Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutarimas

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Audronė Šiupšinskaitė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. K., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, kurioje ji kaltinama padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. K. 2020 m. rugpjūčio 17 d., 12 val. 19 min., nepilnamečių vaikų E. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. K., gim. (duomenys neskelbtini), biologinė motina, nepanaudojo motinos valdžios, t. y. girtavo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), kur Kazlų Rūdos policijos komisariato policijos pareigūnų moteriai buvo nustatytas 1,91 promilės girtumo laipsnis. Kadangi motinai nustatytas girtumas ir dėl girtumo negalėjo tinkamai pasirūpinti vaikais, mažamečiai vaikai Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kazlų Rūdoje patarėjos Ugnės Aukštakalnienės ir Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kazlų Rūdoje vyriausiosios specialistės Godos Černiauskaitės buvo perduoti tėvo R. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), priežiūrai. Tokiu savo elgesiu J. K. neužtikrino vaiko teisės į gyvenimo sąlygas, būtinas jų fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, pažeisdama LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 str. 1 d., neužtikrino saugios, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkamos aplinkos, vaiko fizinio ir psichinio saugumo, pažeisdama LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 str. 2 d. ir 3 d. 1 p., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 str. 2 d., 3.159 str. 3 d. Dėl tėvų valdžios nepanaudojimo J. K. padarė nusižengimą, numatytą ANK 73 str. 2 d., kadangi bausta dėl nusižengimo, numatyto ANK 73 str. 2 d., padarymo.

Į iš anksto paskirtą bylos nagrinėjimą teisme neatvyko nei institucijos, kurios pareigūnas atliko tyrimą, atstovas nei traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo, kuriam apie bylos nagrinėjimą vietą, datą ir laiką pranešta asmeniškai pasirašytinai, todėl byla teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 2 dalis).

Nustatytų faktinių aplinkybių ir J. K. kaltę, padarius ANK 73 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, patvirtinimui pateikta administracinio nusižengimo bylos procesinių ir kitų dokumentų visuma: administracinio nusižengimo protokolas ROIK: 20121661316, kuriame nurodoma pažeidimo esmė (b. l. 1-2), nutarimas pripažinti nukentėjusiuoju (b. l. 5), vaiko situacijos vertinimo anketos (b. l. 8-12; 14-18), ir kita rašytinė bylos medžiaga. Administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuoja išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 3-4).

Pažymėtina, kad tėvų valdžios turinys apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, kuriame įtvirtinta nuostata, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus. Tėvai turi pareigą tinkamai panaudoti valdžią vaiko atžvilgiu, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiant vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Tėvams, neįgyvendinusiems tėvų valdžios nesugebėjusiems jais tinkamai rūpintis, auklėti, taikoma atsakomybė ir jų veika traktuotina kaip tėvų valdžios nepanaudojimas. Šią įstatymo norma detalizuoja Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatos. Tėvų valdžia negali būti naudojama priešingai vaiko interesams. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Už netinkamą tėvų valdžios panaudojimą tėvai traukiami administracinėn atsakomybėn.

Motyvuojamoji dalis

Teismas nustatė, jog nusižengimo esmė yra įrodyta, įrodymų pakanka nustatyti visas faktines aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo. Nusižengimo padarymo aplinkybės aiškios, veiksmai kvalifikuoti tinkamai, atitinka nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 2 dalies požymius. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad J. K. nepanaudojo savo kaip motinos valdžios tinkamam sūnų auklėjimui ir priežiūrai užtikrinti.

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, asmenybę ( bausta už įvairių administracinių nusižengimų padarymą), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Vadovaudamasis ANK 34 straipsnyje įtvirtintais administracinės nuobaudos parinkimo ir dydžio nustatymo pagrindais, teismas sprendžia, kad J. K. skirtina ANK 73 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkį atitinkanti nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 630 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu 637 straipsnio 3 dalimi teismas

nutaria:

J. K. pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 55 (penkiasdešimt penkių) eurų baudą.

Išaiškintina, jog bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, - ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Teismas jau paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimo nesprendžia, šie klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą - 1001 bei pažeidimų identifikacinį kodą ROIK, kuris yra: 20121661316. Nenurodžius paminėtų rekvizitų (identifikacinio kodo ROIK), suma bus įskaityta bendra Mokesčių mokėtojo sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisykles, nustatyta tvarka. Laiku nesumokėjus baudos, išieškojimą vykdančios institucijos (VMI prie LR FM), nutarimas perduodamas antstoliui priverstiniam baudos išieškojimui, dėl ko padidės vykdymo išlaidos.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Nutarimo nuorašą siųsti J. K., Vaiko teisių apsaugos skyriui.