Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Živilė Janavičienė

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rimos Čitavičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-47813-23, kurioje

M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2009 m. liepos 17 d. Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 6, 8 punktus laisvės atėmimu 9 metams, bausmę atlikęs 2017 m. liepos 15 d.,

2) 2023 m. vasario 9 d. Alytaus apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams, 2023 m. spalio 31 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro, turintis teistumą,

kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis M. B. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent:

2023 m. gruodžio 15 d. apie 19.30 val. prie sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) CDI“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,23 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis M. B., duodamas paaiškinimus bylos ikiteisminio tyrimo metu, kaltę dėl jam pareikšto įtarimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pripažino visiškai. Paaiškino, kad teisės vairuoti B kategorijos transporto priemones neturėjo ir neturi. Automobilis „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) CDI“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) priklauso jo darbdaviui UAB (duomenys neskelbtini), juo visa brigada į darbą važinėja. Automobilis stovėdavo Alytuje, Jurgiškių gatvėje, prie parduotuvės „Vynoteka“, buvusios „Norfos“. Paskutinį kartą, penktadienį, grįžus iš darbo vairuotojas V. jam davė automobilio raktelius pasaugoti. Negali pasakyti, kodėl padavė raktelius būtent jam. V. neseniai dirba ir nežinojo, kad jis teisės vairuoti neturi. Pirmadienį tuo automobiliu būtų važiavę visi į darbą. Paėmęs raktelius, nuėjo namo. Vakare prisireikė nuvažiuoti pas tėvus į (duomenys neskelbtini) kaimą. Tuo metu buvo blaivus. Pagalvojo, jog nieko blogo nebus, jeigu pavažiuos su darbine mašina, vairuoti moka, atstumas nedidelis. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą apie 18 val. Kaime su draugu išgėrė 0,5 l degtinės ir alaus. Begeriant pritrūko cigarečių, nutarė nuvažiuoti jų nusipirkti į degalinę „Skulas“, ji yra maždaug už kilometro nuo tėvų sodybos. Jis vairavo automobilį „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) CDI“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Privažiavęs netoli pagrindinio kelio, vedančio iš Alytaus link Seirijų, toliau šiuo keliu važiuoti nenorėjo, nes buvo intensyvus eismas. Norėjo apsisukti dar prieš tą kelią ir iki degalinės nueiti pėsčiomis. Besisukdamas įvažiavo į kelkraštį ir mašina pati neišvažiavo. Pradėjo stabdyti kitas mašinas. Vienas vyras sustojo, pasakė, kad neturi virvės, ir nuvažiavo. Jis nuėjo į namus paimti virvės, o kai grįžo, jau buvo atvažiavusi policija. Jiems prisipažino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio E. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. gruodžio 15 d. apie 19.40 val. gavo budėtojo nurodymą vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur asmuo pranešė pastebėjęs į griovį nuvažiavusį baltos spalvos „Mercedes Benz“ automobilį, vairuotojas galimai neblaivus, prašė niekam neskambinti. Atvykę nurodytu adresu, pareigūnai rado nuo važiuojamosios kelio dalies nuvažiavusią transporto priemonę „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) CDI“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuotojo nebuvo. Buvę vietoje asmenys pasakė, kad vairuotojas ką tik išėjo ieškoti pagalbos, tuoj turėtų grįžti. Po kelių minučių atėjo vyriškis, kuris paaiškino, jog jis vairavo šią transporto priemonę. Paklausus, ar yra blaivus, ar turi vairuotojo pažymėjimą, atsakė, jog vartojo alkoholį maždaug prieš pusvalandį, vairuotojo pažymėjimo neturi. Automobilio vairuotojo tapatybė nustatyta pagal POLIS II duomenų bazę, tai M. B.. Vairuotojui alkoholio kiekio matavimo prietaisu „Drager 7510“ Nr. ARKB 0237, patikros sertifikato Nr. 1989725, 19.51 val. nustatytas 2,23 promilių neblaivumas, 20.08 val. nustatytas 2,25 promilių neblaivumas. M. B. sutiko, jog vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones bei būdamas neblaivus.

Neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad 2023 m. gruodžio 15 d. M. B. nustatytas neblaivumo požymis – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, alkoholio kiekio matuokliu „Drager 7510“ Nr. ARKB 0237, sertifikato patikros Nr. 1989725, pirmu tikrinimu 19.51 val. nustatytas 2,23 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 20.08 val. nustatytas 2,25 promilių neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais M. B. sutiko.

Įvykio vietos apžiūros protokole fiksuota įvykio vietos Alytaus r., Alytaus sen., (duomenys neskelbtini) k., Dvaro g., ir ten nuvažiavusio nuo kelio baltos spalvos automobilio „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) CDI“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) apžiūra.

Kitų objektų apžiūros protokole fiksuota įvykio vietoje policijos pareigūno nešiojamu vaizdo įrašymo įrenginiu darytas vaizdo įrašas PSS-20231215-194515UTC. Nurodyta, kad įrašo pradžia 2023 m. gruodžio 15 d. 19.45 val., filmuota prie automobilio „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) CDI“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) stovinčio kelkraštyje. Įraše užfiksuotas policijos pareigūno pokalbis su dviem vyriškiais ir moterimi, kurio metu nustatoma, kad automobilį vairavo M. B.. M. B., paklaustas policijos pareigūno, ar yra blaivus, atsako, kad „nelabai”, ir toliau bekalbėdamas pasako „aš išgėris”. Padavus alkotesterį, papūtęs į jį M. B. pasako, kad „bus daug”. Pareigūnai praneša, kad pirmu pūtimu M. B. įpūtė 2,23 promiles. M. B. paaiškina, kad važiavo nusipirkti cigarečių, paklaustas, prieš kiek laiko vartojo alkoholį, atsako „kažkur pusės valandos bėgy”. Paklaustas, ar pripažįsta, kad vairavo neblaivus, atsako „taip”. Į policijos pareigūno klausimą „vairuotojo pažymėjimą turi?“, atsako „ne”.

VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) CDI“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB (duomenys neskelbtini), automobilis įsigytas 2023 m. balandžio 18 d. už 3 250 Eur.

VšĮ „Emprekis“ duomenimis 2023 m. gruodžio mėnesį automobilio „Mercedes-Benz Viano Trend 2.2 CDI DPF“, kurio techninės charakteristikos panašios į automobilio „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) CDI“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) technines charakteristikas, kaina Lietuvoje yra 7 730 Eur su PVM.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius V. M., parodė, kad M. B. bendrovėje dirba nuo 2022 m. liepos mėnesio, o prieš tai jų bendrovėje dar yra atlikinėjęs praktiką. M. dirba atsakingai, su kolegomis sutaria, nekonfliktuoja. Nėra pastebėjęs, kad piktnaudžiautų alkoholiu, kad ateitų į darbą po išgertuvių. M. B. nėra patikėję vairuoti darbinio transporto ir jo žinioje bendrovės automobilis „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) CDI“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) neturėjo būti. Paskutinį kartą tuo automobiliu iš darbo bendrovės darbuotojus parvežė vairuotojas V. G., kuris dirba tik nuo 2023 m. lapkričio 3 d. Automobilis po to, kai parvežami vyrai iš darbo, paliekama Jurgiškių gatvėje prie buvusios „Norfos“ parduotuvės, nes toje vietoje gyvena trys darbuotojai, jiems patogu ten susirinkti. Parvežęs brigadą, V. padavė mašinos raktelius M., kad šis juos perduotų kitam vairuotojui – D. K., kuris pastoviai vežioja darbuotojus. Sekmadienį M. paskambino D. K. ir pasakė, kad važiavo nusipirkti rūkyti ir sustabdė policija, paėmė mašiną. Žino, kad M. B. neturi teisės vairuoti, įdarbinant tai aiškinasi, nes darbo metu reikia pavairuoti įvairias transporto priemones ir tai laiko privalumu. Kadangi M. B. teisės vairuoti neturėjo, jam darbinių mašinų vairuoti nėra davę. Automobilį „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) CDI“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) įvertina 5 000 Eur. Jis šį automobilį firmai pirko praeitais metais, tiesiai iš Olandijos, mokėjo 3 500 Eur banko pervedimu. Dar 600 Eur kainavo parvežimas, mašina buvo su važiuoklės defektu, jį ištaisyti kainavo beveik 1 000 Eur. Taigi dabar automobilis kainuoja 5 000 Eur, įvertinus nusidėvėjimą, automobilio vertė gali būti ir kiek mažesnė.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo M. B. kaltė įrodyta.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis M. B. vairavo transporto priemonę „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) CDI“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, t. y. pirmo tikrinimo metu nustatytas 2,23 promilių neblaivumas, antro tikrinimo metu – 2,25 promilių neblaivumas. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje gali būti taikomas supaprastintas bylos procesas, t. y. procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnis). Pranešus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išaiškinus jam BPK 418–425 straipsniuose numatytą šio proceso tvarką ir pasekmes, kaltinamasis tam neprieštaravo, sutiko su prokurorės siūloma arešto bausme ir jos dydžiu.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis M. B. padarė tyčinį nusikaltimą, pagal pavojingumą priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis nusikalto, turėdamas neišnykusį teistumą, taigi, šiuo atveju yra nusikaltimų recidyvas, o kaltinamasis yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis) ir ši aplinkybė sunkina jo atsakomybę. Nusikaltimo padarymo metu nebuvo baustas administracine tvarka, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, tai jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Įvertinus nustatytas aplinkybes, siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta arešto bausmė. Už nesunkų nusikaltimą yra nustatytas areštas nuo penkiolikos iki devyniasdešimt parų (BK 49 straipsnio 3 dalis). Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, skirtinas 48 parų areštas. Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę visiškai prisipažino, todėl yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Prokurorė siūlo kaltinamajam M. B. atidėti arešto bausmės vykdymą septyniems mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, kaltinamasis arešto bausme nuteisiamas pirmą kartą, turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymas atidėtinas septyniems mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą, kuri padėtų kaltinamajam koreguoti elgesį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlomas įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų neskirtinas kaip perteklinis, kadangi Probacijos įstatymo 27 straipsnio 2 punkte įtvirtintas draudimas probuojamajam intensyvios priežiūros metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Prokurorė siūlo kaltinamajam M. B. už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kartu su bausme skirti ir baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones ketveriems metams ir turto konfiskavimą, išieškant iš kaltinamojo konfiskuotino turto – automobilio „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) CDI“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 5 000 Eur.

BK 42 straipsnio 6 dalyje, 67 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir uždraudimas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis bei turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, įvertinęs M. B. padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes – tyčia vairavo automobilį girtas, esant vidutiniam neblaivumo laipsniui, tačiau transporto priemonę neblaivus vairavo pirmą kartą, sprendžia, kad tikslinga skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams.

Be to, įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį ir siekiant baudžiamosios teisės priemonėmis apginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų (BK 1 straipsnio 1 dalis), kaltinamajam skirtina dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Byloje nustatyta, kad automobilis „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) CDI“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurį vairavo kaltinamasis, nuosavybės teise priklauso juridiniam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini), taigi, konfiskuotinas turtas šiuo atveju nėra kaltinamojo nuosavybė ir byloje nenustatytos BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės, kurioms esant galėtų būti konfiskuotas kitam asmeniui priklausantis turtas. Esant šioms aplinkybėms, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis). Byloje pateikta VšĮ „Emprekis“ pažyma apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje, iš kurios matyti, kad 2023 m. gruodžio mėnesį automobilio „Mercedes-Benz Viano Trend 2.2 CDI DPF“, kurio techninės charakteristikos panašios į M. B. vairuoto automobilio „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) CDI“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) technines charakteristikas, vidutinė kaina su PVM Lietuvoje yra 7 730 Eur. VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, jog UAB (duomenys neskelbtini)įsigijo automobilį „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) CDI“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) už 3 250 Eur, bendrovės direktorius ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog šį automobilį pirko Olandijoje, todėl mokėjo tokią sumą, tačiau buvo papildomų išlaidų, dabar automobilį vertina 5 000 Eur.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu sprendžiant dėl konfiskuotino automobilio vertės nustatymo, teismų praktikoje paprastai yra taikomas transporto priemonės rinkos vertės kriterijus, t. y. tokio automobilio vertė yra nurodoma pagal vidutinę tokios transporto priemonės rinkos kainą. Tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti, taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Atsižvelgus į nurodytą kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl konfiskuojamo turto vertės nustatymo, įvertinus į bylą pateiktus duomenis apie automobilio „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) CDI“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vertę, teismas sprendžia, kad iš M. B. valstybės naudai išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 5 000 Eur. Šiame kontekste pažymima, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020). Konfiskuotino turto vertės klausimas turi būti vertinamas kompleksiškai su kitais bylos duomenimis, taip pat ir su aplinkybėmis, susijusiomis su padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu, kaltininko asmenybe ir ar tokios vertės turto konfiskavimas nebūtų nepakeliama finansinė našta nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Teismo vertinimu, šiuo atveju konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos – 5 000 Eur išieškojimas, kuriam iš esmė neprieštarauja ir M. B., nepažeis teisingumo ir proporcingumo principų.

Automobilis „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) CDI“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) grąžintas UAB (duomenys neskelbtini)direktoriui V. M..

M. B. prašo konfiskuotino turto vertės – 5 000 Eur išieškojimą išdėstyti per tris mėnesius. Teismas pažymi, kad nei BK 72 straipsnis, nei BPK nuostatos dėl įsiteisėjusių nuosprendžių vykdymo (BPK VII dalis) nenumato galimybės išdėstyti iš asmens išieškotos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui ar nustatyti terminą, per kurį asmuo privalo sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 6 straipsnyje numatyta tik baudos bausmės ilgesnio sumokėjimo termino nustatymo galimybė, o turto konfiskavimas (šiuo atveju taikytas konfiskuotino turto vertės išieškojimas) kaip baudžiamojo poveikio priemonė negali būti prilyginama baudai kaip bausmei ir negali būti vykdoma BVK nustatyta tvarka (Kauno apygardos teismo nuosprendis byloje Nr. A1-628-530/2022). BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodyta, kad įsiteisėjęs nuosprendis dėl baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo pateikiamas vykdyti antstoliams. Vadovaujantis BPK 357 straipsnio 6 dalimi, jeigu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuotino turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui, kuris konfiskavimą ir pinigų sumų išieškojimą vykdo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka. Taigi, įsiteisėjęs nuosprendis (teismo baudžiamasis įsakymas) dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės perduodamas bausmę vykdančiai institucijai – antstoliui, kuris nuosprendį vykdo, vadovaudamasis atitinkamomis CPK nuostatomis. Tokiu būdu, M. B., neturėdamas galimybės iš karto sumokėti visos iš jo išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi galimybę kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, taip pat ir dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko vykdomojoje byloje. Aktyviai bendradarbiaudamas su antstoliu, jis gali sumažinti priverstinio vykdymo neigiamas pasekmes.

Kardomoji priemonė kaltinamajam nepaskirta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir nubausti 48 parų areštu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti M. B. galutinę bausmę – 32 (trisdešimt dviejų) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymą M. B. atidėti 7 (septyniems) mėnesiams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad M. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 7 val. privalo būti savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti M. B. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, įskaitant tokią teisę įgyti, trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 5 dalimis, skirti M. B. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš M. B. valstybės naudai konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų).

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.