- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-23
- Bylos Nr.
- e2VP-683-732/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-01170-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liudvikas Myško
- Suinteresuotas asmuo
- A. Ž., M. Ž.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. Ž., M. Ž. ir antstolei Nijolei Viešchnickienei dėl skolininko turto dalies nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja AB „Energijos skirstymo operatorius“ kreipėsi į teismą prašydama nustatyti, kad skolininkei A. Ž. priklauso ½ pajamų – darbo užmokesčio, kurį gauna jos sutuoktinis M. Ž..
Iš antstolės Nijolės Viešchnickienės gauta ir prie civilinės bylos prijungta vykdomoji byla Nr. 0073/15/00137, kuri susijusi su prašymo nagrinėjimu.
Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (LR CPK 593 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (LR CPK 666 straipsnio 1 dalis). LR CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, teismo antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolė Nijolė Viešchnickienė vykdo Visagino miesto apylinkės teismo 2014-10-09 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-1336-758/2014 dėl 189 EUR skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės A. Ž. išieškotojos AB „Energijos skirstymo operatorius“ (buvusi AB „Lesto“) naudai.
Iš vykdomosios bylos Nr. 0073/15/00137 matyti, kad 2017-05-24 patvarkymu dėl turto dalies, bendros su kitais asmenimis arešto, antstolė areštavo M. Ž. priklausančias gaunamas nuolatines išmokas ar kitų joms prilygintų išmokų sumas kiekvieną mėnesį išskaičiuoti ir ½ dalies 70 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, viršijančios LR Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) bei 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. 2017-05-24 antstolė pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl A. Ž. priklausančios dalies nustatymo iš jos sutuoktinio M. Ž. gaunamo darbo užmokesčio.
Nustatyta, kad A. Ž. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su M. Ž.. Duomenų, kad jie būtų sudarę vedybų sutartį, nėra, todėl sutuoktinių turtui taikytinos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Piniginės lėšos, gautos iš M. Ž. darbo užmokesčio, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (LR CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Bylos duomenimis skolininkės sutuoktinis M. Ž. dirba Visagino savivaldybės administracijoje, juridinio asmens kodas 188711925.
Sprendžiant dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, pažymėtina, kad CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas. Pagal šio straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais. Tokius atvejus reglamentuojančio CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, aiškinant nurodytą teisės normą, yra pažymėta, kad, taikant LR CK 3.123 straipsnio 1 dalį, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių yra galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, tačiau reikia nustatyti, jog toks nukrypimas yra būtinas (pvz., Lietuvos Aukščiausio Teismo 2006-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taip pat nurodyta, kad kiekvienu atveju pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių nustatymas, nukrypimo mastas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausio Teismo 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).
Išanalizavęs byloje esančius duomenis teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nenustatyta tokių reikšmingų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo įstatyme įtvirtinto sutuoktinių lygių dalių bendrame turte principo, taip pat nenustatyta kitokių aplinkybių, kurios pagal įstatymą leistų nustatyti nelygias sutuoktinių dalis bendrame turte (LR CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad skolininkei A. Ž. priklauso ½ dalis jos sutuoktinio M. Ž. gaunamo darbo užmokesčio (LR CK 3.117 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ pareiškimą tenkinti.
Nustatyti, kad A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ½ dalis sutuoktinio M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pajamų, gaunamų iš darbo užmokesčio Visagino savivaldybės administracijoje.
Nutartis per 7 dienas nuo įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.