Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant institucijos, kurios nutarimas skundžiamas, įgaliotai atstovei Klaipėdos teritorinės muitinės Teisės skyriaus vyriausiajai inspektorei R. S.,

pareiškėjos (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens) E. A. gynėjui advokatui Arūnui Justeikui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens) E. A. gynėjo advokato Arūno Justeiko 2024 m. birželio 25 d. skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo A. B. 2024 m. birželio 4 d. nutarimo nubausti pareiškėją (administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį) E. A. pagal Administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 4 dalį ir 515 straipsnio 1 dalį panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė

Klaipėdos teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojas A. B. 2024 m. birželio 4 d. priimtu nutarimu skyrė pareiškėjai (administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui) E. A. subendrintą 300 € baudą už administracinius nusižengimus pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 4 dalį ir 515 straipsnio 1 dalį, o būtent už tai, kad ji, būdama (duomenys neskelbtini), UAB muitinės tarpininko atstove, MDAS (Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos) priemonėmis Šiaulių pirmos kategorijos krovinių postui 2023 m. lapkričio 15 d. 15¹⁰ val. pateikė importo deklaraciją (duomenys neskelbtini) ir joje nurodė, jog prekių siuntėjas – (duomenys neskelbtini) (Baltarusija), prekių gavėjas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)); deklaruojama prekė – surenkamo namo konstrukcijos (rąstinis namas), prekės TARIC kodas 9406100000. Tačiau fiziškai patikrinus prekes, buvo nustatyta, kad importuojamos prekės yra klasifikuojamos kitais, nei deklaruota, TARIC kodais, t. y. 4418990000 (apdoroti rąstai) ir 4407119090 (lentos ir tašeliai iš pušies). Taigi E. A., veikdama nerūpestingai, pateikė neteisingą informaciją (apie iš Baltarusijos į Lietuvą importuojamų prekių kodus) ir pažeidė 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prie Ukrainą 1o straipsnį bei Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2020 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 1B-810 patvirtintų Muitinės ir reeksporto deklaracijų, pateikiamų elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis ir raštu, surašymo taisyklių 18.6.4, 18.6.9 ir 18.6.10 papunkčius.

Pareiškėjos (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens) E. A. gynėjas advokatas A. Justeikas 2024 m. birželio 25 d. skundu prašo panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo A. B. 2024 m. birželio 4 d. nutarimą nubausti pareiškėją (administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį) E. A. pagal ANK 212 straipsnio 4 dalį ir 515 straipsnio 1 dalį. Skundą grindė tuo, kad nesutinka su Klaipėdos teritorinės muitinės prekės klasifikavimo 2023 m. lapkričio 23 d. aktu Nr. 23L0325 (toliau – prekės klasifikavimo 2023 m. lapkričio 23 d. aktas Nr. 23L0325). Šiame akte rašoma, kad importuojamos prekės neturi esminių surenkamo statinio savybių, todėl turi būti klasifikuojamos TARIC kodais 4418990000 (apdoroti rąstai). Pagal Bendrųjų prekių tarifinio klasifikavimo principų 2-ą aiškinimo taisyklę surenkamieji statiniai priskiriami 94 skirsniui, kombinuotosios nomenklatūros (toliau – KN) kodas 9406. KN kodo 9406 turinys atskleidžiamas Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos (SS) paaiškinimuose (HSENs). Pagal HSENs KN kodo 9406 paaiškinimus šiai pozicijai (surenkamiems statiniams) yra priskiriami užbaigti pastatai, surinkti ir parengti naudoti; nesurinkti sukomplektuoti pastatai; nebaigti (ne)surinkti pastatai, turintys esmines surenkamojo namo savybes. Surenkamo statinio esminėms savybėms nepriskiriami durys, langai, stogo danga. Prekės klasifikavimo 2023 m. lapkričio 23 d. akte Nr. 23L0325 nenurodyta, kodėl durų, langų, stogo dangos įrengimas laikomas esminėmis charakteristikomis, kurios leidžia nebaigtą statinį laikyti surenkamu pastatu; kad surenkamas statinys gali būti klasifikuojamas pagal KN kodą 9406 tik tada, jeigu turi tam tikrą baigtumo procentą. Nedideli specifikacijoje nurodytų ir krovinio (surenkamo namo) dalių kiekių skirtumai siejami su surenkamo namo pastatymo darbais. Pvz., detalė gali būti nekokybiška, sugadinta transportuojant, todėl įdėta atsarginė.

Institucija, kurios nutarimas skundžiamas, Klaipėdos teritorinė muitinė 2024 m. liepos 23 d. atsiliepimu į skundą laikė skundą nepagrįstu ir prašė jį atmesti. Teigė, kad (duomenys neskelbtini), UAB muitinės tarpininko atstovė E. A. 2023 m. lapkričio 15 d. pateikė importo deklaraciją (duomenys neskelbtini). Importo deklaracijoje nurodė, kad gabenamos surenkamo rąstinio namo konstrukcijos. Klaipėdos teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyrius, suabejojęs deklaruotų prekių priskyrimu atitinkamiems TARIC kodams, sulaikė iš Baltarusijos importuotas prekes ir atliko jų fizinį tikrinimą. Prekių gavėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas V. B., laikinai atliekantis direktoriaus pareigas, rašytiniuose paaiškinimuose, be kita ko, nurodė, kad importuoto gaminio baigtumas yra 80 %. Tai, kad reikės užsibaigti rąstinį namą, nesudaro problemų, nes įmonė gamina įvairaus tipo medinius namelius: pirtis, pavėsines ir kt. Klaipėdos teritorinė muitinė nustatė, kad importuotos prekės turi būti klasifikuojamos kitais, negu deklaruota, TARIC kodais – 4418990000 (lentos ir tašeliai iš pušies) ir 4407119090 (apdoroti rąstai) (žr. prekių klasifikavimo 2023 m. lapkričio 23 d. aktus Nr. 23L0325 ir Nr. 23L0326). 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamento (EB) 765/2006 1o straipsnis draudžia į Sąjungą tiesiogiai ar netiesiogiai importuoti Reglamento X priede nurodytus medienos gaminius (KN 44), jei jų kilmės šalis yra Baltarusija arba jie eksportuoti iš Baltarusijos. Prekių gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundė Muitinės departamentui prekių klasifikavimo 2023 m. lapkričio 23 d. aktą Nr. 23L0325. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepašalino skundo trūkumų, skundas buvo paliktas nenagrinėtas. Klaipėdos teritorinė muitinė, priimdama skundžiamą nutarimą, vadovavosi byloje surinktais įrodymais, kurie nepripažinti nepagrįstais, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamą nutarimą.

Teismo posėdyje pareiškėjos (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens) E. A. gynėjas advokatas A. Justeikas palaikė skundą ir, remdamasis jame išdėstytais motyvais, prašė skundą tenkinti; taip pat priteisti 1 000 € bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Papildomai nurodė, kad muitinės atstovai nepagrįstai išplėtė esminių surenkamųjų statinių požymių sąvoką ir siaurinamai aiškino KN sąvoką. O tai reiškia, kad muitinės specialistai, neturėdami rašytinės medžiagos, objektyviai ir aiškiai įvardinančios dėl galimybės klasifikuoti tam tikrą prekę vienu ar kitu KN kodu, t. y. turbūt remdamiesi savo vidiniu įsitikinimu, galbūt ilgalaike patirtimi, priėmė sprendimą, kad stogo dangos krovinyje nebuvimas turi esminę įtaką sprendžiant dėl KN kodo. Su kroviniu buvo pateikta projektinė dokumentacija ir duomenys, kad krovinys, prieš jį eksportuojant, buvo surinktas. Netgi siūlė per 1 val. surinkti statinį Šiaulių teritorinės muitinės uoste, bet į tai neatsižvelgta.

Buvo kreiptasi į teismo ekspertą T. M., atliekantį projektinių statinių ekspertizes. Pastarasis pateikė specialisto 2024 m. spalio 24 d. ataskaitą ir išanalizavo, kokie objektai gali būti priskiriami KN 94 ir 9406 kodams, pagal kuriuos ir buvo deklaruojama prekė. Teismo ekspertas T. M. aiškiai išdėstė, kas yra baigti ir nebaigti statiniai, nurodė statinio baigtumo požymius ir pagrindines sudedamąsias dalis. Esminiai statinio požymiai – tos konstrukcijos, kurias pastačius galima saugiai įeiti į pastatą. O tokie elementai kaip durys, langai ar stogo danga nesudaro esminių statinio požymių, todėl prekė pagrįstai buvo deklaruota kaip surenkamas statinys. Gegnės ir t. t., tai yra stogas, krovinyje buvo sukomplektuotas pilnai, o stogo danga tikrai neįtakoja, kad tai nėra statinys. Analogišku klausimu analogiškai pasisakė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2025 m. sausio 29 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. II-10-1113/2025, susijusiame su prekių gavėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotu atstovu V. B., ir Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. birželio 6 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. II-200-927/2024.

Institucijos, kurios nutarimas skundžiamas, įgaliota atstovė Klaipėdos teritorinės muitinės Teisės skyriaus vyriausioji inspektorė R. S. palaikė atsiliepimą į skundą ir prašė skundą atmesti. Akcentavo, kad viena pagrindinių ES muitų ir prekybos politikos įgyvendinimo sąlygų yra teisingas prekių tarifinis klasifikavimas. Nuo to, ar teisingai suklasifikuota prekė, priklauso ne tik tinkamas muito mokesčių apskaičiavimas, bet ir rizikos vertinimas bei muitinės kontrolės taikymas konkrečioms prekėms. Viena iš pagrindinių LR muitinių funkcijų, numatyta Muitinės įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje, – prižiūrėti KN, Bendrojo muitų tarifo ir kitų tarifinio reguliavimo priemonių taikymą Lietuvoje. Ši funkcija nedeleguota jokiai kitai institucijai. Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus specialistai, atliekantys tarifinį prekių klasifikavimą, vadovaujasi tik teisės aktais, oficialiais paaiškinimais ir tarptautine praktika, todėl teismo eksperto T. M. 2024 m. spalio 24 d. ataskaita nelaikoma dokumentu, susijusiu su prekių tarifiniu klasifikavimu.

Deklaracijos pateikimas nėra tik formalus veiksmas, jis sukelia teisines pasekmes. Asmuo, pateikdamas deklaraciją, prisiima atsakomybę, kad nurodyti duomenys atitinka tikrovę. Muitinės tarpininkams taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Šiuo atveju nebuvo imtasi visų reikiamų priemonių, kad būtų pateikti tikslūs duomenys apie deklaruojamą prekę, o tai tiesiogiai lemia ne tik mokestinių prievolių dydį, bet ir tai, ar taikomi tam tikri draudimai ar apribojimai. Prieš deklaruojant prekes, reikia jas patikrinti ir įsitikinti deklaruojamų duomenų teisingumu, ypač kai kalbama apie prekes iš Baltarusijos, kurioms taikomos sankcijos. Pareiškėja nepatikrino, ar konkreti prekė nepatenka į sankcionuotų prekių sąrašą. Pareiškėja, vežėjas ar prekių gavėjas galėjo iš anksto, t. y. iki prekių pateikimo muitiniam įforminimui, kreiptis į muitinę dėl KN kodo nustatymo, tačiau to nepadarė.

Apklausta liudytoja A. A. parodė, kad dirba Klaipėdos teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus vyriausiąja inspektore. Buvo vežamas krovinys. Pareigūnams kilo įtarimų dėl prekės klasifikavimo kodo. Padarytos medienos gaminių nuotraukos, pateikta surinkimo instrukcija. Postas patikrino, ar tai, kas nurodyta surinkimo instrukcijoje, atitiko realiai pateiktus daiktus. Pluoštinę medžiagą išsiuntė į muitinės laboratoriją. Pagal nuotraukas liudytoja A. A. klasifikavo prekes ir surašė prekės klasifikavimo 2023 m. lapkričio 23 d. aktą Nr. 23L0325.

Pagrindinė priežastis, kodėl nesuklasifikavo krovinio kaip surenkamojo statinio ar pastato, yra KN 9406 pozicijos 4 pastaba. KN 9406 pozicijos 4 pastaba numato, kad žodžių junginys „surenkamieji statiniai“ reiškia statinius, baigtus gaminti įmonėje arba turinčius kartu pateikiamų elementų pavidalą ir surenkamus statybos vietoje, pvz., gyvenamąsias ar darbo patalpas, įstaigas, mokyklas, sandėliukus ir pan. Iš importuoto krovinio negalima surinkti pastato ar statinio (ang. building), nes yra rąstai su įpjovomis, gegnės be įpjovų ir tašeliai; nėra sujungiamųjų (tvirtinimo) detalių (pvz., vinių) ir stogo dangos. Vadinasi, iš vežtos medienos galima surinkti sienas, bet ne stogą. Pastatas be stogo nėra surenkamas statinys. Todėl liudytoja A. A. klasifikavo rąstus pagal kodą 4418990000 (žr. prekės klasifikavimo aktą Nr. 23L0325). Kitas prekės klasifikavimo aktas dėl spygliuočių medienos. Ji išilgai perpjauta, nesujungtais galais, neobliuota ir nešlifuota, tiesiog tam tikrų išmatavimų lentos. Iš jų iškart negalima surinkti (rąstinio namo). Neneigia, kad lentas galima apdirbti, pvz., įpjauti, ir tada kažką su jomis daryti. Turi būti vertinama ne tai, kas bus (atlikus papildomus veiksmus), o tai, ką įvežė. Klasifikuojama yra pagal faktą, kuris egzistuoja muitinio įforminimo metu, o ne pagal tai, kas bus padaryta vėliau. Pvz., įvežus stalviršį, negalima teigti, kad įvežė stalą, todėl prekė būtų klasifikuota kaip dalis, o ne kaip baldas. Šiuo atveju lentas ir tašelius liudytoja A. A. suklasifikavo pagal kodą 4407119090 (žr. prekės klasifikavimo 2023 m. lapkričio 23 d. aktą Nr. 23L0326). Muitinės laboratorija nustatė, kad pluoštinė medžiaga iš kanapių, jos TARIC kodas – 5602290090.

Liudytoja A. A. kategoriškai nesutiko su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-10-1113/2025. Mano, kad prekių klasifikavimas turi būti grindžiamas teisės aktais, o ne statybos įstatymais ar statybos organizacijų apibrėžimais. Klasifikuodama prekes, ji rėmėsi KN, paaiškinimais ir kitais šaltiniais: teismų sprendimais, Europos privalomosios tarifinės informacijos duomenų baze, kuri yra viešai prieinama pagalbinė priemonė. Jeigu kyla abejonių dėl prekės klasifikavimo arba ją nuolat veži, galima gauti Europos privalomosios tarifinės informacijos sprendimą. Šį sprendimą išduoda Muitinės departamentas ir galioja 3 metus. Tada prekė klasifikuojama tiksliai. Sprendimas galioja konkrečiai prekei.

Prekės klasifikavimo 2023 m. lapkričio 23 d. akte Nr. 23L0325 sakoma, kad importuojamą krovinį sudaro įvairių išmatavimų rąstai: 44 vnt. (instrukcijoje nurodyta 43 vnt.) po 6 m, 16 vnt. (instrukcijoje nurodyta 20 vnt.) po 1,55 m apdorotu paviršiumi su išpjovomis, 1 vnt. (instrukcijoje nurodyta 2 vnt.) terasos atrama, 32 vnt. (50 mm x 200 mm) išilgai perpjauta mediena – lentos, 32 vnt. tašelių (50 mm x 50 mm) tiesiai nupjautais galais, neobliuota, nešlifuota; 20 m ritinys pluoštinės medžiagos. Stogo dangos ir tvirtinimo detalių nei specifikacijoje, nei krovinyje nėra. Specifikacijoje nurodyta medienos rūšis – pušis.

KN kodas nustatomas vadovaujantis 2022 m. rugsėjo 20 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 2022/1998, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas (KN 2023), bendrosiomis KN aiškinimo taisyklėmis ir kodavimo sistemos (SS) paaiškinimais (HSENs, 2022), KN paaiškinimais (OL C 119/1, 119).

TARIC kodas nustatytas vadovaujantis ES integruoto tarifo duomenimis.

Žodžių junginys „surenkamas statinys“ įvardija statinius, baigtus gaminti arba turinčius kartu pateikiamų elementų pavidalą ir surenkamus statybos vietoje, pvz., gyvenamąsias arba darbo patalpas, sandėliukus ir panašius statinius (KN 9406 4 pastaba). Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos 9406 paaiškinimuose nurodyta, kad surenkami statiniai paprastai pateikiami tokiu pavidalu: 1) užbaigti, visiškai surinkti, paruošti naudoti statiniai; 2) užbaigti, bet nesurinkti statiniai; 3) neužbaigti (ne)surinkti statiniai, turintys esminius surenkamojo statinio požymius.

Išanalizavus prekės mėginį, nustatyta, kad importuota prekė neturi esminių surenkamo statinio požymių. Statybiniai stalių ir dailidžių gaminiai iš medienos klasifikuojami KN 4418 pozicijoje. KN 4418 pozicijoje nepaminėti gaminiai klasifikuojami KN 4418 99 subpozicijoje. Apdorotų rąstų TARIC kodas yra 4418 99 00 00. Prekių nomenklatūros kodas 4418990000.

Prekės klasifikavimo 2023 m. lapkričio 23 d. akte Nr. 23L0326 sakoma, kad mediena ir medienos gaminiai klasifikuojami 44 skirsnyje. Spygliuočių mediena išilgai perpjauta, nesujungta galais, neobliuota ir nešlifuota, storis didesnis kaip 6 mm, klasifikuojama 4407 pozicijoje. Lentų ir tašelių iš pušies TARIC kodas yra 4407 11 90 90. Prekių nomenklatūros kodas 4407119090.

Muitinės departamento Prekių klasifikavimo komisijos posėdžio 2025 m. vasario 7 d. protokole nurodyta, kad kilo problemų dėl surenkamų statinių/surenkamų konstrukcijų tarifinio klasifikavimo. Vadovaujantis KN 94 skirsnio 4 pastaba ir Suderintos Sistemos (SS) 9406 pozicijos paaiškinimais, stogo danga ir tvirtinimo detalės yra esminės surenkamam statiniui būdingos savybės. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas sprendime byloje C-104/23 dėl veršeliams skirtų statinių (namelių), teigė, kad 9406 pozicijoje klasifikuojamas statinys turi būti su stogu kaip viena iš pagrindinių pastato dalių ir bent keliomis sienomis.

Teismo ekspertas T. M. 2024 m spalio 24 d. ataskaitoje, atsakydamas į klausimus, nurodė, kad 1) atlikus importuotos prekės, saugomos MTV „(duomenys neskelbtini)“, fizinius matavimus vietoje ir pateiktų dokumentų bei surinktų duomenų palyginamąją analizę, teigtina, kad yra prekės atitikimo požymių su „(duomenys neskelbtini)“ architektūriniu sprendimu „Medinis namas su terasa“ (toliau – projektu); prekės klasifikavimo 2023 m. lapkričio 23 d. aktu Nr. 23L0326 (toliau – aktu); prekių 2023 m. spalio 24 d. specifikacija; 2023 m. lapkričio 15 d. importo deklaracija (duomenys neskelbtini). Gegnių, grebėstų ir lininių izol. juostų kiekis atitinka projektą, aktą, prekių specifikaciją ir nustatytus faktus, faktiškai laikančios konstrukcijos (cilindriniai/ tekinti rastai su išpjovomis ir įkartomis) egzistuoja. Rastai pušiniai. Užfiksuotas rąstų tipo ilgis 1,55 atitinka projekto pjūviuose A-1 ir A-2 pateiktoje gaminio specifikacijoje. Specifikacijoje, deklaracijoje bendras rastų ilgis atitinka projekte nurodytą bendrą rąstų ilgį 383,25 m. Akte nustatytas 6 m rąstų ilgis taip pat atitinka projekto specifikacijose nurodytą rąstų ilgį ir kiekį; 2) prekė gali būti priskirtina surenkamam statiniui, nes prekę sudarantys elementai atitinka statinio dalių, laikančiųjų konstrukcijų detalių reglamentuotus apibrėžimus ir yra paruošti ir skirti surinkimui pagal numatytą projektinę dokumentaciją; 3) prekė turi esminius surenkamojo statinio požymius; 4) esminius surenkamojo statinio elementus galėtų sudaryti laikančiosios konstrukcijos, o langai, durys, stogo danga nėra laikančiosios konstrukcijos.

Teismo ekspertas T. M. 2024 m spalio 24 d. ataskaitos aprašomojoje dalyje nurodė, kad statybos techniniai reglamentai nei Statybos įstatymas nepateikia surenkamo statinio sąvokos. Statybos įstatymas išskiria dvi sąvokas „statinys“ ir „pastatas“. Statinys – nekilnojamasis daiktas, turintis laikančiąsias konstrukcijas. Pastatas – tai stogu apdengtas statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos. Patalpa – sienomis ir kitomis atitvaromis apribota statinio erdvė. Laikančioji konstrukcija – vienalytė arba iš detalių surinkta konstrukcija, suteikianti statiniui mechaninį atsparumą ir stabilumą.

Skundas tenkinamas.

Teismas , nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka administracinio nusižengimo byloje priimto nutarimo, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Byloje kilo ginčas dėl importo deklaracijoje (duomenys neskelbtini) nurodytos importuojamo krovinio TARIC kodų priskyrimo teisingumo.

Prekių pirkėjas (ir gavėjas) UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei prekių pardavėjas (ir siuntėjas) (duomenys neskelbtini) 2023 m. spalio 24 d. sudarė sutartį Nr. 24/10-1 dėl surenkamo namo konstrukcijų (rąstinio namo) pirkimo-pardavimo.

2023 m. spalio 24 d. sutarties Nr. 24/10-1 priede – specifikacijoje – rašoma, kad komplektą sudaro 19,058 m³ suapvalintų rąstų su įpjovomis, 32 vnt. gegnių (50 x 200 mm, 4000 mm ilgio), 32 vnt. grebėstų (50 x 200 mm, 4000 mm ilgio) ir medžio plaušo izoliacija. Medienos rūšis – pušis.

Pridėtos „(duomenys neskelbtini)“ architektūrinių sprendimų „Medinis namas su terasa“ (komplekto brėžinių ir techninių-ekonominių rodiklių) ir 2023 m. lapkričio 10 surenkamųjų statybinių konstrukcijų pakrovimo į transporto priemonę akto kopijos. Iš 2023 m. lapkričio 10 surenkamųjų statybinių konstrukcijų pakrovimo į transporto priemonę akto kopijos matyti, kad eksportuotojas (duomenys neskelbtini) ir vežėjo atstovas (duomenys neskelbtini) patvirtino, jog buvo pakrauta surenkamoji statybinė konstrukcija iš suapvalintų rąstų su išpjovomis pagal projektą „Medinis namas su terasa“, nesurinka, kodas – 9406100000, svoris – 14 450 kg.

Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2020 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 1B-810 patvirtintų Muitinės ir reeksporto deklaracijų, pateikiamų elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis ir raštu, surašymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 18 punktas reglamentuoja, kokie importo deklaracijos duomenų elementai turi būti nurodyti.

Pagal Taisyklių 18.6.4. punktą importo deklaracijos skiltyje „Prekių aprašymas (6/8)“ nurodomos prekės rūšies lygmenyje. Pateikiant šį duomenų elementą, prekių rūšis aprašoma taip, kaip ji įprastai aprašoma prekyboje. Prekės turi būti aprašytos taip, kad pakaktų duomenų jas nedelsiant ir vienareikšmiškai identifikuoti ir suklasifikuoti pagal KN, draudimams bei apribojimams taikyti, nustatytiems importo muitams ar mokesčiams apskaičiuoti.

Pareiškėja 2023 m. lapkričio 15 d. importo deklaracijoje (duomenys neskelbtini) įrašė, kad importuojamos surenkamojo namo konstrukcijos (rąstinis namas).

Pagal Taisyklių 18.6.9. punktą skiltyje „Prekės kodas – KN kodas (6/14)“ nurodomos prekės rūšies lygmenyje. Pateikiant šį duomenų elementą, nurodomi pirmieji aštuoni deklaruojamų prekių rūšies kodo pagal KN skaitmenys.

Pareiškėja 2023 m. lapkričio 15 d. importo deklaracijoje (duomenys neskelbtini) įrašė prekių kodą „94061000“.

Pagal Taisyklių 18.6.10. punktą skiltyje „Prekės kodas – TARIC kodas (6/15)“ nurodomas importo deklaracijoje prekių rūšies lygmenyje. Pateikiant šį duomenų elementą, nurodomi 9-as ir 10-as deklaruojamų prekių rūšies kodo pagal TARIC nomenklatūrą skaitmenys.

Pareiškėja 2023 m. lapkričio 15 d. importo deklaracijoje (duomenys neskelbtini) šalia prekių kodo „94061000“ įrašė prekių rūšies kodo pagal TARIC nomenklatūrą skaitmenis „00“ (Europos Sąjungos KN kodas yra klasifikuojamas aštuoniais skaitmenimis, TARIC/LITAR muitinės informacinė sistema priskiria papildomus kodus – devintą ir dešimtą).

Skundžiamu nutarimu pareiškėja nubausta už administracinius nusižengimus pagal ANK 212 straipsnio 4 dalį, t. y. už netikslios informacijos pateikimą muitinės deklaracijoje arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, arba tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui; ir pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį, t. y. už Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimą.

Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų 2004 m. balandžio 22 d. įstatymo Nr. IX-2160 2 straipsnio 3 dalis apibrėžia, kad tarptautinės sankcijos – Europos Sąjungos teisės aktais, Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų, kurių narė yra arba kuriose dalyvauja Lietuvos Respublika, sprendimais, kurie Lietuvos Respublikoje taikomi tiesiogiai arba įgyvendinami šio įstatymo nustatyta tvarka, nustatytų apribojimų ir įpareigojimų visuma; 3 straipsnis numato, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamos ekonominės, finansinės, politinės, susisiekimo, socialinės, taip pat kitokius apribojimus ir įpareigojimus nustatančios tarptautinės sankcijos; 4 straipsnio 1 dali – kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai ir juridiniai asmenys.

2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, iš dalies pakeisto 2022 m. kovo 2 d. Tarybos Reglamentu (ES) 2022/355, 1o straipsnio 1 dalis draudžia a) į Sąjungą tiesiogiai ar netiesiogiai importuoti X priede išvardytus medienos gaminius, jei: i) jų kilmės šalis yra Baltarusija arba ii) jie eksportuoti iš Baltarusijos; b) tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti X priede išvardytus medienos gaminius, jeigu jų buvimo arba kilmės šalis yra Baltarusija; c) vežti X priede išvardytus medienos gaminius, jeigu jų kilmės šalis yra Baltarusija arba jeigu jie eksportuojami iš Baltarusijos į bet kurią kitą šalį; d) tiesiogiai ar netiesiogiai teikti techninę pagalbą, tarpininkavimo paslaugas, finansavimą ar finansinę pagalbą, įskaitant išvestines finansines priemones, taip pat draudimo ir perdraudimo paslaugas, susijusius su a, b ir c punktuose nurodytais draudimais. X priede nurodytos prekės yra mediena ir medienos gaminiai; medžio anglys (KN kodas 44).

Prekių klasifikavimo 2023 m. lapkričio 23 d. akte Nr. 23L0325, kurį parengė liudytoja, Klaipėdos teritorinės muitinės Muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus vyriausioji inspektorė A. A., nurodyta, kad mėginys klasifikuojamas remiantis 2022 m. rugsėjo 20 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 2022/1998, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas (KN, 2023); bendrosiomis KN aiškinimo taisyklėmis, skyrių, skirsnių ir subpozicijų pastabomis, pozicijų ir subpozicijų pavadinimais., Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos (SS) paaiškinimais (HENSs, 2022), KN paaiškinimais (OL C 119/1, 2019).

TARIC kodas nustatytas pagal ES integruoto tarifo duomenis.

2022 m. rugsėjo 20 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 2022/1998, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas (KN, 2023), 94 skirsnio 4 dalies pastabose teigiama, kad 9406 pozicijoje žodžių junginys „surenkamieji statiniai“ įvardija statinius, baigtus gaminti įmonėje arba turinčius kartu pateikiamų elementų pavidalą ir surenkamus statybos vietoje, pvz., gyvenamąsias arba darbo patalpas, įstaigas, mokyklas, parduotuves, sandėliukus, garažus arba panašius statinius.

Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos (SS) paaiškinimai (HSENs), įsigalioję 2022 m. sausio 1 d., nustato, kad 9406 pozicijai priskiriami: užbaigti, pilnai surinkti, paruošti naudojimui statiniai; užbaigti, nesurinkti statiniai; neužbaigti, surinkti arba nesurinkti statiniai, turintys esminius surenkamo statinio požymius.

ES Kombinuotoji nomenklatūra (KN) sudaroma pasaulyje Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos (SS) nomenklatūros pagrindu ir papildyta Preliminariosiomis nuostatomis, kurios apima bendrąsias taisykles, taikomas tiek nomenklatūrai, tiek muitams, ir paaiškina KN taikymą bei specialiąsias nuostatas, skirtas tam tikroms prekių grupėms; KN skyrių ir skirsnių pastabomis (papildančiomis SS skyrių ir skirsnių pastabas); KN subpozicijomis – išplečiant SS prekės kodo struktūrą (nuo šešių skaitmenų (SS) iki aštuonių (KN); Tarifo priedais (dėl žemės ūkio produktų, farmacinių medžiagų, palankaus tarifų režimo).

TARIC nomenklatūra yra sudaryta remiantis ES Kombinuotąja nomenklatūra, prekės kodą išplėtus iki 10 skaitmenų, ir, kai reikia, papildžius keturženkliais kodais. TARIC – tai bendra visoms ES šalims narėms duomenų bazė, sukurta ir prižiūrima Europos Komisijos.

Bendrieji prekių tarifinio klasifikavimo principai nustato, kad KN prekės klasifikuojamos arba pagal medžiagą, iš kurios pagaminta prekė (1?83 skirsniai, išskyrus 64?67 skirsnius), arba pagal prekės paskirtį ar funkciją (64?67 bei 84?97 skirsniai). Skirsnių lygmeniu paprastai prekės klasifikuojamos: 1) pagal prekių kilmę, pvz., gyvūninės, augalinės kilmės, žuvininkystės (1?14 skirsniai), mineralogijos (25?27 skirsniai); 2) pagal cheminę sudėtį, pvz., taukai (15 skirsnis), chemijos pramonės preparatai, plastikai, guma (28?40 skirsniai); 3) pagal medžiagą, iš kurios pagamintos prekės, pvz., oda, kailiai, mediena, popierius (41?49 skirsniai), metalai (72?83 skirsniai); 4) pagal funkciją, pvz., avalynė, mechaniniai ir elektriniai įrenginiai, transporto priemonės, laikrodžiai, muzikos instrumentai, ginklai, baldai (64?67, 84?97 skirsniai).

Skirsniuose prekės dažniausiai yra klasifikuojamos pagal medžiagos apdorojimo laipsnį: žaliava – pusfabrikatis – baigtas gaminys.

Institucijos, kurios nutarimas skundžiamas, nuomone, kadangi gaminio specifikacijoje ir krovinyje nėra tvirtinimo detalių ir stogo dangos, importuotos prekės neturi esminių surenkamo statinio požymių ir klasifikuojamos kitose KN pozicijose kaip žaliava (mediena): KN 4418990000 (apdoroti rąstai) ir KN 4407119090 (lentos ir tašeliai iš pušies).

Pareiškėjos gynėjas pripažįsta, kad gaminio specifikacijoje ir krovinyje nėra tvirtinimo detalių ir stogo dangos, bet mano, kad kadangi tvirtinimo elementai ir stogo danga nepriskiriami laikančiosioms konstrukcijoms, jie nelaikomi esminėmis surenkamo statinio dalimis, todėl krovinys atitinka KN kodą 9406100000 (surenkamo namo konstrukcijos – rąstinis namas).

Nei iš KN, nei iš jos paaiškinimų, nei iš Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimų negalima tiksliai nustatyti, kiek ir kokių esminių statinio požymių būtina nustatyti, kad prekę būtų galima deklaruoti kaip surenkamą statinį.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas sprendime byloje C-104/23, be kita ko, išaiškino, jog nei KN, nei SS neapibrėžia sąvokos „statinys“. Remiantis suformuota jurisprudencija, terminų, kurių apibrėžtis nepateikiama Sąjungos teisėje, reikšmė ir apimtis turi būti nustatoma pagal jų įprastą reikšmę bendrinėje kalboje, atsižvelgiant į jų vartojimo kontekstą ir teisės aktų, kuriuose jie vartojami, tikslus (2013 m. sausio 13 d. Sprendimo McDonagh, C-12/11, EU:C:2013:43, 28 p.). [...] Nors sandėliukai turi sienas ir stogus, jie nebūtinai turi keturias sienas ir nebūtinai sudaro uždarą erdvę. [...]

Pareiškėjos gynėjas skunde kvestionuoja prekės klasifikavimo 2023 m. lapkričio 23 d. aktą Nr. 23L0325, kuriame rašoma, jog importuojamos prekės (apdoroti rąstai) neturi esminių surenkamo statinio savybių, todėl turi būti klasifikuojamos TARIC kodais 4418990000, bet vis dėlto byloje daugiausia kalbama apie kitą prekės klasifikavimo 2023 m. lapkričio 23 d. aktą Nr. 23L0326, pagal kurį lentos ir tašeliai iš pušies buvo priskirti TARIC kodui 4407 11 90 90.

Stogas yra vienas svarbiausių pastato erdvinės struktūros elementų, užbaigiančių pastatą ir formuojančių jo siluetą (informacijos šaltinis: https://www.vle.lt/straipsnis/stogas/). Jis skirtas apsaugoti patalpas nuo kritulių ar kito išorės poveikio, atskirti jas nuo aplinkos ir palaikyti mikroklimatą (informacijos šaltinis: https://lt.wikipedia.org/wiki/Stogas).

Teismas pripažįsta pagrįstu institucijos, kurios nutarimas skundžiamas, įgaliotos atstovės R. S. argumentą, kad teismo ekspertas T. M. nėra kompetentingas klasifikuoti muitinei pateiktas deklaruoti prekes, bet ataskaitoje jis to ir nedarė. Taip pat teismas pritaria liudytojai A. A., kad prekės turi būti klasifikuojamos pagal faktą, kuris egzistuoja muitinio įforminimo metu, o ne pagal tai, kas bus padaryta vėliau. Antra vertus, teismo ekspertas T. M., kaip statybų srities specialistas, paneigė liudytojos A. A. teiginius, esą prekę sudarantys elementai nėra paruošti surinkimui pagal projektinę dokumentaciją. Teismo ekspertas T. M. tvirtina, kad iš importuotų gegnių ir tašelių buvo galima suręsti stogo karkasą, tačiau netinkamai sandėliuojamas krovinys per laiką sugedo (pažeistas pelėsio, grybelio, pajuodavęs), prarado prekinę išvaizdą ir funkcines savybes, todėl nebetinka montavimui. Iš to, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad kaip langai ir durys nėra esminės sienų dalys, nors angos statinyje būtinos, taip stogo danga ir tvirtinimo detalės nėra esminės stogo sudedamosios dalys, nors stogas paprastai būna statiniuose. Daroma išvada, krovinys atitiko neužbaigto nesurinkto statinio, turinčio esminius surenkamojo statinio požymius, sampratą, todėl, kitaip nei nurodyta skundžiamame nutarime, jis galėjo būti deklaruojamas pagal TARIC kodą 9406100000. Tokiu atveju skundžiamas nutarimas panaikinamas, o administracinio nusižengimo teisena pareiškėjos atžvilgiu nutraukiama, nesant visų būtinųjų inkriminuotų administracinių nusižengimų požymių (ANK 565¹ str. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo

ANK 666 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos.

ANK 666 straipsnio 2 dalis numato, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas.

BPK 105 straipsnis reglamentuoja proceso išlaidų atlyginimo išieškojimą teismui priimant atitinkamus procesinius sprendimus ir nustato, kad proceso išlaidų išieškojimas priklauso nuo to, koks galutinis sprendimas priimamas kaltinamo asmens atžvilgiu.

BPK 106 straipsnis nustato specialų teisinį reguliavimą, pagal kurį baudžiamajame procese atlyginamos asmens turėtos išlaidos advokato paslaugoms.

Administracinio nusižengimo byloje pareiškėją gynė advokatas A. Justeikas. Jis išrašė klientei sąskaitą faktūrą (be datos) Serija AJ Nr. 0271 sumokėti 1 000 € už tokias paslaugas: procesinių dokumentų ruošimą, pasirengimą bylos nagrinėjimui, atstovavimą (turėtų būti gynimą) teisme. Tačiau iš pateiktų keturių banko (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimo išrašų matyti, kad 2024 m. liepos 4 d. (duomenys neskelbtini), UAB sumokėjo advokatui 200 € už teisines paslaugas, 2024 m. liepos 4 d. – 300 € už teisines paslaugas, 2024 m. spalio 23 d. – 200 € už teisines paslaugas, o 2024 m. lapkričio 11 d. – 300 € už ekspertizę (rašoma, kad apmokėjimas dalinis).

Teisingumo ministras 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtino rekomendacijas dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – Rekomendacijos).

Rekomendacijų 4 punktas numato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiama sprendžiant apie atlygintinų išlaidų dydį. Šiuo atveju aktualūs tokie kriterijai kaip bylos sudėtingumas, sprendžiamų teisinių paslaugų naujumas, teisinių paslaugų kompleksiškumas (tas pats advokatas gynė kitą pareiškėją V. B. iš esmės analogiškoje Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 29 d. nutarimu išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-10-1113/2025), administracinio nusižengimo teisenos trukmė ir su tuo tiesiogiai susijusios advokato darbo laiko sąnaudos.

Skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje sudaro 5 lapai. Skundas praktiškai išnagrinėtas per vieną teismo posėdį, posėdžio trukmė – 1 val. 21 min.

Pagal Rekomendacijų 9 punktą maksimalus administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių).

Pagal Rekomendacijų 12.1., 12.6. ir 12.7 punktus rekomenduojamas atlygintinų išlaidų maksimalus dydis už skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje parengimą yra 0,4 (koeficiento), už vieną atstovimo (analogiškai gynimo) teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą – 0,1 (koeficiento).

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2024 m. IV ketvirtį sudarė 2 335,90 €, tad maksimalus rekomenduojamas dydis už skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje parengimą būtų 934,36 €; už vieną atstovimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą – 233,59 €.

Teismas , atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, jos apimtį ir kitas svarbias aplinkybes gali sumažinti išteisintajam atlygintinų proceso išlaidų dydį, pateikdamas tokio sprendimo motyvaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-113-489/2021).

BPK 106 straipsnio 1 dalis numato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Tai reiškia, kad įstatymas leidžia trečiajam asmeniui (šiuo atveju pareiškėjos darbdaviui (duomenys neskelbtini)) įvykdyti prievolę sumokėti advokatui už jo suteiktas teisines paslaugas vietoj atsakomybėn patraukto asmens, bet išlaidų atlyginimas yra priteisiamas byloje dalyvaujančiam asmeniui – pareiškėjai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 429 patvirtino prašymų atlyginti išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas paslaugas baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo tvarkos aprašą. Pagal šį teisinį reglamentavimą už advokatui teikiant paslaugas patirtas išlaidas, priteistas teismui nutraukus administracinio nusižengimo bylos teiseną, nagrinėja prašymus ir atlygina išlaidas ANK 589 straipsnyje nurodyta institucija, kurios nutarimą teismas panaikino.

Įvertinus bylos sudėtingumą, ginčytinų klausimų naujumą ir kiekį, teisinių paslaugų kompleksiškumą, gynėjo indelį ir skundo nagrinėjimo rezultatą, prašomas priteisti honoraras už teisines paslaugas – 700 € (200 € + 300 € + 200 €) – nelaikomas per dideliu, todėl šių išlaidų atlyginimas priteisiamas pareiškėjai iš institucijos, kurios nutarimas skundžiamas.

BPK 104 straipsnio 1-2 dalys nustato, kad proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Šių išlaidų atlyginimo tvarką ir jų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Teismo eksperto T. M. 2024 m. spalio 24 d. ataskaita pateikta pareiškėjos gynėjo iniciatyva. Tiek pareiškėja (administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) E. A., tiek jos gynėjas, kuris veikia kliento interesais, gali teikti bylai reikšmingus dokumentus ir daiktus (ANK 577 str. 2 d. 4 p.). Tai yra vienas iš asmens teisės į gynybą, įtvirtintos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje, užtikrinimo ir įgyvendinimo būdų.

Kaip minėta, iš banko (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimo išrašo matyti, kad trečiasis asmuo ((duomenys neskelbtini), UAB) 2024 m. lapkričio 11 d. pervedė į advokato vardu atidarytą sąskaitą 300 € už ekspertizę (rašoma, kad apmokėjimas dalinis). Byloje nėra duomenų, kiek kainavo teismo eksperto T. M. paslaugos, kas, kada, kaip (tiesiogiai ar per tarpininką) ir kiek sumokėjo jam už 2024 m. spalio 24 d. ataskaitos parengimą (jeigu sumokėjo), o svarbiausia ne teisminio nagrinėjimo dalyviui nenumatyta teisė mokėti už eksperto paslaugas ir vėliau reikalauti iš teismo padengti šias išlaidas, todėl išlaidos už eksperto paslaugas nepripažįstamos proceso išlaidomis ir jų atlyginimas (duomenys neskelbtini), UAB naudai nepriteisiamas.

Vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4-5 dalimis, 646 straipsnio 1-2 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria

pareiškėjos (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens) E. A. gynėjo advokato Arūno Justeiko 2024 m. birželio 25 d. skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo A. B. 2024 m. birželio 4 d. nutarimą nubausti pareiškėją (administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį) E. A. pagal Administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 4 dalį ir 515 straipsnio 1 dalį ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti.

Priteisti pareiškėjai (administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui) E. A. iš Klaipėdos teritorinės muitinės 700 € išlaidų už advokato pagalbą atlyginimą.

Kitą prašymo dalį dėl ekspertizės išlaidų atlyginimo priteisimo atmesti.

Nutarimo patvirtintą nuorašą per 3 d. d. išsiųsti institucijai, kurios nutarimas skundžiamas, Klaipėdos teritorinei muitinei, pareiškėjai (administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui) E. A. ir jos gynėjui advokatui A. Justeikai.

Nutarimas per 20 d. nuo patvirtinto nuorašo išsiuntimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.