- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-05
- Bylos Nr.
- 2A-240-611/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Auruškevičius, Andžej Maciejevski (pran.), Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- R. S.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui R. S. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. S. prašė padidinti išlaikymo dydį nepilnametėms dukroms G. S. ir E. S. , iki 400 Lt kiekvienai per mėnesį periodinių išmokų kiekvienam vaikui, skaičiuojant nuo ieškinio pareiškimo dienos 2008-04-28. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu yra išsiskyrusi, gyvena atskirai. Dukterys gyvena kartu su ieškove, yra jos išlaikomos ir auklėjamos. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2002-12-09 sprendimu iš atsakovo buvo priteistas dukrų išlaikymas, mokant po 150 Lt kiekvienai dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nurodo, kad po teismo sprendimo praėjo penkeri metai ir dukrų išlaikymo išlaidos padidėjo, jos auga, lanko mokyklą, nori lankyti plaukimo būrelį, serga ligomis, kurioms gydyti reikalingi brangūs vaistai. Pažymėjo, jog iš atsakovo priteistų mokamų 300 Lt neužtenka patenkinti minimalių vaikų poreikių. Ieškovė nurodė, kad gauna 1500 Lt darbo užmokesčio per mėnesį, todėl beveik visas atlyginimas yra skiriamas vaikų poreikių tenkinimui. Santaupų bei kito nekilnojamojo turto neturi, išskyrus buto dalies, kuriame gyvena. Turtinė padėtis pablogėjo, yra sunki, nes vaikai paaugo, išlaidos juos išlaikyti padidėjo, be to, vaikams nustatytos kvėpavimo ligos, padidėjo gydymo išlaidos, atsakovo teikiamo išlaikymo nepakanka.
Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, kad išlaikymas vaikams gali būti padidintas iki 250 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui. Nurodė, jog sudarė naują santuoką, kurios metu gimė sūnus, todėl jam tenka pareiga išlaikyti tris vaikus. Pažymėjo, kad jo darbo užmokestis sudaro 1400 Lt, šeimos pajamos 4000 Lt, iš kurių 1000 Lt lieka šeimos poreikiams tenkinti. Nekilnojamas turtas yra sudegęs, nedidelės vertės, iš transporto priemonių turi tik du motociklus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pakeitė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2002-12-09 sprendimą , nusprendė iš atsakovo R. S. išieškoti iš jo dukterų G. S. ir E. S. išlaikymui po 400 Lt kiekvienai dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, pradedant mokėti nuo 2008-04-28 d., pavedant V. S. disponuoti nurodytomis lėšomis uzufrukto teise. Nustatė, kad atsakovas dirba, gyvena gyvenamajame name, gauna kaip ir ieškovė analogiškas pajamas. Išlaidos mergaičių išlaikymui padidėjo, jos auga, jų poreikiai didėja, pagal pateiktus medicininius dokumentus matyti, kad joms diagnozuotos ligos, kurioms gydyti reikalingi vaistai bei rekomenduojamas plaukimas. Atsakovo R. S. motyvą, kad ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydis neatitinka jo turtinės padėties, nes jo šeima turi kreditorinių įsiskolinimų, teismas atmetė, nustatė, kad visi kreditoriniai įsiskolinimai yra jo žmonos A. S. vardu, o atsakovo vardu nėra nei vieno kreditorinio įsiskolinimo, be to, būsto (namo) paskolos, gyvybės draudimo kreditoriniai įsiskolinimai sudaryti iki santuokos su R. S. įregistravimo. Ieškovės A. S. nepilnamečių vaikų iš pirmos santuokos išlaikymo pareigą turi jų tėvas V. G. . Nurodė, jog remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą (motiną) nuo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. 800 Lt išlaikymas yra proporcingas minimaliems kiekvienos nepilnametės dukros poreikiams ir tėvo, kuris turi galimybę gauti vidutinį darbo užmokestį, paskelbtą Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (http://www.stat.gov.lt/), 2008 m. II ketvirtį Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis buvo 2236,80 Lt) turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2 d.). Atsakovas yra darbingas asmuo, gali bei privalo susirasti darbą kuriame būtų mokamas toks darbo užmokestis, kuris leistų išlaikyti vaikus. Priteisė 1000 Lt advokato išlaidoms padengti ieškovės naudai.
Šalies argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir sumažinti priteistą išlaikymo dydį iki 250 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui. Nurodė, jog teismas netinkamai taikė ir aiškino LR CK reglamentuotas straipsnių nuostatas. Mano, jog teismas padidindamas išlaikymo dydį, turėjo vadovautis LR CK 3.201 str. 1 d. nuostatomis, turėjo įvertinti aplinkybes ar po teismo sprendimo priėmimo pasikeitė šalių turtinė padėtis. Ieškovė neįrodė nė vienos iš būtinų aplinkybių egzistavimo, todėl teismas nepagrįstai tenkino jos reikalavimą. Teismas netinkamai taikė LR CK 3.192 str. 2 d. nuostatą, neišanalizavo vaikų pasikeitusių poreikių, turėjo atsižvelgti į aplinkybę, kad atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką, kuriam taip pat turi būti teikiamas tokio paties dydžio išlaikymas kaip ir kitiems nepilnamečiams vaikams. Teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė, kad atsakovo darbdavys 2008-09-30 nutraukė darbo sutartį. Teismas teigdamas, kad protingas ir pagrįstas išlaikymo dydžio pakeitimas yra siejamas su ieškovės padidėjusiomis išlaidomis dėl dukterų gydymui papildomai išleidžiamų lėšų, priėmė sprendimą, neturėdamas įrodymų dėl išlaidų padidėjimo. Teismas turėjo atsižvelgti į atsakovo turtinę padėtį, negalėjo priteisti daugiau, negu objektyviai leidžia jo turtinė padėtis. Išlaikymas turi būti proporcingas jo gaunamoms pajamoms ir turtinei padėčiai. Teiginys, kad „teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad atsakovas nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikų“ yra neteisingas ir nepagrįstas, kadangi atsakovas periodiškai kas mėnesį teikė dukrų išlaikymui 300 Lt. Teismas, nustatydamas neproporcingai didelį išlaikymą po 400 Lt kiekvienam vaikui, privilegijavo ieškovę, nurodydamas, jog atsakovas gali ir privalo susirasti darbą, kuriame būtų mokamas toks užmokesti, kuris leistų išlaikyti nepilnamečius vaikus, tačiau netyrė ieškovės galimybių dirbti ir uždirbti didesnį darbo užmokestį, tam, kad galėtų teikti išlaikymą vaikams. Ieškovė yra taip pat jauna ir darbingo amžiaus.
Atsiliepimas
Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Mano, kad teismas teisingai aiškino LR CK straipsnių nuostatas ir, tenkindamas ieškinį, motyvavo šalių turtinės padėties pasikeitimą po priimto 2002-12-09 teismo sprendimo. Nepagrįstas apelianto motyvas, kad teismas nevertino aplinkybės, jog jis turi dar vieną vaiką ir yra bedarbis. Teismas argumentuotai pasisakė dėl jo darbingumo ir turtinės padėties. Remiantis suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teismas nurodė, jog išlaikymas vienam vaikui negali būti mažesnis negu minimalus mėnesinis atlyginimas, todėl apelianto motyvas, jog teismas priteisdamas 800 Lt vaikų poreikiams tenkinti nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, turi būti atmetamas kaip nepagrįstas. Nesutinka su apelianto argumentu, jog jo gaunamos pajamos nėra proporcingos priteistam išlaikymo dydžiui, atsakovo pareiga yra rūpintis vaikų išlaikymu ir darbu, už kurį geriau mokama.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
LR CK 3.192 str. reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal LR CK 3.198 str. 1 d. teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ir daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Šios teisės normos turi laikomasi ir tuo atveju, kai, nors išlaikymas priteisiamas vienam vaikui, tačiau išlaikymas turi būti teikiamas dviem ir daugiau vaikų. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis minėtose teisės normose išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais LR CK įtvirtintais principais, tarp kurių ir LR CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei LR CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintais prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principais. Be to, jau priteistas išlaikymo dydis gali būti sumažintas (padidintas), jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (LR CK 3.201 str. 1 d.), o atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas (LR CK 3.201 str. 2 d.). Taigi pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios šalių (vienos iš šalių) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą, bei aplinkybės, patvirtinančios atsiradusias papildomas vaiko priežiūros išlaidas. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, atsižvelgė į nurodytas nuostatas.
Ieškovė V. S. , prašydama padidinti dukroms G. S. ir E. S. priteisto išlaikymo dydį nuo 150 Lt iki 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nurodė tokias svarbias aplinkybes, kurios, jos nuomone, patvirtina atsiradusias papildomas vaikų priežiūros išlaidas – mergaitės mokosi mokykloje, nori lankyti plaukimą, reikalingi vaistai dėl joms nustatytų ligų, padidėjo išlaidos maistui, aprangai, komunalinėms paslaugoms, vaikų ugdymui, laisvalaikiui ir poilsiui. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės nurodytas aplinkybes, tenkino ieškinį ir padidino atsakovo dukroms G. S. ir E. S. tenkantį išlaikymą iki 400 Lt kiekvienai kas mėnesį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai tėvo (motinos) turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto LR CK 3.3 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio mėn. 10 d. nutartis priimta civilinėje byloje .M. Sinkevičius v. A. Balod, bylos Nr. 3K-3-495/2008, 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Liago v. V. Liagienė; bylos Nr. 3K-3-303/2008). Teisėjų kolegija pažymi, kad, spręsdamas, ar yra pagrindas nustatytam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes. Bylose dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, ar po teismo sprendimo dėl išlaikymo dydžio ir formos nustatymo iš esmės pasikeitė tėvo (motinos) turtinė padėtis ir vaiko (vaikų) poreikiai. Šioje byloje atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo išlaikymo priteisimo momento praėjo jau penki metai, Lietuvoje pasikeitė vartojimo kainų lygis dėl infliacijos įtakos, dėl ko pragyvenimas pabrango, mergaitės paaugo ir dėl to jų poreikiai padidėjo ne tik maistui, bet ir socialinėms reikmėms, jaunesnioji mergaitė pradėjo lankyti mokyklą, joms buvo diagnozuoti susirgimai, ką patvirtina medicinės pažymos, medikai rekomendavo plaukimą vienai iš mergaičių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad išaugo vaikų išlaikymo išlaidos ir dėl to atsirado pildomos vaikų priežiūros išlaidos. Dėl šių priežasčių pripažintina, kad yra teisinis pagrindas padidinti atsakovo privalomą teikti išlaikymą dukroms, ką pagrįstai pripažino savo sprendime ir pirmosios instancijos teismas. Atsakovo argumentai, jog teismas, padidindamas išlaikymo dydį, turėjo įvertinti aplinkybes ar po teismo sprendimo priėmimo pasikeitė šalių turtinė padėtis, tačiau tai nebuvo įrodyta, yra atmestini. Pagrindas reikalauti keisto priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios skolininko turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą. Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis buvo nustatyta, jog atsirado papildomos išlaidos vaikų poreikiams tenkinti. Be to, byloje nėra įrodymų, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, atsakovo turtinė padėtis pablogėjo. Atsakovas yra darbingas, geros sveikatos, gali susirasti geriau apmokamą darbą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad jo turtinė padėtis leidžia teikti vaikams didesnį išlaikymą. Atsakovo gerai apmokamo darbo neturėjimas objektyviai nemaža dalimi priklauso tik nuo paties atsakovo, bet nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog jo turtinė padėtis yra objektyviai sunki. Pagal susiformavusią teismų praktiką minimalus išlaikymo dydis vienam vaikui per mėnesį sudaro vieną minimalią mėnesinę algą, kuri šiuo metu siekia 800 Lt, todėl mažesnė suma nei ½ dalis minėto dydžio gali būti priteisiama iš skyrium gyvenančio vaiko tėvo (motinos) tik išimtiniais atvejais, esant ypatingoms aplinkybėms. Nagrinėjamu atveju byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo mažinti nustatytą išlaikymo dydį jo dukroms, nes tokiu būdu būtų pažeistos jų teisės gauti bent minimalų būtinų poreikių patenkinimą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei tenka ne tik pareiga teikti likusią išlaikymo dalį vaikams, tačiau ir rūpintis kasdieniniais vaikų poreikiais bei priežiūra, ieškovės padėtis, tiek turtiniu, tiek neturtiniu atžvilgiu negali būti pripažinta iš esmės geresnė. Pažymėtina, kad nustačius atsakovui nepilnamečių vaikų išlaikymui mažesnę nei 400 Lt sumą kiekvienam vaikui, būtų pažeistos ieškovės teisės ir teisėti interesai, nes ieškovei būtų uždėta per didelė nepilnamečių vaikų išlaikymo našta. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, padarė teisingą išvadą, kad atsakovas gali teikti po 400 litų dydžio išlaikymą mokamą kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis abiems savo nepilnamečiams vaikams.
Teisėjų kolegija pažymi, jog visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (CK 3.3 str.), o atsakovas į bylą nepateikė neginčytinų ir pakankamų įrodymų, kad ieškovės nurodyta nepilnamečių vaikų išlaikymui (būtiniems minimaliems poreikiams) reikalinga suma būtų akivaizdžiai per didelė. Atkreiptinas dėmesys, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog iš esmės pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (LR CK 3.201 str.).
Remdamasi nurodytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti skundžiamą pagrįstą ir teisingą sprendimą, apeliantas nenurodė ir teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d.1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti galioti nepakeistą.