- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-07-14
- Bylos Nr.
- 2-363
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Kazys Kailiūnas (pran.), Danutė Milašienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Oruva“, Ko
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Parex lizingas“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Petrašiūnų statyba“
- Kategorijos
- 110.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Oruva“ ir Ko atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2005 m. birželio 1 d. nutarties, kuria nutarta panaikinti laikinąją apsaugos priemonę, civilinėje byloje Nr. 2-142-194/2005 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Oruva“ ir Ko ieškinį atsakovams bankrutuojančiai akcinei bendrovei ,,Cerara“, bankrutuojančiai akcinei bendrovei ,,Oruva“, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei ,,Parex lizingas“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Petrašiūnų statyba“ dėl teismo patvirtintos taikos sutarties pripažinimo negaliojančia ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Petrašiūnų statyba“ savarankiškus reikalavimus dėl pripažinimo įkaito turėtojo teisių ir pripažinimo perdavimo-priėmimo akto tariamu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n u s ta t ė:
Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-142-194/2005 pagal ieškovo UAB ,,Oruva“ ir Ko ieškinį atsakovams BAB ,,Cerara“, BAB ,,Oruva“, tretiesiems asmenims UAB ,,Parex lizingas“, UAB ,,Petrašiūnų statyba“ dėl teismo patvirtintos taikos sutarties pripažinimo negaliojančia ir trečiojo asmens UAB ,,Petrašiūnų statyba“ savarankiškus reikalavimus dėl pripažinimo įkaito turėtojo teisių ir pripažinimo perdavimo-priėmimo akto tariamu, 2005 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškinį ir trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus atmetė.
Šalies argumentai
Atsakovas BAB ,,Cerara“ pateikė teismui prašymą panaikinti areštą 30 vienetų dyzelinių variklių F2L 511 su komplektuojančiomis detalėmis. Prašyme nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2004 m. rugsėjo 17 d. taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovui BAB ,,Cerara“ priklausančius 30 vienetų dyzelinių variklių F2L 511 su komplektuojančiomis detalėmis. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-142-194/2005,2005 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškovo ieškinį ir trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus atmetė ir nustatė, kad paminėti varikliai yra BAB ,,Cerara“ nuosavybė.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2005 m. birželio 1 d. nutartimi nutarė panaikinti laikinąją apsaugos priemonę – areštą 30 vienetų dyzelinių variklių F2L 511 su komplektuojančiomis detalėmis.
Teismas nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2-142-194/2005, kurioje bendraatsakovu dalyvavo BAB ,,Cerara“, teismo nutartimi buvo areštuoti 30 vienetų dyzelinių variklių F2L 511 su komplektuojančiomis detalėmis ir Šiaulių apygardos teismo sprendimu šioje civilinėje byloje ieškovo UAB ,,Oruva“ ir Ko ieškinys ir trečiojo asmens UAB ,,Petrašiūnų statyba“ savarankiški reikalavimai buvo atmesti. Teismas konstatavo, kad šioje byloje nustatyta, kad 30 vienetų dyzelinių variklių F2L 511 pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 81-98-22 1999 m. rugsėjo 10 d. įsigijo AB ,,Cerara“ ir pagal 2000 m. sausio 13 d. aktą jie yra perduoti ir nuosavybės teise priklauso šiuo metu BAB ,,Cerara“. Teismas nurodė, kad tokį faktą šalys toleravo ir pripažino iki 2004 m. rugsėjo 14 d. ginčo teisme. Teismas padarė išvadą, kad ginčo teisena nustačius, jog ieškovo ir trečiojo asmens pretenzijos yra nepagrįstos, taikyta laikinoji apsaugos priemonė – areštas panaikintina. Teismas nurodė, kad arešto panaikinimo klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu, todėl šis klausimas spręstinas pagal atsakovo BAB ,,Cerara“ prašymą teismo nutartimi.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB ,,Oruva“ ir Ko prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2005 m. birželio 1 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba klausimą išspręsti iš esmės, taip pat prašo išreikalauti iš BAB ,,Cerara“, BAB ,,Oruva“, UAB ,,Parex lizingas“ atsiskaitymo dokumentus už 30 vienetų dyzelinių variklių F2L 511. Atskirasis skundas grindžiamas argumentais, kad Šiaulių apygardos teismas 2005 m. birželio 1 d. nutartyje negalėjo konstatuoti areštuotų dyzelinių variklių priklausomybės nuosavybės teise atsakovui BAB ,,Cerara“, kadangi tokios aplinkybės nebuvo nustatinėjamos nagrinėjant civilinę bylą ir nėra nustatytos Šiaulių apygardos teismo 2005 m. balandžio 6 d. sprendimu šioje byloje. Apelianto nuomone, šios aplinkybės ir negalėjo būti nustatinėjamos byloje, nes byloje ieškinio dalykas buvo ne 30 vienetų dyzelinių variklių F2L 511 nuosavybės teisių nustatymas, o Šiaulių apygardos teismo 2002 m. sausio 9 d. nutarties pripažinimas negaliojančia.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą tretysis asmuo UAB ,,Parex lizingas“ nurodo, kad sutinka su atskiruoju skundu, ir prašo apeliacinės instancijos teismą tenkinti atskirąjį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas ir Šiaulių apygardos teismo 2005 m. birželio 1 d. nutartis paliktina nepakeista (337 str. 1 p.).
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). CPK 145 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytos laikinosios apsaugos priemonės ir šio straipsnio pirmosios dalies 3 punkte nurodyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas. CPK 150 straipsnis reglamentuoja laikinųjų apsaugos priemonių galiojimą ir panaikinimą. Teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurių buvo imtasi, paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 4 d.). Šiaulių apygardos teismo 2005 m. balandžio 6 d. sprendimas, kuriuo atmestas ieškovo UAB ,,Oruva“ ir Ko ieškinys ir trečiojo asmens UAB ,,Petrašiūnų statyba“ savarankiški reikalavimai, civilinėje byloje Nr. 2-142-194/2005 įsiteisėjo. Todėl Šiaulių apygardos teismas teisėtai bei pagrįstai 2005 m. birželio 1 d. nutartimi panaikino Šiaulių apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 17 d. nutartimi taikytą šioje byloje laikinąją apsaugos priemonę.
Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais atskirojo skundo argumentų, kad Šiaulių apygardos teismas 2005 m. birželio 1 d. nutartyje negalėjo konstatuoti areštuotų dyzelinių variklių priklausomybės nuosavybės teise atsakovui BAB ,,Cerara“, nes tokios aplinkybės nebuvo nustatytos Šiaulių apygardos teismo 2005 m. balandžio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-142-194/2005. Teisėjų kolegija pagal Šiaulių apygardos teismo 2005 m. balandžio 6 d. sprendimą sprendžia, kad teismas nurodytame sprendime konstatavo ir nustatė, jog 30 vienetų dyzelinių variklių F2L 511 su komplektuojančiomis detalėmis nuosavybės teise priklauso BAB ,,Cerara“. Ieškovo UAB ,,Oruva“ ir Ko ieškinys dėl teismo patvirtintos taikos sutarties pripažinimo negaliojančia buvo pareikštas CK 6.986 straipsnio penktosios dalies pagrindu. Šioje teisės normoje nurodyta, kad taikos sutartis negalioja, jeigu po jos sudarymo atsiranda dokumentai, patvirtinantys, kad viena iš taikos sutarties šalių neturi ir neturėjo teisės į tai, kas jai pripažinta taikos sutartimi. Todėl dėl teisingo išsprendimo bylos Šiaulių apygardos teismas 2005 m. balandžio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-142-194/2005 turėjo nustatyti aplinkybes dėl paminėtų 30 vienetų dyzelinių variklių priklausymo nuosavybės teise konkrečiam asmeniui. Šiaulių apygardos teismas 2005 m. birželio 1 d. nutartyje teisėtai bei pagrįstai rėmėsi Šiaulių apygardos teismo 2005 m. balandžio 6 d. sprendimu nustatytomis aplinkybėmis dėl paminėtų 30 vienetų dyzelinių variklių priklausymo nuosavybės teise BAB ,,Cerara“. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirojo skundo prašymas dėl įrodymų išreikalavimo yra nepagrįstas ir atmestinas.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti ar pakeisti. Todėl atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Šiaulių apygardos teismo 2005 m. birželio 1 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2005 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.