- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-28
- Bylos Nr.
- e2S-1899-577/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02284-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- M. B.
- Atsakovas
- S. B.
- Trečiasis asmuo
- AB SEB bankas, AB „Swedbank“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (ieškovo pagal priešieškinį) S. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovui S. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, bendrosios dalinės nuosavybės nustatymo ir santuokos nutraukimo pasekmių, tretieji asmenys AB SEB bankas, AB „Swedbank“ bankas, ir pagal atsakovo S. B. priešieškinį ieškovei M. B. dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių, sprendimų negaliojimo pripažinimo, akcijų vertės sumažėjimo kompensavimo ir skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė M. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui S. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, bendrosios dalinės nuosavybės nustatymo ir santuokos nutraukimo pasekmių. Atsakovas S. B. teismui pateikė priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių, sprendimų negaliojimo pripažinimo, akcijų vertės sumažėjimo kompensavimo ir skolos priteisimo. Atsakovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) uždrausti ieškovei M. B. vienasmeniškai be atsakovo S. B. sutikimo, išreikšto atsakovo parašu, priimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendimus; 2) įpareigoti ieškovę M. B. netrukdyti atsakovui S. B. valdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas kartu su ieškove; 3) laikinai, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje byloje, sustabdyti ieškovės M. B. vienasmeniškai be atsakovo S. B. sutikimo, išreikšto atsakovo S. B. parašu, priimtų dviejų UAB (duomenys neskelbtini) vienintelio akcininko sprendimų galiojimą, t. y. (i) 2019 m. kovo 8 d. vienintelio UAB (duomenys neskelbtini) akcininko sprendimo atšaukti M. V. iš direktorės pareigų nuo 2019 m. kovo 8 d. ir paskirti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore ieškovę M. B. galiojimą; ir (ii) 2019 m. birželio 28 d. vienintelio UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko sprendimo atšaukti ieškovę M. B. iš direktorės pareigų nuo 2019 m. liepos 1 d. ir paskirti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi p. R. R. galiojimą, t. y. laikinai sustabdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. R. įgaliojimus; 4) laikinai, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje byloje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore paskirti p. R. R.; 5) Tuo atveju, jeigu teismas manys, jog atsakovo S. B. prašomos laikinosios apsaugos priemonės, susijusios su laikinu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. R. įgaliojimų sustabdymu yra neproporcingos, atsakovas prašo teismo - laikinai, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje byloje, apriboti ieškovės M. B. vienašališkai be atsakovo S. B. sutikimo paskirto UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. R. įgaliojimų apimtį, numatant, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. R. neturi teisės sudaryti jokių sandorių, kurių vertė lygi ar didesnė nei 1 000 eurų, be išankstinio atskiro ieškovės M. B. ir atsakovo S. B. sutikimo. Atsakovas nurodė, kad svarbu išsaugoti dabartinę nepasikeitusią ieškovės vienašališkai neteisėtai užvaldytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurios taip pat priklauso ir atsakovui, vertę. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtinas, kad būtų apsaugotos esminės atsakovo teisės ir teisėti interesai, būtų išvengta teismo sprendimo vykdymo apsunkinimo ir dar vienos bylos teisme dėl dar didesnės žalos atsakovui atlyginimo. Pažymėjo, jog ieškovė sąmoningai vengia įsipareigojimo veikti kartu valdant akcijas, įpareigojimo neveikti atsakovo vardu be jo notariškai patvirtinto įgaliojimo, su atsakovu visiškai nebendradarbiauja. Ieškovės veiksmai rodo, kad ji vengs kartu bendrai valdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, dėl ko gali ženkliai ir toliau mažėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertė bei atitinkamai ženkliai didėti atsakovo patiriamų nuostolių suma. Pasak atsakovo, jo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas. Ieškovė yra fizinis asmuo, neturintis didelių pajamų ar didelės vertės turto, iš kurio vėliau galima būtų patenkinti atsakovo reikalavimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. spalio 11 d. nutartimi atsakovo S. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
3. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovo pozicija nėra nuosekli - jis reikalavimą padalinti lygiomis dalimis ir priteisti šalimis po 50 procentų įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, grindžia prioritetiniu turto padalinimo natūra principu, tačiau vienbutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kelis žemės sklypus atsakovas prašo ne dalinti lygiomis dalimis, bet priteisti natūra jam vienam. Pažymėjo, jog šalių santykiams esant konfliktiškiems, nuosavybės teise turint ne vieną turto objektą, preliminariu vertinimu šioje proceso stadijoje nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad bus pagrįsta įmonę UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ kaip turtinį vienetą dalinti lygiomis dalimis, juolab, kad ieškovė šią įmonę prašo priteisti jai asmeninės nuosavybės teise. Teismo nuomone, nėra pagrindo preliminariai išvadai, kad atsakovo reikalavimas dėl 50 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų jam priteisimo bus patenkintas, dėl to nėra vienos iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
4. Taip pat teismo preliminariu vertinimu, nėra pakankamai pagrįsta aplinkybė, kad šiuo metu ieškovės veiksmai įmonės atžvilgiu yra žalingi, tokia atsakovo pozicija grindžiama tik prielaidomis. Byloje nėra duomenų apie dabartinę įmonės akcijų vertę, jos pokyčius nuo to momento, kai ieškovė, atsakovo teigimu, pradėjo atlikti neteisėtus veiksmus, žalos įmonei dydį. Kadangi ieškovė yra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelė akcininkė, todėl, teismo nuomone, mažai tikėtina, kad vien dėl šios bylos iškėlimo ieškovė sąmoningai imtųsi sau nenaudingų veiksmų - mažinti turimų akcijų vertę, bei apsunkintų įmonės veiklą. Vien priešieškinyje atsakovo pateikto ieškovės veiksmų vertinimo teismas nepripažino sudarančiu pagrindą laikyti ieškovę nesąžininga ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
5. Teismo nuomone, svarbią reikšmę turi ir tai, kad prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis būtų varžoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinė - komercinė veikla, sprendžiama dėl kitų asmenų (R. R., R. R.) teisių ir pareigų. Atsakovo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla ir apribojimu ieškovei priimti sprendimus, šalių santykiams esant konfliktiškiems reikštų situaciją, kad būtini sprendimai gali būti iš viso nepriimti. Taip pat sprendimas stabdyti vienintelio akcininko sprendimų galiojimą, laikinai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove paskiriant R. R. arba apriboti dabartinio įmonės vadovo įgaliojimus, aukščiau padarytų išvadų dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo kontekste, teismo vertinimu, būtų neproporcingas, neteisingas galimomis pasekmėmis trečiųjų asmenų atžvilgiu.
6. Teismas sprendė, kad atsakovas nepateikė pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad netaikius jo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių kiltų grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
7. Atsakovas S. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovo S. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti visiškai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Atsakovas tikėtinai pagrindė savo reikalavimą, t. y. pateikė visus duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad atsakovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas, todėl priešingi teismo vertinimai bei teiginiai yra nepagrįsti.
7.2. Teismo teiginiai ir išvados, susijusios su atsakovo reikalavimų nenuoseklumu, nepagrįstos ir prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Kadangi namo ir žemės sklypų, ant/prie kurių stovi namas, padalinti natūra neįmanoma, atsakovas paprašė teismo priteisti šį nekilnojamąjį turtą jam, išmokant ieškovei kompensaciją. Pažymėjo, kad yra likusi faktiškai visa neišmokėta paskola, paimta šio namo ir žemės sklypų įsigijimui, kurią atsakovas paprašė teismo perkelti tik jam asmeniškai. Atsakovo pozicija turto padalinimo natūra klausimu yra nuosekli bei paremta teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principų taikymu konkrečioje faktinėje situacijoje. Įmonės akcijas padalinti pusiau, t. y. taikyti prioritetinį turto padalinimo natūra principą, nėra jokių realių kliūčių. Šį šeimos verslą ieškovė ir atsakovas dar ilgą laiką nuo ieškovės išėjimo iš namų (t. y. skyrybų pradžios) plėtojo ir vykdė kartu (t. y. nuo 2018 m. kovo 30 d. iki pat 2019 m. kovo 8 d., kai ieškovė neteisėtai užvaldė visą šeimos verslą ir pradėjo neteisėtai vienasmeniškai priiminėti vienintelio UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko sprendimus už ieškovę ir atsakovą. Pasak apelianto, šiuo atveju vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas susideda iš dviejų asmenų - ieškovės ir atsakovo kartu, o ne vieno iš jų atskirai. Ieškovė neturėjo ir neturi teisės vienašališkai be atskiro notariškai patvirtinto atsakovo įgaliojimo priiminėti jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendimų. Tai patvirtina tiek imperatyvios norminių teisės aktų nuostatos (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau ir ABĮ) 40 straipsnio 5 dalis, 12 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 7 straipsnio 21 punkto 5 papunktis, 12 straipsnio 1 dalies 4 punktas), tiek 2016 m. spalio 28 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, tiek šios įmonės valdymo praktika. Siekiant nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelį akcininką būtina remtis ne vien tik Juridinio asmens registro duomenimis, nes jie nėra teises nustatantys duomenys, bet ir tų akcijų įsigijimo dokumentų duomenimis bei įmonės akcijų valdymo praktika. Atsakovas kategoriškai nesutinka su nutarties teiginiais, neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelė akcininkė yra išimtinai tik ieškovė, jog tik ieškovei priklauso visos šios įmonės akcijos, o atsakovas yra tik bendrosios jungtinės nuosavybės bendrasavininkis šiuo atžvilgiu.
7.3. Vienas iš atsakovo reikalavimų yra priteisti kompensaciją už UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertės sumažėjimą. Nuo teisingo suvokimo, kas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas priklauso ne tik disponavimo šiomis akcijomis klausimas (ką akcentuoja teismas, pabrėždamas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės aspektą), bet ir įmonės valdymo klausimas, kuris yra esminis verslo teisiniuose santykiuose. Atsakovas prašo savo „teisių iš akcijų“ apsaugos užtikrinimo bylos nagrinėjimo laikotarpiu, kurias ieškovė pažeidžia atlikdama neteisėtus veiksmus ir veikdama atsakovo vardu be notariškai patvirtinto įgaliojimo. Šis faktas pagrįstas konkrečiais atsakovo pateiktais įrodymais (2019 m. birželio 28 d. sprendimu ieškovė nustatė didžiulį atlyginimą savo pačios vienašališkai paskirtam vadovui R. R., siejant tą atlyginimą su įmonės gaunamu pelnu; iš Creditinfo ataskaitos matyti, kad ieškovė įmonės vardu nusipirko sau naują didelės vertės automobilį Mercedes Benz 220, kuriuo naudojasi asmeninių poreikių tenkinimui; atsakovo žiniomis, naujasis vadovas R. R., pažeisdamas interesų konflikto pareigą, įdarbino savo žmoną įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“.
7.4. Ieškovei naudinga mažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertę, nes tokiu būdu palankaus jai teismo sprendimo atveju ieškovei priteistinos kompensacijos iš atsakovo dydis ženkliai padidėtų.
7.5. Ieškovė kartu su naujuoju vadovu 2019 m. rugpjūčio 20 d. atleido atsakovą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ burnos chirurgo pareigų. Tokiais veiksmais akivaizdžiai mažinama UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertė, neleidžiant atsakovui, kaip pagrindiniam gydytojui, toliau plėtoti bendro šeimos verslo savo profesijos srityje, kurios ieškovė neišmano.
7.6. Atsakovo nuomone, jis pateikė įrodymus ir argumentus, pagrindžiančius, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas.
Motyvuojamoji dalis
7.7. Teismas ginčijamą nutartį priėmė preliminariai neįvertinęs paties priešieškinio ir prie jo pridedamų įrodymų pagrįstumo.
7.8. Ieškovės veiksmai aiškiai rodo, kad ji vengs kartu bendrai valdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, kaip to reikalauja imperatyvios norminių teisės aktų nuostatos, dėl ko gali ženkliai ir toliau mažėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertė bei atitinkamai ženkliai didėti dėl to atsakovo patiriamų nuostolių suma. Ieškovė yra fizinis asmuo, neturintis didelių pajamų ar didelės vertės turto, iš kurio vėliau galima būtų patenkinti atsakovo reikalavimą. Operatyviai nepritaikius prašomų neturtinio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas liks be jokios realios teisinės apsaugos, vien atsakovui galimai palankaus teismo sprendimo priėmimo nagrinėjamoje byloje nepakaks, kad būtų efektyviai apgintos jo pažeistos teises ir teisėti interesai.
8. Ieškovė M. B. atsiliepime prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
8.1. Atsakovas nepateikia duomenų ir dokumentų, kurie patvirtintų teiginius apie ieškovės daromą žalą įmonei, mažėjančią UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertę.
8.2. Atsakovo prašytos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra tiesiogiai susijusios su jo priešieškinyje pareikštais reikalavimais. Be to, priešieškinio reikalavimas uždrausti ieškovei vienasmeniškai priimti bet kokio pobūdžio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendimus be atskiro atsakovo S. B. sutikimo, nėra konkretus. Atsakovas prašo priteisti piniginę kompensaciją, lygią UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertės sumažėjimui, tačiau nenurodo jos dydžio bei kuo grindžia tokį reikalavimą. Nurodydamas, kad siekia vadovautis prioritetiniu turto padalinimo natūra principu, atsakovas nepateikia duomenų, kad nekilnojamasis turtas taip pat negali būti padalinamas tarp sutuoktinių natūra, lygiomis dalimis.
8.3. Atsakovas dėsto faktines aplinkybes, dėl kurių teismas galės pasisakyti tik priimdamas sprendimą byloje. Pritaikius tokius apribojimus įmonės valdymas taptų neįmanomas, nes esant šalių santykiams konfliktiškiems, jokio sutarimo rasti galimai nepavyktų. Tokia situacija sudarytų sąlygas realios žalos atsiradimui, galimam įmonės žlugimui.
8.4. Atsakovas nėra pareiškęs prevencinio ieškinio, taigi nėra ir aplinkybių, kurios sąlygotų prevencinio pobūdžio priemonių taikymą. Be to, tokiu atveju, turi būti pateikiami aiškūs ir konkretūs duomenys apie galimą žalos atsiradimą, apie tai, kad žala daroma jau dabar.
8.5. Pritaikius atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų suvaržomos kitų asmenų teisės, tie asmenys neturėtų galimybės pareikšti nei savo nuomonės dėl prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, nei apskųsti priimtų teismo nutarčių.
8.6. Atsakovas prašydamas laikinai įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore paskirti R. R., nes R. R. neva yra nekompetentingas, nepateikė jokių duomenų apie dabartinio vadovo nekompetenciją, o taip pat apie R. R. gebėjimus ar sutikimą užimti tokias pareigas.
8.7. Atsakovas kaip vieną iš argumentų dėl būtinumo taikyti jo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nurodo tai, kad Juridinių asmenų registre padarytas įrašas padarytas neteisingai, tačiau jokių reikalavimų šiuo klausimu nėra reiškiama. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą (ABĮ 3, 15, 16 straipsniai, CK 1.102 straipsnis ir kt.) registruotas akcininkas įgyja neturtines teises, kuriomis turi teisę ir pareigą naudotis. Viena tokių teisių yra dalyvavimas visuotiniuose susirinkimuose ar vienintelio akcininko sprendimų priėmimas. Šios teisės yra nedalomos. Tuo tarpu turtinės teisės, atsirandančios iš akcijų turėjimo, jau galėtų būti laikomos bendromis.
8.8. Paaiškino, kad įmonės vadovo atlyginimas siekia apie 2 500 Eur (atskaičius mokesčius). Ieškovės teigimu, šalių santykiams tapus konfliktiškiems, buvusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės M. V. sprendimu atsakovo atlyginimas padidėjo nuo vidutiniškai 3 500 Eur iki 10 000 Eur – 17 000 Eur (atskaičius mokesčius) per mėnesį. Atsakovas, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) vadovu, nutraukė šios įmonės bendradarbiavimą su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nustojo tiekti dantų implantus bei gaminti dantų protezus, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo skubiai ieškoti kito tiekėjo ir taip patyrė nuostolius, nes iki tol UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo vienintelis tiekėjas.
8.9. Priešingai negu atsakovas teigia, įmonė turi apyvartinių lėšų pakankamai, be to, apyvartinės lėšos neturi nieko bendro su įmonės akcijos verte. Įmonės vertė nuo jos įsigijimo momento išaugo, kas patvirtina tokių atsakovo teiginių nepagrįstumą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo (ieškovo pagal priešieškinį) prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sudaro dviejų būtinųjų sąlygų egzistavimas: 1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas; 2) grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
12. Pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenustatęs nei vienos iš šių sąlygų.
Dėl tikėtino priešieškinio reikalavimų pagrįstumo
10. Apeliantas nurodo, kad jo prašomos laikinosios apsaugos priemonės susijusios išimtinai su reikalavimais dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, jų padalinimo bei valdymo.
12. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas priešieškiniu, be kitų reikalavimų, prašo: lygiomis dalimis padalinti ir priteisti ieškovei ir atsakovui natūra 100 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, t. y. po 50 procentų akcijų kiekvienai šaliai; pripažinti negaliojančiais sprendimus: 2019 m. kovo 8 d. vienintelio UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko sprendimą atšaukti M. V. iš direktorės pareigų nuo 2019 m. kovo 8 d. ir paskirti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore ieškovę; ir 2019 m. birželio 28 d. vienintelio UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko sprendimą atšaukti ieškovę iš direktorės pareigų nuo 2019 m. liepos 1 d. ir paskirti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi p. R. R., taip pat prašo priteisti iš ieškovės atsakovui piniginę kompensaciją, lygią UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertės sumažėjimui, t. y. lygią skirtumui tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertės, buvusios 2019 m. kovo 8 d., ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertės teismo nutarties nutraukti santuoką priėmimo dieną.
13. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad šalių santykiams esant konfliktiškiems, nuosavybės teise turint ne vieną turto objektą, preliminariu vertinimu šioje proceso stadijoje nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad bus pagrįsta įmonę UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ kaip turtinį vienetą dalinti lygiomis dalimis, juolab, kad ieškovė šią įmonę prašo priteisti jai asmeninės nuosavybės teise. Teismo nuomone, nėra pagrindo preliminariai išvadai, kad atsakovo reikalavimas dėl 50 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų jam priteisimo bus patenkintas, dėl to nėra vienos iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Apeliantas nesutinka su tokia išvada; teigia kad jis tinkamai įvykdė pareigą tikėtinai pagrįsti reikalavimus, t.y. duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad atsakovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas.
14. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančių teisės normų (CPK XI skyriaus penktasis skirsnis) aiškinimo bei taikymo praktiką, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014, kt.). Pagal ieškinio preliminaraus pagrįstumo (prima facie) doktriną ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; kt.). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
15. Taigi, atsakovo reikalavimas padalinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas lygiomis dalimis (po 50 procentų), įvertinus priešieškinyje nurodytus argumentus dėl prioritetinio turto padalinimo natūra principo, bei atsižvelgiant į paminėtus Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimus dėl reikalavimų tikėtino pagrįstumo vertinimo, negali būti laikomas akivaizdžiai nepagrįstu. Konkrečios situacijos bei bylos faktinių aplinkybių vertinimas bus atliekamas bylą išnagrinėjus iš esmės. Taigi, sutiktina, kad teismo teiginys, jog nėra pagrindo preliminariai išvadai, kad atsakovo reikalavimas dėl 50 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų jam priteisimo bus patenkintas, ir dėl to nėra vienos iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, yra nepagrįstas.
Dėl grėsmės galimai palankaus atsakovui sprendimo neįvykdymui
16. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindinis tikslas yra ne reikalavimo pagrįstumo nustatymas (tai nustatoma išnagrinėjus ginčą iš esmės), o būsimo galimai šaliai palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1241/2014; 2014 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-924/2014; 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2647/2013).
17. Nagrinėjamu atveju, nors apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad reikalavimas dėl akcijų padalinimo atsakovo nurodytu būdu nelaikytinas tikėtinai nepagrįstu, nėra pagrindo nepritarti skundžiamos nutarties argumentams, kad atsakovas neįrodė kitos būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
18. Prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovas akcentavo siekį išsaugoti dabartinę nepasikeitusią UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertę. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad byloje nėra jokių pakankamų duomenų apie dabartinę įmonės akcijų vertę, jos pokyčius nuo to momento, kai ieškovė, atsakovo teigimu, pradėjo atlikti neteisėtus veiksmus, žalos įmonei dydį. Atskirajame skunde, teigdamas, kad priešieškinyje išdėstė visas faktines aplinkybes bei pateikė visus jas pagrindžiančius įrodymus, kuriais pagrindė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas, apeliantas nesukonkretino, kokie įrodymai patvirtina būtent minėtas teismo aplinkybes (apie dabartinę įmonės akcijų vertę, jos pokyčius ir kt.). Apelianto teiginiai apie dabartiniam vadovui nustatytą atlyginimą, įmonės vardu įgytą transporto priemonę, vadovo interesų konflikto pažeidimą, įdarbinant savo žmoną (atskirojo skundo 10.2 punktas), savaime neįrodo akcijų vertės sumažėjimo ir/ar šių veiksmų įtakos jų vertei, kuris leistų spręsti apie pagrindo užtikrinti esamos padėties stabilumą buvimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio sprendė iš atsakovo priešieškinyje suformuluoto prašymo bei jame išdėstytų argumentų, tačiau aplinkybės apie naujajam vadovui nustatytą atlyginimą atsakovo prašyme nebuvo nurodytos. Kadangi automobilis įsigytas įmonės vardu, kuo grindžiamos aplinkybės, kad jį ieškovė naudoja asmeninių poreikių tenkinimui nei priešieškinyje, nei atskirajame skunde nekonkretizuota, daryti išvadą dėl sandorio žalingumo bei jo įtakos įmonės akcijų vertei šioje proceso stadijoje nėra jokio pagrindo. Kaip faktas dėl naujai paskirto vadovo veiksmų, priimant į darbą savo sutuoktinę, įtakoja įmonės akcijų vertę, visiškai nenurodyta. Atsakovo teiginiai, kad akcijų vertė mažėja ir dėl to, kad atsakovui užkertamas kelias įgyvendinti savo, kaip akcininko, teises (užkerta kelią didinti akcijų vertę), nebuvo nurodyti prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pabrėžtina, kad apeliantas prašymą motyvavo siekiu išlaikyti esamą akcijų vertę. Be to, apeliacinės instancijos teismas iš dalies pritaria ieškovės atsiliepime esantiems pastebėjimams, kad atsakovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės tiesiogiai nesusijusios su priešieškinyje pareikštais reikalavimais (jų užtikrinimu). Kaip minėta, atsakovas prašo ne tik padalinti akcijas lygiomis dalimis, tačiau ir atlyginti nuostolius dėl jų vertės sumažėjimo.
19. Atkreiptinas dėmesys, kad atskirajame skunde apeliantas iš esmės nekvestionavo skundžiamos nutarties argumentų, susijusių su galimu įmonės ūkinės–komercinės veiklos varžymu, pritaikius atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, jų įtaka įmonės trečiųjų asmenų teisėms bei pareigoms.
20. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto pozicija, kad teismas ginčijamą nutartį priėmė preliminariai neįvertinęs paties priešieškinio ir prie jo pridedamų įrodymų pagrįstumo. Dar kartą pabrėžtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nenagrinėja ieškinio (priešieškinio) pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Skundžiamoje nutartyje išsamiai motyvuotos teismo išvados. Taigi, apelianto atskirajame skunde išdėstyti motyvai atmestini, kaip nepagrįsti.
21. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.