ir į aktualios sukčiavimo veikos padarymo mechanizmą neįsikomponuojančią vertina apelianto versiją, jog telefoną „Samsung 19105 Galaxy SII Plus“ už nedidelę pinigų sumą nupirko iš O. J. bei padovanojo žmonai. Nors glaustai, tačiau apylinkės teismas atskleidė nusikalstamą telefono įgijimo veiką, o išvadas, priešingai nei teigiama skunde, pagrindė ištyręs ne vien O. J., tačiau kartu įvertinęs A. O., nukentėjusiosios M. P., liudytojų R. B. ir R. K. parodymus, taip pat atsižvelgdamas į telefono ryšio paslaugų teikimo sutarties sudarymo bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuntos pristatymo per kurjerį patvirtinančio dokumento pasirašymo faktus.
5.1. Aptardamas O. J. parodymus apie tai, iš kur, kokiu būdu, jos teigimu, ji gavo nukentėjusiosios M. P. asmens duomenis, kaip ir kada Palangoje iš kurjerio paėmė telefoną ir perdavė jį A. O., apylinkės teismas nepakankamai išsamiai atskleidė apeliantės kvestionuojamos telefono sutarties sudarymo telerinkodaros būdu aplinkybes. Šiuo atveju būtent internetu pildant paraišką, o ne bendraujant telefonu ar pan. su bendrovės darbuotojais, buvo pateikti nukentėjusiosios duomenys, neva siekiant įsigyti ryšio paslaugą ir kartu prekę – telefoną.
5.2. Apeliantė nepagrįstai įžvelgia esant nepašalintų nuosprendyje prieštaravimų tarp O. J. ir liudytojų R. B. ar A. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų ir teismo posėdžio metu paskelbtų parodymų apie telefono įgijimo, jo perdavimo aplinkybes. Sugretinusi nuteistosios O. J., liudytojų R. B., R. K., A. R. bei I. R. parodymus ir atsižvelgdama į tai, jog „Tele2“ sudarė telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį su paslaugos gavėja M. P. jos nematydama, o pasitikėdama internetu perduotais jos asmens duomenimis, teisėjų kolegija įsitikino tuo, jog būtent A. O., pasinaudodamas tuometinės gyvenimo draugės O. J. naivumu, paprašė jos įsiminti M. P. asmens duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą). O. J. tokius duomenis įsiminė, nuskaitydama nuo tame pačiame name gyvenančios draugės L. turėtos nuomos sutarties, o po to šiuos duomenis pasakė A. O.. Po to minėtu telerinkodaros būdu, bendrovei gavus ir patikrinus internetu perduotų nukentėjusiosios asmens duomenų teisingumą, bendrovė užpildė sutartį ir kartu su preke (telefonu) išsiuntė kliento nurodytu adresu. Taigi, melagingai prisistatydamas M. P. vardu ir nurodydamas bendrovei jos asmens duomenis, A. O. inicijavo telefono ryšio paslaugų teikimo sutarties su „Tele2“ sudarymą. Po to A. O. kartu su O. J., neatskleisdamas pastarajai vykimo į kurortą tikrųjų tikslų, atvyko į Palangą, o išlipęs stotelėje paprašė jos paimti telefoną iš kurjerio, adresu(duomenys neskelbtini), Palanga, pasirašyti kurjerio dokumentuose (sutartyje) M. P. vardu. Kai O. J. nuėjo paimti iš kurjerio telefono, A. O. kartu su ja nėjo, o liko laukti stotelėje. O. J. nuvykus minėtu adresu ir paėmus telefoną iš kurjerio, ji pasirašė kurjerio pateiktuose dokumentuose M. P. vardu, o grįžusi atidavė telefoną, jo priedus ir dokumentus A. O..
5.3. Taigi tokia A. O. sugalvota ir sėkmingai realizuota sukčiavimo schema, paremta savanaudiškais tikslais išnaudojamos O. J. pasitikėjimu, prieraišumu, leido jam apgaule iš „Tele2“ įgyti svetimą turtą – telefoną. Minėtojo R. B. atlikto telefono perleidimo R. K. ir būtent šio telefono radimo pas pastarąją aplinkybės paneigia skundo argumentus, jog R. B. telefoną galbūt įgijo ne iš A. O., ir paneigia A. O. versiją, jog jis padovanojo neva iš O. J. nupirktą telefoną žmonai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad telefono ryšio paslaugų teikimo sutartyje M. P. nuolatinės gyvenamosios vietos adresas nurodytas (duomenys neskelbtini), Palanga, (duomenys neskelbtini), nors tikroji M. P. gyvenamoji vieta yra kitame mieste, t. y. (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė bei šiuo adresu realiai gyvenančios ir kaip liudytojos apklaustos I. R. parodymai, jog apie telefono siuntą ji nieko nežino, o O. J., M. P. ar R. K. apskritai nepažįsta, leidžia dar kartą įsitikinti tuo, kad tikrai ne M. P., o būtent A. O. panaudojo aptartą apgaulę tam, kad įgytų svetimą turtą. M. P. apylinkės teisme paaiškino, jog nei A. O., nei O. J. ar liudytojų R. B., R. K. ar adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, gyvenančių asmenų nepažįsta.
5.4. Be to, teisėjų kolegija pastebi, kad telefono ryšio paslaugų teikimo sutartyje esantis neva M. P. parašas (pasirašyta pirma įrašant jos pavardę, po to vardą ir pasirašant, t. 1, b. l. 157) akivaizdžiai nedera su šios garbingo amžiaus moters tikruoju parašu, kuriuo ji pasirašė tiek civilinį ieškinį, tiek tyrėjų ir teismo procesinius dokumentus (t. 1, b. l. 140, 151, 152). M. P. pasirašo išties netipiškai, t. y. vienu žodžiu „P.“, be to, vardą parašo pirmiau nei pavardę. Ginčo telefonas „Samsung 19105 Galaxy SII Plus“ (supakuotas, su dėžute, krovikliu, ausinukėmis, USB laidu ir dokumentais), tyrėjų paimtas iš R. K. ir jai kaip sąžiningai šio turto įgijėjai pagrįstai nuosprendžiu grąžintas.
6. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimo atveju kaltininkas turi suvokti, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatydamas, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norėdamas tokiu būdu įgyti svetimą turtą. Nustatant subjektyviuosius veikos požymius svarbu įvertinti ir tai, ar kaltininko veiksmai ir vaidmuo nusikalstamos veikos apskritai buvo viena iš priemonių įgyvendinti tą patį tikslą, t. y. apgaule įgyti svetimą turtą. BK 182 straipsnio dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų.
6.1. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, ar priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Apgaulė pasireiškia minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan., arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba jo turtinės prievolės panaikinimu. Teismų praktikoje nustatyta, kad sukčiavimo bylose kaltininko panaudotai apgaulei įvertinti taikomas esmingumo kriterijus, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką šio asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Tik esminė apgaulė gali būti laikoma nusikalstama. Esminės apgaulės požymis yra ne tik pagrindinis apgaulės sąvokos turinio elementas, bet ir kriterijus, kuriuo remiantis galima atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo.
6.2. Šiuo atveju apgaulė buvo naudojama prieš UAB „Tele2“, ši apgaulė buvo esminė, nes UAB „Tele2“ aptartu būdu gavusi ir operuodama M. P. asmens duomenis, parengė telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį. Apeliantė teisingai įvardija kurjerio pareigą, pristačius siuntą identifikuoti klientą pagal asmens tapatybės dokumentą, paimti sutarties egzempliorių su kliento parašu ir atiduoti siuntą. Šiuo konkrečiu atveju kurjeriu dirbusiam A. R., su savimi turint minėtą sutartį bei prekę (telefoną), objektyviai nekilo abejonių, kad atėjusi telefono pasiimti moteris O. J. nėra sutartyje nurodyta M. P.. Nėra pagrindo manyti, jog kurjeriui turėjo kilti pagrįstų abejonių, jog iš anksto sutarties šalims sutartu, tik joms žinomu laiku ir vietoje ((duomenys neskelbtini), Palanga) siuntinį pasiims ne paslaugos gavėjas. Todėl aplinkybė, jog kurjeris pagal darbo pobūdį ar siuntų pristatymo reguliavimo nuostatas turėjo įsitikinti gaunančio siuntinį asmens tapatybe, savaime nešalina sukčiavimo sudėties A. O. veiksmuose. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti skundo teiginiai apie neva byloje nepaneigtą M. P. parašų sutartyje ir siuntos pristatymo patvirtinime identiškumą. Kvestionuojama rašysenos ekspertizės neatlikimo aplinkybė vertinama kaip perteklinė procesinė įrodymų rinkimo priemonė. Teisėjų kolegijos aptartų ir apylinkės teismo ištirtų faktinių duomenų pakanka susiformuoti teismo įsitikinimui, jog sutartyje ir siuntos pristatymo patvirtinime tikrai yra ne minėtosios M. P. parašai, o šiuose dokumentuose apgauta A. O. dėl tikrųjų jo ketinimų bei pasitikėdama juo pasirašė O. J.. Beje pastaroji nedelsdama perdavė A. O. iš kurjerio paimtą telefoną ir jokios turtinės ar kitokios naudos iš tokio elgesio neįgijo ir ateityje iš jo neprašė ar pan.
7. Nustačius, kad svetimam turtui įgyti buvo panaudota esminė apgaulė, nėra būtina pasitelkti papildomus baudžiamosios ir civilinės atsakomybių atribojimo kriterijus. Juolab šioje byloje ginčo dėl to nėra. Įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, kolegija daro išvadą, kad A. O. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą sukčiavimo veiką. Jo kaltė įrodyta anksčiau paminėtais įrodymais, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais ir kita bylos medžiaga. A. O. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir paskirta adekvati, teisinga bausmė.
8. Apeliantė skundu prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuriuo tenkintas nukentėjusiosios M. P. civilinis ieškinys ir jai priteista iš nuteistojo A. O. 310,96 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kvestionuodama turtinės žalos priteisimo iš M. P. aplinkybę, jokių nesutikimo motyvų dėl tokio apylinkės teismo sprendimo apeliantė nepateikia. Kita vertus, teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, įsitikino, jog apylinkės teismas laikėsi BPK 109 straipsnyje, 113 straipsnio 1 dalyje, 115 straipsnio 1 dalyje numatyto žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje reguliavimo nuostatų, pagrįstai, remdamasis nukentėjusiosios M. P. parodymais, Lietuvos pašto mokėjimo kvitais, nustatė priteistinos turtinės žalos dydį 310,96 Eur (216,14 Eur (už telefono įgijimą) + 54,27 Eur (Skolų valdymo centrui) + 40,55 Eur (nurašyti nuo M. P. sąskaitos) = 310,96 Eur).
Dėl A. O. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (2014 m. kovo 14 d. veika)
9. Turto pasisavinimo esmė yra tai, kad kaltininkas, veikdamas tiesiogine tyčia, jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Dažnai turtas kaltininkui patikimas įvairiomis civilinėmis sutartimis (pvz., nuomos, paskolos, panaudos sutartys ir pan.), kurių pagrindu kaltininkui suteikiami teisiškai apibrėžti įgaliojimai. Sudarant sutartis dėl materialinių vertybių paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms sąlygoms. Tos sąlygos siejamos su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu pasunkinimu, vienos iš sutarties šalių sąmoningais veiksmais, užkertančiais kelią sutarties vykdymui. Sprendžiant klausimą, ar kaltininkas elgėsi neteisėtai, svarbiomis aplinkybėmis gali būti sutartyje nurodytų įpareigojimų (įgaliojimų) vykdymo ar nevykdymo aplinkybės.
9.1. Byloje nustatyta, kad abu nuteistieji A. O. ir O. J. neatlygino turtinės žalos, kurią padarė 2014 m. kovo 14 d. nusikalstamai pasisavindami iš N. Š. nuomos punkto išsinuomotus statybos darbų įrankius – 1 158,48 Eur vertės vibroplokštę „Mikasa“ ir 289,62 Eur vertės atskėlimo plaktuką „BOSCH“. Nors įrankių nuomos sutartį, kuria išsinuomoti minėti įrankiai, susitarus, kad įrankiai nuomos punktui bus grąžinti iki 2014 m. kovo 14 d. vakaro, pasirašė (sudarė) O. J., tačiau nuosprendyje atskleistas nuteistųjų bendrų veiksmų pobūdis iki nuomos sutarties sudarymo bei po to leidžia pritarti apylinkės teismo motyvams, jog A. O. neigimas dalyvavus padarant šį nusikaltimą bei O. J. teiginiai, jog ji neva nesuprato, kad daro tokią nusikalstamą veiką, yra jų pasirinkta gynybos pozicija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
9.2. Nuosprendyje aptartos teisiškai reikšmingos aplinkybės apie kaltinamųjų tikslą pasisavinti išsinuomotus daiktus, jų veikimą bendrai, statybos darbų nevykdymą, dera su byloje nustatytų ir ištirtų faktinių aplinkybių visetu bei atskleidžia nusikalstamos turto pasisavinimo sudėties subjektyviųjų ir objektyvių požymių visumą A. O. elgesyje. Apylinkės teismas, priešingai nei teigia apeliantė, teisingai įvertino faktines aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog kaltinamųjų veiksmai buvo bendri, O. J. suprato, jog kartu su A. O. daro nusikalstamą veiką, nes nuomojantis įrankius abu iš anksto susitarė, jog nukentėjusiajai N. Š. ji nurodys melagingas aplinkybes apie savo gyvenamąją vietą, neva statomą namą (duomenys neskelbtini), netikrą telefono numerį, kuriuo būtų galima su ja susisiekti. Beje, tokį patį nusikalstamos veikos braižą nuteistieji panaudojo darydami naują nusikaltimą 2014 m. kovo 17 d., pagal technikos nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), O. J. savo vardu išsinuomojo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vibroplokštę „WACKER BPU 2540A“ ir nustatytu terminu jos negrąžino.
10. Apylinkės teismas, tirdamas aktualų turto pasisavinimo veikos epizodą, pagrįstai rėmėsi ir vertino nukentėjusiosios N. Š., liudytojo A. J. bei kaltinamosios O. J. parodymus ir jų visumą. Šių bylos proceso dalyvių parodymų turinys yra išsamiai nurodytas nuosprendyje ir, priešingai nei teigia apeliantė, leidžia įsitikinti tuo, kad apeliantė nepagrįstai sureikšmina pirminius, kaltinamosios O. J. 2014 m. balandžio 14 d. tyrėjai duotus palankius kaltinamajam A. O. parodymus (kaltino vien A. J.). Pažymėtina, jog po šios apklausos buvusiose 2015 m. liepos 22 d., 2015 m. spalio 16 d., 2017 m. spalio 17 d. apklausose ir po to apylinkės teismo posėdžiuose nagrinėjant bylą O. J. pripažino savo kaltę dėl abiejų jai inkriminuotų turto pasisavinimo epizodų ir kartu išsamiai, detaliai paaiškino savo, A. O. ir A. J. vaidmenį šiose veikose. O. J., be kita ko, parodė, jog A. J. vairavo automobilį iki įrankių nuomos punktų, o apie jos ir A. O. susitarimą negrąžinti išsinuomotų įrankių savininkams nežinojo. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog nei A. O., nei O. J. veikų padarymo metu neturėjo teisės vairuoti, o automobilis priklausė A. O. žmonai L. O.. Duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, jog L. O. leisdama A. J. naudotis automobiliu žinojo apie nusikalstamus A. O. ir O. J. tikslus, byloje nėra. Visuma aptartų aplinkybių leidžia kaip nereikšmingus vertinti skundo teiginius, jog priešiškas O. J. nusiteikimas prieš A. O. paneigia jos duotų, jį kaltinančių parodymų objektyvumą.
11. Kvestionuodama suvaržytą nuteistojo teisę apklausti liudytoją A. J. teisme, apeliantė nutyli aplinkybes, jog šio liudytojo parodymai, duoti tyrėjams, laikantis BPK nuostatų, paskelbti tiriant įrodymus teisiamojo posėdžio metu. Nei anksčiau, nei dabar, nagrinėjant bylą apygardos teisme, surasti, pakviesti ir apklausti teisme A. J. nėra objektyvių galimybių. Bylos duomenimis, A. J. yra išvykęs dirbti galbūt į Vokietiją, jo buvimo ar gyvenamosios vietos adresas užsienio šalyje nežinomas nei policijai, nei teismams. Apeliantė, akcentuodama aplinkybę, jog A. J. skolinosi automobilį iš A. O. žmonos įvykio dieną, nutyli kitą teisiškai reikšmingą aplinkybę, jog A. J. vežė šiuo automobiliu į įrankių nuomos punktus ir O. J., ir patį A. O..
Dėl N. Š. civilinio ieškinio
12. Apeliantė skunde teigia, jog teismas pažeidė BPK 109 straipsnio nuostatas, viršijo civilinio ieškinio ribas, nes nukentėjusioji N. Š. teismo posėdžio metu patikslino civilinį ieškinį ir prašė visą turtinę žalą priteisti iš kaltinamosios O. J., nes ji apgaulingai išsinuomojo įrankius. Todėl apylinkės teismas privalėjo turtinės žalos atlyginimą priteisti iš O. J., o ne solidariai iš jos ir A. O.. Teisėjų kolegija tokią apeliantės poziciją vertina kaip faktiškai ir juridiškai nepagrįstą.
12.1. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Taigi vienas iš pasirinktinų asmens teisės gynimo būdų yra ieškinio reikalavimas atlyginti žalą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog šiuo konkrečiu atveju turtinė žala N. Š. kilo ne iš sutartinių santykių su O. J., o iš delikto, t. y. iš O. J. ir A. O. bendros nusikalstamos turto pasisavinimo veikos padarymo. CK 6.279 straipsnyje nurodyta, jog bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai.
12.2. Nagrinėjamu atveju O. J. ir A. O. nuteisti už turto pasisavinimą iš N. Š. ir nuosprendžiu nustatyta, jog šią nusikalstamą veiką jie padarė veikdami bendrininkų grupe. Taigi nekyla jokių abejonių, jog nukentėjusiajai N. Š. turtinė žala padaryta tiek nuteistosios O. J., tiek nuteistojo A. O. bendrais neteisėtais veiksmais. Todėl šiuo atveju yra įmanoma tik solidari nuteistųjų atsakomybė. Įstatymas nenumato jokių solidariosios atsakomybės taikymo išimčių tais atvejais, kai žala nukentėjusiajam yra padaroma bendrais kitų asmenų veiksmais, o tai reiškia, kad solidarioji prievolė negali būti daloma ir už visą priteistą žalos atlyginimą vienodai atsakingi visi nuteistieji. Pažymėtina, jog faktinių duomenų, kurie leistų tiesiogiai įsitikinti iš N. Š. nuteistųjų pasisavintų statybos įrankių – vibroplokštę „Mikasa“ ir atskėlimo plaktuko „BOSCH“ – vertėmis (pavyzdžiui, šių daiktų pirkimo dokumentai, sąskaitos faktūros ir pan.), byloje nėra. Nukentėjusioji tokių įrodymų apylinkės teismui nepateikė. Tačiau ši aplinkybė savame nepaneigia pagrįstų apylinkės teismo motyvų, jog nukentėjusiosios nurodytos įrankių kainos yra normalios, o tuo leidžia įsitikinti viešojoje interneto erdvėje skelbiamų tokių ar panašių įrankių pardavimo kainos (pavyzdžiui, www.skelbiu.lt ir kt.). Kita vertus, apeliantė neginčija priteistos nukentėjusiajai N. Š. turtinės žalos atlyginimo dydžio.
Dėl klaidos
13. Teismas gali savo iniciatyva ar pagal proceso dalyvių pareiškimus ištaisyti neįsiteisėjusiame nuosprendyje rašymo apsirikimus, aiškias aritmetines klaidas ar kitus netikslumus, kurių ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės (BK 308¹ straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pastebėjo, jog nuosprendyje padaryta aiški aritmetinė klaida nurodant iš nuteistųjų solidariai priteisiamos turtinės žalos atlyginimo sumą, t. y. vietoje 1 419,14 Eur įrašyta 1 519,14 Eur. Pažymėtina, jog klaida padaryta apskaičiuojant (konvertuojant) 1 000 Lt dydžio sumą į eurus (1 000 Lt yra 289,62 Eur, o ne nuosprendyje nurodyta 389,62 Eur suma). Remdamasi proceso operatyvumo, koncentruotumo bei ekonomiškumo principais, teisėjų kolegija ištaiso aptartą klaidą nuosprendyje.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. O. gynėjos advokatės Virginijos Pargaliauskienės apeliacinį skundą atmesti.
Ištaisyti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. sausio 15 d. nuosprendyje padarytą aritmetinę klaidą, vietoje iš nuteistųjų A. O. ir O. J. priteistos 1 519,14 Eur N. Š. turtinės žalos atlyginimo sumos įrašyti 1 419,14 Eur šios žalos dydį.