Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės Sigitos Bieliauskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, deklaravęs gyvenamąją vietą prie (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-28 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 2 d., paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

2) Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2020-03-24 nuosprendžiu pagal BK 182 str. 3 d., paskirta galutinė subendrinta 2 metų ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmė;

3) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020-09-16 nuosprendžiu pagal BK 182 st. 3 d., paskirta 20 parų arešto bausmė;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-12 nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d., paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-08 nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d., paskirta 2 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-01-13 nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d., 183 str. 3 d., paskirta 3 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2023-07-31 nutartimi veika perkvalifikuota ir skirta galutinė 2 metų 9 mėn. laisvės atėmimo bausmė; 2023-11-14 bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. 2023 m. gruodžio 10 d., apie 19.00 val., namuose, virtuvėje, adresu Panevėžio raj., (duomenys neskelbtini), naudojo fizinį smurtą savo artimosios giminaitės – motinos R. R. atžvilgiu, tai yra dešiniu delnu sudavė ne mažiau trijų smūgių į veidą, ko pasekoje R. R. griūdama ant grindų galva atsitrenkė į krosnį, po to R. R. atsikėlus dar kartą dešiniu delnu sudavė jai ne mažiau trijų smūgių į veidą, taip nukentėjusiajai R. R. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. R. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad R. R. yra jo motina. 2023-11-14 jį išleido iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų atlikus bausmę. Pas motiną R. R. apsigyveno adr. Panervėžio raj., (duomenys neskelbtini), nes daugiau neturėjo kur. Jis gyvenamojo būsto neturi, pinigų išsinuomoti jam šiuo metu irgi neturi. Mama gyvena kartu su sugyventiniu A. S.. Kiek jam žinoma būstas ir priklauso A.. 2023-12-10 kartu su A. nuvyko į (duomenys neskelbtini) mstl., esantį Panevėžio raj., alaus bare žaidė biliardą, gėrė alų. Jautėsi išgėręs, tačiau dėl girtumo visas įvykio aplinkybes pamena išsamiai. Apie 16 val. grįžo į namus, adr. Panevėžio raj., (duomenys neskelbtini). Namuose buvo jo mama R. R., ji buvo neblaivi. Grįžus visi trys, t. y. jis, R. R. ir A. S. vartojo alkoholį - alų. Būnant virtuvėje, apie 19 val., tarp jo ir motinos R. R. įvyko tarpusavio žodinis konfliktas, dėl to, kad kai jis buvo įkalinimo įstaigoje ji juo nesirūpino, ir dėl kitų įvairių buitinių dalykų. Apimtas pykčio dešiniu delnu sudavė motinai R. R. tris smūgius į kairę veido pusę. Po suduotų smūgių R. nukrito ant grindų. Ar ji galva atsitrenkė į pečių, nežino, nes viskas įvyko labai greitai, jis buvo labai susinervinęs. Nuo grindų R. pakėlė A. S.. Jis nesusivaldė, jam nebuvo praėjęs pyktis, dešiniu delnu dar kartą sudavė R. R. į kairę veido pusę ne mažiau trijų smūgių. Kiek tiksliai sudavė smūgių pasakyti negali, nes buvo labai susinervinęs.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš vyresn. tyrėjo Ž. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2023-12-10, apie 19:00 val., namuose virtuvėje adresu Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), konflikto metu neblaivus (nustatytas 2.05 prom. neblaivumas) sūnus R. R., gim. (duomenys neskelbtini) ne mažiau trijų kartų dešinės rankos delnu sudavė savo neblaiviai motinai (nustatytas 2.62 prom. neblaivumas) R. R., gim. (duomenys neskelbtini) į veidą, dėl ko ji parkrito ant grindų virtuvėje, o jai atsistojus dar kartą ne mažiau trijų kartų dešinės rankos delnu sudavė jai į veidą, tuo sukėlė fizinį skausmą savo motinai R. R..

Iš nukentėjusiosios R. R. apklausos protokolo matyti, kad 2023-12-10, apie 15:30 val., į namus adresu Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), grįžo neblaivūs jos sugyventinis A. S. ir jos sūnus R. R.. Jie atsisėdo virtuvėje prie stalo ir pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, o ji tuo tarpu gamino maistą. Jai pagaminus maistą ji prisidėjo prie išgertuvių su savo sugyventiniu ir sūnumi. Apie 19:00 val., vykstant išgertuvėms jos sūnus R. R. pradėjo kabinėtis, jog jos auginami katė ir šuo yra nepašerti ir kad ji nupirko jam ne tuos drabužius. Pradėjo ją įžeidinėti. Ji jam nieko į tai neatsakė, jos sūnus darėsi vis agresyvesnis ir pradėjo eiti link jos, o jos sugyventinis A. S. norėdamas išvengti konflikto ir muštynių suėmė ją už dešinės rankos alkūnės, kad patraukti ją R. R. iš kelio. Kai ją A. S. buvo suėmęs už rankos ji pajuto fizinį skausmą, tačiau A. S. tyčia nenorėjo jai sukelti fizinio skausmo, nes jis norėjo ją apginti nuo sūnaus. Jos sūnus vis tiek prie jos priėjo ir ne mažiau trijų kartų dešinės rankos delnu sudavė jai į veidą dėl ko ji parkrito virtuvėje ant grindų prarasdama sąmonę, nes galvą trenkė į krosnį. Jai gulint prie jos priėjo A. S. ir suėmęs ją už dešinės rankos alkūnės padėjo jai atsistoti. Jai atsistojus jos sūnus vėl prie jos priėjo ir ne mažiau trijų kartų dešinės rankos delnu sudavė į veidą. Dėl sūnaus veiksmų ji jautė fizinį skausmą viršutinėje lūpoje. Po to ji iškvietė policiją, o atvykę pareigūnai išsivežė jos sūnų ir sugyventinį. Nori paminėti, kad ji su savo sugyventiniu A. S. nesipyko ir jis jos nemušė, o kaip tik norėjo apginti nuo sūnaus. Civilinio ieškinio nereikš. Papildomai apklausus nukentėjusiąją R. R., ji parodė, kad savo parodymus duotus liudytojos apklausoje pamena, juo tvirtina. Patikslina, kad kai ji nugriuvo po suduotų smūgių ant grindų virtuvėje, galvą trenkėsi į krosnį, ji juto fizinį skausmą. Kitą dieną po įvykio jai galvoje atsirado guzas. Pareigūnai jos galvos neapžiūrėjo. Po R. R. suduotų smūgių dešiniu delnu į veido sritį, jai patino lūpos ir atsirado žaizda tiek vidinėje lūpų pusėje, tiek išorinėje. Ant dilbių kraujosruvos jai atsirado kai sugyventinis A. S., norėdamas ją atitraukti nuo sūnaus R. R., rankomis suėmęs jos rankas, ją traukė nuo jo, ir suėmęs už dilbių ją kėlė nuo grindų. Dėl to ji A. S. jokių pretenzijų neturi, nes jis gynė ją nuo sūnaus R. R., norėjo jai padėti. Po įvykio jai greitoji nebuvo atvykusi, į gydymo įstaigas nesikreipė. Jai buvo išduotas siuntimas pas teismo medicinos ekspertus, tačiau ji nenuvyko, nes gyvena vienkiemyje, kur susisiekimas transportu yra labai sudėtingas, nei ji, nei sugyventinis automobilio neturi. Yra silpnos sveikatos, po kelių stuburo operacijų, sunkiai vaikščioja. Civilinio ieškinio byloje nereikš. Prašo sūnų R. R. nubausti įstatymų nustatyta tvarka. Neprieštarauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Iš liudytojo A. S. apklausos protokolo matyti, kad jis gyvena adresu Panevėžio raj., (duomenys neskelbtini). Šis būstas nuosavybės teise priklauso jo seseriai. Kartu su juo gyvena jo sugyventinė R. R.. Jie kartu su R. gyvena ir yra kaip sugyventiniai apie 3 metus laiko. Panašiai prieš mėnesį iš įkalinimo įstaigos grįžo R. sūnus R. R.. Kadangi jis neturi gyvenamosios vietos, todėl laisva valia jam suteikė gyvenamąjį plotą savo namuose. 2023-12-10, apie 16 val., jis grįžo su R. R. į namus adr. Panevėžio raj., (duomenys neskelbtini), jie buvo neblaivūs. Dėl girtumo visas įvykio aplinkybes pamena išsamiai. Namuose buvo jo sugyventinė R. R., kitų pašalinių asmenų namuose nebuvo. R. namuose buvo neblaivi. Apie 19 val., tarp sugyventinės R. ir jos sūnaus R. R. įvyko tarpusavio žodinis konfliktas. R. R. R. pradėjo priekaištauti kodėl jam ji nepadėjo būnant įkalinimo įstaigoje, kad nepašerti namuose laikomi šunys ir dėl kitų įvairių buitinių dalykų. Matydamas, kad R. R. darosi agresyvus ir neprognozuojamas, jis R. sėmė už dešinės rankos ir ją patraukė nuo R. R., bandė sušvelninti konfliktą. Būnant virtuvės kambaryje R. R. pribėgo prie stovinčios R. R. delnu, nepamena kuriuo sudavė tris smūgius į kairę veido pusę. Smūgiai buvo stiprūs, nuo jų R. R. parkrito virtuvėje ant grindų kairiu šonu, galvą trenkė į molinę krosnį. R. pradėjo isteriškai šaukti „Ką darai, sūnau“, tačiau R. buvo įsiutęs, vartojo necenzūrinius žodžius, buvo agresyviai nusiteikęs, nevaldomas. Jis priėjo prie R. padėjo jai atsistoti. Tik atsistojus R. vėl priėjo prie stovinčios R. ir rankos delnu, nepamena kurios, sudavė ne mažiau trijų smūgių į tą pačią kairę veido pusę. R. prašė sūnaus R. jos nebemušti. Jis R. atitraukė nuo R., paprašė jo liautis. Tuo metu R. iš savo mobiliojo ryšio telefono paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir sulaikė R. R.. Po įvykio R. kairė veido pusė buvo patinusi, raudona, ji dejavo, kad skauda. Kairėje galvos pusėje yra atsiradęs guzas, nuo trenkimosi į krosnį.

Iš Panevėžio apskr. VPK Viešosios tvarkos tarnybos specialiosios parengties skyriaus specialisto G. K. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad atvykus nurodytu adresu juos pasitiko R. R. (jai nustatytas 2.62 prom. neblaivumas ), kuri jiems paaiškino, kad išgertuvių metu įvyko žodinis konfliktas su sūnumi R. R. (jam nustatytas 2,05 prom. neblaivumas) žodinio konflikto metu šis ranka sudavė apie du kartus motinai R. R. į veidą. R. R. nurodė, kad sūnus R. R. tokiais veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą, teigė, kad šiai skaudėjo. R. R. neneigė smūgiavęs R. R., sakydamas, kad „buvo už ką“. Ant R. R. lūpų matyti patinimas, žaizda. Ant dilbių kraujosruvos.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., matomas vieno aukšto rudos spalvos namas, kurio centre matomos šviesiai rudos spalvos medines duris (foto Nr. 1). Užėjus pro šias duris ir pasukus iškart į dešinę pusę matomos baltos spalvos medinės durys (foto Nr. 2). Užėjus pro šias duris patenkama į virtuvę, kurioje yra įvykio vieta (foto Nr. 3). Virtuvėje prie dešinės sienos stovi rudas medinis stalas, prie kurio stovi trys kėdės, o ant stalo padėti du margi baltos ir mėlynos spalvos padėkliukai, tiesiai matomos baltos spalvos medinės durys, prie kairės sienos nuo įėjimo matoma baltos spalvos krosnis ant kurios padėti buityje naudojami daiktai, taip pat kairėje pusėje matomos kitos baltos spalvos durys, šalia kurių stovi virtuvinė spintelė (foto Nr. 4). Daugiau tyrimui reikšmingų pėdsakų nepastebėta. Iš įvykio vietos niekas nepaimta.

Iš alkotesterio duomenų kvito matyti, kad R. R. nustatytas 2,05 prom. neblaivumas.

Kaip matyti, kaltinamasis R. R. pripažįsta, kad kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje nukentėjusiosios R. R. atžvilgiu vartojo fizinį smurtą. Aukščiau nurodytų bylos įrodymų, kurie esminėse aplinkybėse yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, kad kaltinamasis R. R. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios R. R. atžvilgiu, t. y. dešiniu delnu sudavė ne mažiau trijų smūgių į veidą, ko pasekoje R. R. griūdama ant grindų galva atsitrenkė į krosnį, po to R. R. atsikėlus dar kartą dešiniu delnu sudavė jai ne mažiau trijų smūgių į veidą, taip nukentėjusiajai R. R. sukėlė fizinį skausmą. Nėra abejonių, kad R. R. atliktieji kaltinime nurodytieji smurtiniai veiksmai, pasireiškę neteisėtu, nepageidaujamu kontaktiniu poveikiu nukentėjusiosios kūnui, nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Akivaizdu ir tai, kad atlikdamas kaltinime nurodytus veiksmus kaltinamasis suprato savo veiksmų pavojingą pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Kadangi kaltinamasis savo neteisėtais smurtiniais veiksmais sukėlė savo šeimos nariui – motinai fizinį skausmą, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Todėl teismas sprendžia, jog yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos BPK 418 straipsnyje.

Kaltinamojo R. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). R. R. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas nustatė dar vieną kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nes nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kitas byloje esančias bausmės skyrimui svarbias aplinkybes. R. R. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika tyčinė, baigta, kaltinamasis teistas ir turi neišnykusį bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, nepraėjus net vienam mėnesiui po laisvės atėmimo bausmės atlikimo, be to, jis baustas administracine tvarka, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas.

Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skiriant prokurorės siūlomą bausmės rūšį – areštą, jo trukmę, teismui nustačius papildomą kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nustatant ilgesnę nei prokurorės siūlomą, artimą maksimaliai.

Įvertinus tai, kad byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu ir 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytinas R. R. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. gruodžio 10 d. 19.45 val. iki 2023 m. gruodžio 12 d. 15.21 val. (2 paros).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos paliktinos galioti, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

R. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam areštą 81 (aštuoniasdešimt vienai) parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. R. galutinę bausmę – areštą 54 (penkiasdešimt keturioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu ir 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti R. R. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. gruodžio 10 d. 19.45 val. iki 2023 m. gruodžio 12 d. 15.21 val. (2 paras), dvi laikinajame sulaikyme išbūtas paras prilyginant dviem arešto paroms.

Arešto bausmę skirti atlikti laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo bausmės vykdymo pradžios.

Išaiškinti R. R., kad jis privalo per 7 (septynias) dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nuvykti atlikti arešto bausmės į Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), arba susisiekti su šia įstaiga telefonu (duomenys neskelbtini). Su savimi turėti asmens dokumentą ir šį teismo baudžiamąjį įsakymą. Jei nuteistasis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto 7 dienų termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyksta atlikti arešto bausmės ir nepraneša laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Išaiškinti R. R., kad atlikdamas arešto bausmę nuteistasis turi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 27 straipsnyje įtvirtintas teises ir pareigas, o arešto bausmė atliekama minėto kodekso 23-29 straipsniuose nustatyta tvarka.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti R. R., kad jis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.