Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Broniaus Januškos ir Violetosa Petkevičienės, dalyvaujant pareiškėjo atstovams V. S. ir advokatei Linai Zamulskienei, atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Olgai Sokolovai, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. žvejybos įmonės skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo ŽRVVG „Klaipėdos rajono iniciatyvos“, dėl sprendimų panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

KB „Tarptautinis akvakultūros centras“ ir UAB „Drevernos žvejys“ yra juridiniai asmenys, kurie teises ir pareigas įgyja savo, o ne įmonės vadovo vardu (CK 2.33 str. l d.). Todėl mano, Komisijos ir Agentūros išvada, kad du kartus buvo apklaustas tas pats asmuo, yra neteisinga. Aplinkybių, kad dviejų įmonių vadovas yra tas pats asmuo, bei abiejų įmonių buveinė yra tuo pačiu adresu (dalis įmonių rekvizitų sutampa) negalima laikyti, kaip Pirkimo taisyklių 41 p. ir 3 p. pažeidimų. Teisės aktuose nėra nustatytas draudimas konkurse dalyvauti atskiriems juridiniams asmenims, jei jiems vadovauja tas pats fizinis asmuo. Dreverna, kurioje pareiškėja įgyvendino projektus, yra nedidelis miestelis, kuriame nėra galimybių pasirinkti iš didelio skaičiaus asmenų, galinčių ir norinčių atlikti statybos rangos darbus, o kviečiantis rangovus iš kitų vietovių, labai išauga statybos kaštai. Apklausoje dalyvaujant dvejiems juridiniams asmenims, kurių vadovu yra tas pats fizinis asmuo, žala valstybes ar ES biudžetams taip pat nebuvo padaryta – atlikus kelias patikras bei auditą, nebuvo nustatyta, kad išlaidos statybos rangos darbams buvo per didelės, netinkamai panaudotos ar pan. Be to, nei vienas iš minėtų dviejų tiekėjų nebuvo pripažintas nugalėtoju. Todėl mano, kad skundžiamuose sprendimuose nepagrįstai konstatuota kad pareiškėja pažeidė Pirkimo taisyklių 41 ir 3.punktus.

Dėl viršytų rinkos kainų pareiškėja teigia, kad ji 2012 m. rugsėjo 15 d. sudarė pirkimo - pardavimo sutartį Nr.2012/09/15-7, pagal kurią įsigijo šaldiklį „Liebherr-GT6l22“ už 1170,06 Eur (4040 Lt) be PVM, 2012 m. rugsėjo 15 d. sudarė pirkimo - pardavimo sutartį Nr.2012/09/15-5, pagal kurią įsigijo vakuumatorių DZ-260 už 13 500 Lt be PVM. Pareiškėja 2013-06-08 pateikė mokėjimo prašymą, o 2013-07-19 jai buvo išmokėta 57 384 Lt (16 619,56 Eur) paramos suma, iš jos 10 800 Lt (3 127,89 Eur) už vakuumavimo įrangą ir 3 232 Lt (936,05 Eur) už šaldiklį. Taigi, Agentūra įvertinusi pareiškėjos mokėjimo prašymą, visas išlaidas pripažino tinkamomis. Praėjus 2,5 metų nuo minėtų pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo, pagal Agentūros užduotį suteikti ekspertinę konsultaciją ir nustatyti įrangos vertę sutarties sudarymo dienai 2015-02-09 atlikta ekspertinė konsultavimo ataskaita Nr.C-74, kurioje nustatyta, kad pagal pateiktus penkių įmonių šaldymo įrangos „Liebherr GT 6122“ pasiūlymus, didžiausia pasiūlymo kaina yra 540 Eur be PVM; vakuumavimo įrangos pagal pateiktus 4 tiekėjų pasiūlymus didžiausia pasiūlymo kaina yra 1 335 Eur. Agentūra, prieš kelis metus įrangos įsigijimo išlaidas pripažinusi tinkamomis, skundžiamame sprendime Nr. 50 nurodė, kad šias sumas viršijančios išlaidos nėra būtinos ir jos negali būti pareiškėjai kompensuojamos, todėl turi būti sugrąžintos. Administravimo taisyklėse nustatyta, kad Agentūra mokėjimo prašymo vertinimo metu turi įvertinti, ar patirtos vietos projekto išlaidos yra pagristos, realios, būtinos vietos projektui įgyvendinti (52.2.p.). Mokėjimo prašymo vertinimo metu Agentūra pareiškėjos išlaidas ir įvertino, pripažino tinkamomis, t. y. būtinomis ir realiomis. Teises aktuose iki 2015-02-13 gal ir nebuvo nustatytas draudimas Agentūrai pasitelkti ekspertus, tačiau tai Agentūra galėjo daryti mokėjimo prašymo vertinimo metu, o ne praėjus keleriems metams nuo paramos išmokėjimo ir tuo metu, nustačius, kad išlaidos nėra būtinos, sumažinti išmokamą paramos sumą. Ekspertinė ataskaita atlikta lyginamuoju metodu, remiantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintoje Turto ir verslo vertinimo metodikoje (toliau - Turto ir verslo vertinimo metodika) numatytomis prielaidomis, į rinkos tyrimą įtraukiant tiekėjų ir gamintojų komercinius analogiškos ar panašios įrangos pasiūlymus. Ekspertinėje ataskaitoje nurodyta, kad nėra duomenų, kurie parodytų įrangos kainos pokytį tarp sutarties sudarymo ir ekspertinio vertinimo dienos. Tačiau Turto ir verslo vertinimo metodikos 58.2. punkte numatyta, kad taikant lyginamąjį metodą, įvertinami vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumai ir daromos (jeigu būtina) analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisos laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto skirtumus, požiūriu. Tarp sutarčių sudarymo ir vertinimo atlikimo datų yra daugiau nei dviejų metų skirtumas, technika, įranga „sensta“ ir nuvertėja mėnesiais, nekalbant apie kelerius metus, todėl neteisinga teigti, kad nėra duomenų (tuo pačiu ir skirtumo) tarp įrangos kainos pokyčio tarp sutarties sudarymo ir vertinimo atlikimo dienos, nes laiko atžvilgiu kainų pokyčiai akivaizdūs. Priešingu atveju, Agentūra nebūtų pripažinusi išlaidų tinkamomis - visada, net ir be ekspertų pagalbos, internete buvo galima pažiūrėti ir palyginti kainas vertinant mokėjimo prašyme pateiktus duomenis. Kadangi nėra duomenų, jog pareiškėjos įsigyta įranga viršijo rinkos kainą, buvusią sutarčių sudarymo meru, t. y. 2012-09-15, o mokėjimo prašymo vertinimo metu Agentūra patikrinusi ir įvertinusi pareiškėjos pateiktus dokumentus visas išlaidas pripažino tinkamomis, Agentūra nepagristai dabar reikalauja lėšų grąžinimo.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė palaikė skundų reikalavimus iš esmės skunduose nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Kaimo vystymo programų skyriaus sprendimų - Agentūros sprendimo Nr. 48 ir sprendimo Nr. 50, kuriais pareiškėjos vykdyti supaprastinti viešieji pirkimai pripažinti atliktais netinkamai, teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje nėra ginčijamas siūlytinų taikytinų sankcijų už nustatytus pažeidimus dydžio klausimas, tačiau keliamas klausimas, ar buvo padarytas Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau - VPĮ) pažeidimai ir pagrįstai priimti sprendimai dėl pažeidimų, dėl kurių galėtų būti taikomos atitinkamos sankcijos.

Nagrinėjant bylą nustatyta, kad Agentūra, žuvininkystės regiono vietos veiklos grupė „Klaipėdos rajono iniciatyvos“ ir pareiškėja 2012-04-04 pasirašė trišalę sutartį Nr. EŽF-12-KLAIPEDOSRAJ.01-007 (toliau – Paramos sutartis 7) ir trišalę sutartį Nr. EŽF-12-KLAIPĖDOSRAJ.-01-008 (toliau – Paramos sutartis 8) (Komisijos bylos Nr. AG-148/05-2015 I t. b. l. 8-20, 59-72). Agentūros direktoriaus 2012-03-15 įsakymu Nr. BR1-236 „Dėl žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės „Klaipėdos rajono iniciatyvos“ sprendimo dėl lėšų vietos projektams įgyvendinti skyrimo patvirtinimo“ pareiškėjai buvo skirta iki 149 992,00 Lt (43 440,68 Eur) dydžio paramos suma. Pareiškėja 2012-09-28 pateikė mokėjimo prašymą Nr. 4ŽPS-3-11-02-VP8-MP001 (toliau – Mokėjimo prašymas 1), pagal kurį 2013-02-11 pareiškėjai buvo išmokėta 92 052,00 Lt (26 660,10 Eur) paramos suma (Komisijos bylos Nr. AG-148/05-2015 II t. b. l. 76-84). Pareiškėja 2013-06-11 pateikė mokėjimo prašymą Nr. 4ŽPS-3-11-02-VP7-MP002 (toliau – Mokėjimo prašymas Nr. 2), pagal kurį 2013-07-19 pareiškėjai buvo išmokėta 57 384 Lt (16 619,56 Eur) paramos suma, iš jos 10 800 Lt (3 127,89 Eur) už vakuumavimo įrangą DZ 260 pagal pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2012/09/15-5 ir 3 232 Lt (936,05 Eur) už šaldymo įrangą-šaldiklį „Liebher-GT6122“ pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2012/09/15-7 (Komisijos bylos Nr. AG-149/05-2015 II t. b. l. 184-188).

Agentūra nustatė, kad pareiškėja 2012-07-23 ir 2012-07-26 apklausos būdu pagal vieną statybų projektą atliko du tos pačios rūšies (paskirties) to paties pastato rekonstrukcijos darbų pirkimus (toliau – Pirkimai) ir įvertinusi Pirkimų dokumentus, Agentūros sprendimu Nr. 48 nusprendė susigrąžinti iš pareiškėjos 50 procentų (11 288,81 Eur) pastato rekonstrukcijos darbams skirtos paramos pagal 2012-07-27 rangos sutartį Nr. l/A. Nesutikdama su Agentūros sprendimu Nr. 48, pareiškėja dėl pastarojo pateikė skundą Komisijai. Komisija sprendimu Nr. 216 pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Tuo pačiu Agentūra nustatė, kad pareiškėja 2012-07-23 ir 2012-07-26 apklausos būdu pagal vieną statybų projektą atliko du tos pačios rūšies (paskirties) to paties pastato rekonstrukcijos darbų pirkimus (toliau – Pirkimai), taip pat nustatė, kad dalis vakuumavimo įrangos DZ 260 ir šaldiklio „Liebherr-GT6122“ įsigijimo išlaidų buvo kompensuota nepagrįstai ir įvertinusi Pirkimų dokumentus, Agentūra sprendimu Nr. 50 nusprendė susigrąžinti iš pareiškėjos 50 procentų (4 170,53 Eur) pagal 2012-07-27 rangos sutartį Nr. 1/P pastato rekonstrukcijos darbams skirtos sumos, taip pat 504,05 Eur pagal pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 2012/09/15-7 už šaldiklį „Liebherr-GT6122“ bei 2059,89 Eur pagal pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 2012/09/15-5 už vakuumavimo įrangą DZ 260, viso 6 734,47 Eur. Nesutikdama su Agentūros sprendimu Nr. 50, pareiškėja dėl pastarojo pateikė skundą Komisijai. Komisija sprendimu Nr. 217 pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Byloje spręstinas ginčas dėl minėtų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Taigi, sprendžiant pareiškėjos reikalavimo panaikinti ginčo sprendimų pagrįstumą pirmiausia būtina įvertinti skundžiamų sprendimų atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiami sprendimai turėtų būti panaikinti.

Kaip matyti iš Paramos sutarties 7 ir Paramos sutarties 8, jose pareiškėja įsipareigojo įsigyti prekes, paslaugas ar darbus, kurioms įsigyti suteikiamos lėšos, laikydamasi Pirkimų taisyklėse nustatyta tvarka, taip pat vykdyti kitus įsipareigojimus pagal Paramos sutartis bei vadovautis kitais sutarties sudarymą bei vykdymą reglamentuojančiais teisės aktais (3.5., 20.4 punktai). Tuo pačiu Paramos sutartyse nustatyta, kad pareiškėja turi kitų su šių sutarčių vykdymu susijusių ES ir LR teisės aktuose nustatytų teisių ir įsipareigojimų (21 p.).

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010-11-04 įsakymu Nr. 3D-976 patvirtintų Žuvininkystės regionų plėtros strategijų, įgyvendinamų pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos ketvirtosios prioritetinės krypties „Tvari žuvininkystės regionų plėtra“ priemonę „Žuvininkystės regionų plėtros strategijų įgyvendinimas“, administravimo taisyklių (toliau – Administravimo taisyklės), 82.6 p. nustatyta, kad nustatydama vietos projektų išlaidų tinkamumą finansuoti Agentūra mokėjimo prašymo vertinimo metu taip pat turi įvertinti, „ar vietos projekto išlaidos (įskaitant bendrąsias išlaidas) patirtos (pirktos prekės, paslaugos, darbai) laikantis specialiose taisyklėse nurodytos pirkimų tvarkos“. Žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės „Klaipėdos rajono iniciatyvos“ valdybos 2011-11-09 posėdžio protokolu Nr. 2 patvirtintų Specialių taisyklių pareiškėjams, teikiantiems vietos projektų paraiškas pagal žuvininkystės regiono plėtros strategijos „Klaipėdos rajono tvarios žuvininkystės plėtros strategija“ I prioriteto „Žuvininkystės sektoriaus ilgalaikės plėtros užtikrinimas“ 1.1 priemonės „Žuvininkystės sektoriaus gyvybingumo palaikymas“ 1.1.1 veiklos sritį „Novatoriškų žuvų auginimo technologijų diegimo rėmimas“ (toliau – Specialiosios taisyklės Nr.1) ir Specialių taisyklių pareiškėjams, teikiantiems vietos projektų paraiškas pagal žuvininkystės regiono plėtros strategijos „Klaipėdos rajono tvarios žuvininkystės plėtros strategija“ I prioriteto „Žuvininkystės sektoriaus ilgalaikės plėtros užtikrinimas“ 1.1 priemonės „Žuvininkystės sektoriaus gyvybingumo palaikymas“ 1.1.2 veiklos sritį „Regione pagautos ir uždaugintos žuvies perdirbimo, vykdymo kooperacijos pagrindais, rėmimas“ (toliau - Specialiosios taisyklės Nr. 2) 20.2 p. numatyta, kad tinkamomis vietos projektui finansuoti laikomos išlaidos, „kai prekių, paslaugų, darbų pirkimai atlikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu. Tuo atveju, jei vietos projekto vykdytojas nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, jiems taikomos Pirkimo taisyklės“. Specialiųjų taisyklių 23.6 p. numatyta, kad netinkamos finansuoti yra tokios vietos projektų išlaidos, kurios „atliktos nesilaikant pirkimų procedūrų, numatytų Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme, tuo atveju, kai Lietuvos Respublikos viešojo įstatymo nuostatos netaikomos, vadovaujamasi Pirkimų taisyklėmis“. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 3D-339 patvirtintų Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos administravimo taisyklių (toliau – Veiksmų programos administravimo taisyklės) 108.2 p. nustatyta, kad patirtos išlaidos yra laikomos tinkamomis finansuoti paramos lėšomis, jeigu pareiškėjas arba paramos gavėjas, kuris nėra perkančioji organizacija pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, prekes, paslaugas, darbus įsigijo pagal veiksmų programos priemones, Pirkimų taisykles.

Pareiškėja 2012-07-23 ir 2013-07-26 apklausos būdu atliko du tos pačios rūšies (paskirties) to paties pastato rekonstrukcijos darbų pirkimus. Pagal 2012-07-23 vykusį pirkimą pareiškėja 2012-07-27 sudarė rangos sutartis Nr. 1/A (toliau – Pirkimo sutartis Nr. 1/A) dėl pagalbinių ūkio paskirties pastatų: malkinės, malkinės mansardos, ½ daržinės, daržinės mansardos, ¼ tvarto mansardos, rekonstrukcijos darbų, kurios vertė 97 445 Lt (28 222,02 Eur). Pagal 2012-07-26 vykusį pirkimą pareiškėja 2012-07-27 sudarė sutartį Nr. 1/P (toliau – Pirkimo sutartis Nr. 1/P) dėl pagalbinių ūkio paskirties pastatų: ½ daržinės, ¼ tvarto, rekonstrukcijos darbų, kurios vertė 36 000 Lt (10 426,32 Eur). Pirkimo sutarties Nr. 1/A ir Pirkimo sutarties Nr. 1/P (toliau kartu – Pirkimo sutartys) objektas iš esmės sutampa – pareiškėja pirko tų pačių statinių to paties komplekso ūkio pastatų (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbus: Pirkimo sutarčių I dalies 1 p. numatytas objektas – tų pačių statybos (rekonstrukcijos) rangos darbai, Pirkimo sutartyje Nr. 1/A nurodoma, kad rekonstruojama, be kita ko, ½ daržinės (duomenys neskelbtini) ir ¼ tvarto mansardos (duomenys neskelbtini), o Pirkimo sutartimi Nr. 1/P rekonstruota ½ daržinės (duomenys neskelbtini) ir ¼ tvarto mansardos (duomenys neskelbtini). Pirkimo sutartys sudarytos su tuo pačiu tiekėju, tą pačią dieną ir vykdomos pagal tą patį techninį projektą, kuriame objektu nurodytas pagalbinio ūkio paskirties pastatų rekonstravimas į ūkinį pastatą, bei statybos leidimą (Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2012-11-06 statybos leidimas Nr. LNS-34-121106-006-03). Statinio projekto užduotyje nurodyta, kad statiniai - tvartas (duomenys neskelbtini) rekonstruojamas į tvartą ir ūkinį pastatą, dalį tvarto prijungiant prie rekonstruojamų daržinės ir malkinės, daržinė (duomenys neskelbtini), malkinė (duomenys neskelbtini) rekonstruojami į ūkinį pastatą. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad atlikus rekonstrukcijos darbus, statiniai, kurių (duomenys neskelbtini) buvo sujungti ir įregistruotas naujas statinys, (duomenys neskelbtini), o tvarto, kurio (duomenys neskelbtini) plotas ir tūris sumažėjo. Taigi, rekonstrukcijos darbai, vykdyti pagal Pirkimo sutartis, iš esmės buvo skirti sukurti naujam vientisam objektui (statiniui) ir juos atlikus, buvo suformuotas ir įregistruotas naujas vientisas statinys, kurio (duomenys neskelbtini). Todėl pagrįsta laikytina išvada, kad pirkdama to paties statybos objekto darbus, pareiškėja nepagrįstai išskaidė šių darbų pirkimo vertę, kuri sudėjus yra 133445 Lt be PVM (97 445 Lt + 36000 Lt), t. y. viršija 100000 Lt be PVM, atlikdama du pirkimus žodinės apklausos būdu, pažeidė Pirkimo taisyklių 11 ir 40 p.

Pirkimo sutarčių sudarymo metu galiojusių Pirkimų taisyklių 11 punkte buvo nustatytas draudimas pirkimo vykdytojui skaidyti tos pačios rūšies (paskirties) prekių ar paslaugų, taip pat darbų dėl to paties objekto pirkimo vertės į dalis, jeigu taip būtų galima išvengti šiomis taisyklėmis nustatytos pirkimų tvarkos; 43 punkte buvo nurodyta, kad negalimas pirkimo objekto skaidymas į dalis ar leidimas pateikti alternatyvius pasiūlymus. Taigi, atmestinas pareiškėjos argumentas, kad net jei ji ir padarė pažeidimą, tai tik dėl neaiškių teisės aktų nuostatų, nes, kaip matyti, nurodytos Pirkimų taisyklių nuostatos aiškiai įtvirtino draudimą skaidyti pirkimo objektą.

Tuo pačiu pareiškėja vietoj rašytinės apklausos, kaip to reikalauja Pirkimų taisyklių 40 p., atliko apklausą žodžiu. Pirkimų taisyklių 43 p. nustatyta, kad atliekant apklausą raštu, ne tik tiekėjai pateikia rašytinius pasiūlymus, bet ir kvietimas pateikti pasiūlymus rengiamas raštu. Jame išdėstomos pagrindinės pirkimo sąlygos ir pirkimo objekto techninė specifikacija. Šiuo atveju neturint rašytinių pareiškėjos kvietimų teikti pasiūlymus, nėra galimybės įvertinti, ar visiems pasiūlymų teikėjams pareiškėja nurodė tas pačias pirkimo sąlygas, todėl šios nuostatos nesilaikymas negali būti pripažintas formaliu. Todėl nesutiktina su pareiškėjos argumentu, kad tuo atveju, jeigu pareiškėja būtų išsiuntusi raštišką pasiūlymą, niekas nepasikeistų, tačiau sutiktina su atsakovės argumentu, kad rašytinė apklausa yra griežčiau reglamentuotas pirkimo būdas, suteikiantis galimybę neformalų pirkimo vykdytojo (organizatoriaus) bendravimą su tiekėju minimizuoti dėl didesnės pirkimo vertės, ir geriau užtikrinantis Pirkimų taisyklių 3 p. išdėstytų principų laikymąsi bei Agentūros galimybę tai kontroliuoti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Pirkimų taisyklių 11 p., 12.2 p., 40 p. pažeidimų konstatavimas yra pakankamas pagrindas minėtas išlaidas pripažinti netinkamomis finansuoti, todėl teismas sprendžia, kad sankcijos pareiškėjai už nurodytuosius pažeidimus skirtos pagrįstai.

Pirkimų taisyklių 41 p. nurodyta, kad „atliekant apklausą, turi būti apklausti ne mažiau kaip trys tiekėjai“. Iš pirkimo dokumentų matyti ir ginčo dėl to byloje nėra, kad apklausų metu buvo apklausti trys tiekėjai: R. G., KB Tarptautinis akvakultūros centras ir UAB „Drevenos žvejys“. Tuo pačiu nėra ginčo dėl aplinkybės, kad KB Tarptautinio akvakultūros centro ir UAB „Drevenos žvejys“ direktorius yra tas pat asmuo, bendrovių rekvizitai sutampa, pasiūlymai konkursui taip pat pasirašyti to paties asmens. VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog perkančioji organizacija privalo užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Šių principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti atliekamo viešojo pirkimo tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų. Pirkimo taisyklių 41 p. įtvirtintas reikalavimas apklausti mažiausiai 3 tiekėjus nėra formalus. Jis užtikrina minimalų konkurso konkurencingumo ir objektyvumo standartą, skaidrų pirkimo procedūrų atlikimą, kitų dalyvaujančių teikėjų lygiateisiškumą ir kitų Pirkimų taisyklių 3 p. įtvirtintų reikalavimų laikymąsi.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką viešųjų pirkimų srityje („Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga“, LAT Teismų praktikos biuletenis Nr. 31, Vilnius, 2009), viešųjų pirkimų principai, tarp jų lygiateisiškumo ir skaidrumo, yra perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo kontrolės ir pagrįstumo vertinimo matas bei viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo tikslų pasiekimo garantas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog viešųjų pirkimų principų pažeidimas kvalifikuotinas imperatyviųjų nuostatų pažeidimu būtent dėl to, kad šie, kaip ir kitos imperatyvios VPĮ nuostatos, yra susiję su viešojo intereso apsauga, todėl vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas yra pagrindas pripažinti atliktų veiksmų neteisėtumą, imperatyviųjų teisės normų pažeidimą.

Skaidrumo principas supaprastintų pirkimų srityje turi ypatingą reikšmę, nes perkančioji organizacija supaprastintus viešuosius pirkimus vykdo pagal savo pačios pasitvirtintas taisykles, nepažeidžiant VPĮ principų ir tikslų. Skaidrumo principo pagrindinis tikslas – pašalinti perkančiosios organizacijos protegavimo ir savavališkų veiksmų grėsmę. Taigi, nors KB Tarptautinis akvakultūros centras ir UAB „Drevenos žvejys“ yra atskiri juridiniai asmenys, aplinkybė, kad pasiūlymus konkursui pasirašė tas pats asmuo - abiejų bendrovių direktorius, negali būti pripažinta formalia viešųjų pirkimų procedūras reglamentuojančių teisės aktų kontekste, neatsižvelgiant į tai, kad nė su viena šių įmonių Pirkimo sutartys nebuvo sudarytos, ir galėjo padaryti įtaką tam, kad Pirkimo sutartys būtų sudarytos būtent su R. G.. Todėl sutiktina su Agentūros išvada, kad pareiškėja iš esmės du kartus apklausė tą patį asmenį. Todėl Pirkimo taisyklių 41 p. reikalavimo pažeidimas konstatuotas pagrįstai.

Veiksmų programos administravimo taisyklių 7.7¹ p. įtvirtinta Agentūros teisė ir pareiga siekiant apsaugoti ES ir Lietuvos Respublikos finansinius interesus administruojant paramą, kilus įtarimų dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ir paslaugų kainų ar technikos/įrangos naujumo ir (arba) nusidėvėjimo atlikti užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę arba technikos/įrangos naujumo ir (arba) nusidėvėjimo ekspertizę, kilus įtarimų dėl projekto ir (arba) investicijų atitikties Programos priemonės tikslams – atlikti užsakomąją projekto ir (arba) investicijų atitikties veiksmų programos priemonės tikslams ekspertizę ir, vadovaujantis jos rezultatais, priimti galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą ir tinkamumą, bei netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, taikant sankciją (šioms funkcijoms atlikti Agentūra gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus). Vadovaudamasi Veiksmų programos administravimo taisyklių 7.7¹ p., Agentūra atliko Mokėjimo prašyme Nr. 2 deklaruotų investicijų (prekių) skaičiuojamųjų kainų ekspertizę ir nustatė, kad dalis vakuumo įrangos ir šaldymo įrangos įsigijimo išlaidų buvo kompensuota nepagrįstai, todėl priėmė Sprendimą susigrąžinti dalį išmokėtos paramos. Agentūra kreipėsi į nepriklausomus ekspertus, kurie atliko lyginamąją investicijų įsigijimo momentu buvusių analogiškų prekių rinkos kainų analizę ir nustatė vidutinę analogiškų prekių rinkos kainą. Atlikus kainų ekspertizę, nustatyta, kad Mokėjimo prašyme Nr. 2 deklaruojama 630,06 Eur šaldymo įrangos įsigijimo kaina viršijo vidutinę rinkos kainą, deklaruojama 2 574,87 Eur vakuumo įrangos kaina viršijo vidutinę rinkos kainą. Atsižvelgiant į tai, šios išlaidos nebuvo būtinos įsigyjant minėtas investicijas, jos pripažintos netinkamomis finansuoti. Veiksmų programos administravimo taisyklių 5 p. nustatyta, kad tinkamos finansuoti išlaidos – tai įgyvendinant projektą paramos gavėjo faktiškai padarytos būtinos išlaidos, kurios gali būti apmokamos programos projektams finansuoti skirtomis lėšomis, kai yra pagrįstos dokumentų originalais arba (jei tai neįmanoma) oficialiai patvirtintomis jų kopijomis. Administravimo taisyklių 82 p. nustatyta, kad, vertindama vietos projektų išlaidų tinkamumą finansuoti, Agentūra mokėjimo prašymo vertinimo metu taip pat turi įvertinti, ar patirtos išlaidos yra pagrįstos, realios, būtinos vietos projektui įgyvendinti. Specialiųjų taisyklių 19 p. nustatyta, kad vietos projekto paraiškoje turi būti numatytos visos išlaidos, kurios yra tiesiogiai susijusios su vietos projekto įgyvendinimu, bet vietos projektui įgyvendinti finansuojamos tik tinkamos vietos projektui finansuoti išlaidos. Tų pačių taisyklių 20 p. numatyta, kad tinkamomis finansuoti pripažįstamos tik (20.1 p.) būtinos projektui įgyvendinti išlaidos, pagrįstos vietos projekto paraiškoje, tiesiogiai susijusios su vietos projekto vykdymu ir patirtos ne anksčiau, nei vietos projekto vykdymo paramos sutarties pasirašymo dieną. Paramos sutarties 2.1 p. nurodyta, kad išmokant paramos lėšas paramos gavėjui finansuojamos tik tos projekto išlaidos, kurios yra būtinos vietos projektui įgyvendinti, patirtos nepažeidžiant ES ir LR teisės aktų (2.5 p.). Atsižvelgiant į nurodytąjį teisinį reglamentavimą, įsigyjant Projekto investicijas už padidintą kainą viršijant vidutinę rinkos kainą pareiškėjos patirtų išlaidų dalis ne tik negali būti laikoma būtinosiomis išlaidomis Projektui įgyvendinti, bet ir negali būti laikomos pagrįstomis, nes nėra nulemtos investicijų savybių ar rinkos sąlygų. Investicijų įsigijimas už nepagrįstai padidintas ir neatitinkančias rinkos kainų kainas yra nesuderinamas su Projekto įgyvendinimui taikomais sąnaudų efektyvumo ir kaštų –naudos principais. Tokios išlaidos prieštarauja Administravimo taisyklių 82 p., Specialiųjų taisyklių 19 p., 20 p., Paramos sutarties 2.1 p., 2.5 p. reikalavimams. Nors kaip nurodo pareiškėja, Agentūrai tik nuo 2015-02-13 įtvirtinta teisė kreiptis į nepriklausomus ekspertus, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad anksčiau Agentūra tokia teise negalėjo naudotis, nes pagal Administravimo taisyklių 7 p. nuostatas ji yra atsakinga už veiksmų programos paramos paraiškų ir projektų administravimą. Nagrinėjamuoju atveju, ekspertų konsultavimo ataskaitoje buvo nurodyta, jog šaldymo įrangos Liebherr GR6122““ didžiausia rinkos kaina yra 540,00 Eur be PVM; vakuumavimo 5rangos - 1335,00 Eur. Teismas neturi pagrindo abejoti ekspertinio konsultavimo ataskaitoje nurodytomis išvadomis. Nors teismo posėdyje pareiškėja pateikė dokumentus - 2012-08-09, 2012-08-10, 2012-08-15 komercinius pasiūlymus, teismas šių pareiškėjos dokumentų nevertina, nes jie nebuvo pateikti nei Agentūros, nei Komisijos vertinimui, todėl konstatuoja, kad priimtiems sprendimams šie dokumentai reikšmės neturi. Pareiškėja šaldiklį pirko už 4040 Lt (1170 Eur), šaldymo įrangą už 13500 Lt (3909,9 Eur), taigi, neužtikrino prekių kainos realumo, pažeidė Paraiška prisiimtą įsipareigojimą užtikrinti, kad prašoma kompensuoti suma yra minimali Projektui įgyvendinti reikalinga suma. Atsižvelgiant į tai, Agentūra pagristai skundžiamame sprendime nurodė, jog gali būti kompensuojama 432 Eur (540 Eur x 80 proc. paramos intensyvumas) šaldiklio įsigijimo išlaidų dalis, gali būti kompensuojama 1068 Eur (1335 Eur x 80 proc. paramos intensyvumas) vakuumavimo įrangos įsigijimo išlaidų dalis; negali būti kompensuojamas ir turi būti susigrąžintas kompensuotos sumos ir galimos kompensuoti sumos skirtumas. Priimdama Sprendimą Nr. 50 dalyje dėl šių išlaidų susigrąžinimo, Agentūra vadovavosi Veiksmų programos administravimo taisyklių 5, 7.7¹ p., Administravimo taisyklių 82 p., Paramos sutarties 20.6 p., 20.21 p. ir LR Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu Nr. 137 patvirtintomis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Agentūros Sprendimo Nr. 50 dalis dėl 2563,94 Eur pareiškėjos išlaidų pripažinimo nebūtinomis išlaidomis, laikytina pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti jos nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad Pirkimų taisyklių 3 p., 11 p., 41 p. reikalavimų pažeidimas pareiškėjos atžvilgiu konstatuotas pagrįstai.

Pareiškėjai pritaikyta sankcija apskaičiuota vadovaujantis Metodikos 2 priedo 1 eilutės ir Metodikos 7.2 papunkčiu, taip pat Veiksmų programos administravimo taisyklių 121 p., kuriame nurodyta, kad „sankcijos taikomos už pažeidimus, nustatomus įgyvendinimo taisyklėse, atsižvelgiant į konkrečios priemonės specifiką. Paramos gavėjui pažeidus 108 p. numatytą pirkimų vykdymo tvarką, sankcijos taikomos pagal Agentūros direktoriaus įsakymu patvirtintą metodiką“. Administravimo taisyklių 109 p. nustatyta, kad „sankcijos taikomos už pažeidimus, susijusius su vietos projekto (-ų) įgyvendinimu, nustatomos specialiose taisyklėse“. Administravimo taisyklių 110 p. įtvirtinta Agentūros pareiga priimti sprendimą dėl lėšų susigrąžinimo, jeigu nustatomas pažeidimas, susijęs su vietos projekto vykdytojui išmokėtomis paramos lėšomis. Agentūros Sprendimais taikytos sankcijos teisinis pagrindas įtvirtintas Specialiųjų taisyklių 87.3.1 p. (paramos ar jos dalies susigrąžinimas taikomas, kai vietos projekto vykdytojas, vykdydamas vietos projektą, pažeidė ES ar Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, susijusius su vietos projekto įgyvendinimu) ir 87.3.10 p. (pažeidžia kitas vietos projekto vykdymo sutarties sąlygas ir (arba) vietos projekto paraiškoje prisiimtus įsipareigojimus). Be to, pažeisdama Pirkimų taisyklių nuostatas, Pareiškėja pažeidė ir Paramos sutarties 3.5 p., 20.4 p. Administravimo taisyklių, Specialiųjų taisyklių, Paramos sutarties nuostatose, draudžiamas netinkamų finansuoti išlaidų finansavimas, o už tokį pažeidimą, kurį atliko Pareiškėja, numatyta paramos sumažinimo sankcija galėtų siekti 100 proc. atitinkamų išlaidų. Agentūrai nusprendus paskirti dvigubai mažesnes - 50 procentų dydžio sankcijas, pareiškėjos padėtis negali būti laikoma blogesne, už tą, jei už nustatytus pažeidimus būtų skirtos 100 procentų dydžio sankcijos. Todėl atmestini pareiškėjos argumentai, kad paskirtos 50 procentų sankcijos blogina jos padėtį. Atmestini ir pareiškėjos argumentai dėl Metodikos galiojimo atgal skiriant sankcijas, taip pat dėl aplinkybės, kad vertinant jos mokėjimo prašymą, buvo atliktos patikros vietoje, pastabų nebuvo pateikta, pažeidimų nenustatyta, paramos lėšos išmokėtos, nes Paramos sutartyje 7 ir Paramos sutartyje 8 įtvirtinta Agentūrai teisė penkerius metus nuo sutarčių pasirašymo dienos tikrinti, ar vietos projekto vykdytojas po vietos projekto įgyvendinimo sutarties laikosi sutartyje numatytų sąlygų (27.4 p.). Be to, kaip jau minėta, pagal Veiksmų programos administravimo taisyklių 7.12 p. nuostatas, Administravimo taisyklių 7 p. nuostatas ji yra atsakinga už veiksmų programos paramos paraiškų ir projektų administravimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėja netinkamai atliko Pirkimus, pažeidė Pirkimų taisyklių 3 p., 11 p., 41 p., todėl Agentūros sprendimai susigrąžinti 50 proc. pastato rekonstrukcijos darbams skirtos paramos pagal Pirkimo sutartį Nr. 1/A (t. y. 11 288,80 Eur) bei Pirkimo sutartį Nr. 1/P (4 170,53 Eur), taip pat nebūtinomis pripažintų 504,05 Eur pagal pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 2012/09/15-7 bei 2059,89 Eur pagal pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 2012/09/15-5 laikytini pagrįstais, teisėtais ir nėra pagrindo jų naikinti.

Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ginčijami Agentūros ir Komisijos sprendimai yra pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), teisės aktų normomis, taikomos poveikio priemonės - sankcijos, įpareigojančios sugrąžinti pareiškėjai 50 procentų skirtos ir išmokėtos paramos, išsamiai motyvuotos, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas, todėl nėra pagrindo šių individualių aktų naikinti. Pareiškėjos skundas laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p., teismas

pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.