- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-16
- Bylos Nr.
- A-261-1330-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01054-2011-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Romanas Klišauskas
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Transrevis“, uždarosios akcinės bendrovės „Almir“, uždarosios akcinės bendrovės „Centvalis“, uždarosios akcinės bendrovės „Zigvalis“, Vilniaus miesto vežėjų asociacijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Transrevis“, uždarosios akcinės bendrovės „Almir“, uždarosios akcinės bendrovės „Centvalis“, uždarosios akcinės bendrovės „Zigvalis“ ir Vilniaus miesto vežėjų asociacijos skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai UAB „Transrevis“, UAB „Almir“, UAB „Centvalis“, UAB „Zigvalis“ ir Vilniaus miesto vežėjų asociacija kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2011 m. gegužės 5 d. administracinius aktus: Nr. A51-13282(3.3.10.3-BR4), Nr. A5l-13279(3.3.10.3-BR4), Nr. A51-13270(3.3.10.3-BR4) ir Nr. A51-13275(3.3.10.3-BR4) „Dėl sutarties galiojimo nepratęsimo“, ir įpareigoti atsakovą pratęsti sutarčių Nr. A72-651(12.15-ŪK5), Nr. A72-652(12.15-ŪK5), Nr. A72-704(12.15-ŪK5), Nr. A72-703(12.15-ŪK5), Nr. A72-702(12.15-ŪK.5) ir leidimų maršrutams galiojimą 3 metų terminui.
Pareiškėjai skunde (t. 1, b. l. 1–7) ir patikslintame skunde (t. 1, b. l. 152–158) paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybė 2008 m. gegužės mėn. skelbė viešąjį konkursą parinkti vežėjus vežti keleivius M2 klasės autobusais (maršrutiniais taksi). Skelbiamus konkursus laimėjo įmonės: UAB „Transrevis“, UAB „Almir“, UAB „Centvalis“ ir UAB „Zigvalis“ (toliau – ir vežėjai). Atsakovas su vežėjais sudaręs sutartis pavedė: UAB „Transrevis“ aptarnauti maršrutus Nr. 1 „Stotis–Pilaitė“, Nr. 2 „Stotis–Fabijoniškės“, Nr. 4 „Stotis–Perkūnkiemis“, Nr. 5 „Stotis–Santariškės“, Nr. 62 „Stotis–Tarandė“, Nr. 71 „Salininkai–Santariškės“. UAB „Almir“ aptarnauti maršrutus Nr. 44 „Naujoji Vilnia–st. „Žaliasis tiltas“, Nr. 74 „Naujoji Vilnia–Stotis“, Nr. 113 „Naujoji Vilnia–Dvarčionys–Antakalnis“, Nr. 114 „Dvarčionys–Žolyno g.“, 115 „Naujoji Vilnia–Rokantiškės–Antakalnis“. UAB „Centvalis“ aptarnauti maršrutus Nr. 50 „Grigiškės–Stotis“, Nr. 51 „Grigiškės–Ozo žiedas“, Nr. 52 „ Grigiškės–Vilkpėdė“, Nr. 73 „Vosyliukai–Grigiškės st. „Eglių“. UAB „Zigvalis“ Nr. 7 „Stotis–Pašilaičiai“. Keleiviai šiais maršrutais buvo vežami visą sutarties galiojimo laikotarpį, todėl maršruto nutraukimas ar keitimas tiesiogiai neigiamai veikia ne tik transporto įmonę, bet ir keleivius. Dažnai maršrutinis taksi yra vienintelė keleivinio transporto paslauga į naujai įsikūrusius gyvenamuosius kvartalus ar atokesnes gyvenvietes. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – ir Kodeksas) 18 straipsnio 11 dalis nustato, kad keleiviams vežti reguliariais reisais nustatytu maršrutu išduodamas leidimas. Leidimų išdavimo sąlygas, reikalavimus vežėjams, vežėjų pareigas, teises ir atsakomybę nustato Leidimo vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 3-62. Priimant sprendimą nepratęsti sutarčių ir leidimų galiojimo, būtina vadovautis Taisyklių 25 punktu, kuriame nurodyti leidimo panaikinimo pagrindai ir išvardintas baigtinis sąrašas atvejų, kada gali būti naikinamas leidimas maršrutui. Nesant Taisyklių 25 punkte nustatytų sąlygų (pagrindų), sutartys ir leidimas (ai) vežėjui privalo būti pratęsiami ne trumpesniam nei 3 metų ir ne didesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Vienintelė sąlyga, dėl kurios sutartys ir leidimai gali būti nepratęsti – vežėjas nesilaiko Taisyklių ir sutarties reikalavimų, tačiau atsakovas nepateikė vežėjams tokių įrodymų. Taisyklių 26 punktas nustato, kad apie priimtą sprendimą panaikinti leidimą arba nepratęsti jo galiojimo kompetentinga įstaiga privalo pranešti vežėjui ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki leidimo panaikinimo arba galiojimo pabaigos datos. Sprendimas buvo priimtas tik 2011 m. gegužės 5 d. Sutarčių ir leidimų galiojimas baigėsi 2011 m. birželio 1 d. Atsakovas privalėjo ne vėliau kaip iki 2011 m. kovo 1 d. raštu pranešti, kad sutartys ir leidimai nebus pratęsti, bei nurodyti sprendimo motyvus ir pagrindą, kaip reikalauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis.
Šalies argumentai
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į patikslintą skundą (t. 2, b. l. 26–32) paaiškino, kad skundžiami sprendimai pareiškėjams nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl jie negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, nes administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymu saugomiems interesams, teisėtumo. 2011 m. gegužės mėn. pareiškėjams buvo pateikti pasiūlymai dėl sutarčių pratęsimo. Vežėjai sutiko pratęsti sutartis iki 2011 m. gruodžio 31 d., todėl pareiškėjai nepagrįstai prašo pratęsti sutartis. Taisyklėse nustatyta, jog, pasibaigus sutarties ir leidimų galiojimo terminui, jis gali būti pratęsiamas kompetentingai įstaigai su vežėju sudarant naują sutartį ir išduodant naują leidimą, jei pratęsti sutartį ar leidimą pageidaujantis vežėjas laikėsi šių Taisyklių reikalavimų ir sutartyje nustatytų sąlygų. Sutarties ir leidimų galiojimo terminas pratęsiamas ne ilgiau kaip 5 metams tomis pačiomis sąlygomis (22 p.). Nei viename teisės akte nėra numatyta, jog sutartis turi būti pratęsta. Sutarčių pratęsimo sąlyga yra Taisyklių, reikalavimų ir sutartyje nustatytų sąlygų laikymasis. Taisyklėse nurodoma sąlyga, kada sutartis gali būti pratęsta, t. y. tuomet, kai vežėjas nepadarė pažeidimų. Tačiau nėra jokio pagrindo teigti, jog vežėjui nepadarius pažeidimų sutartis privalo būti pratęsta. Sutarties pratęsimas pažeistų sutarties laisvės principą (Civilinio kodekso 1.2 ir 6.156 str.), kadangi teisės aktuose, reglamentuojančiuose tarp šalių susiklosčiusį teisinį santykį, nėra įtvirtinto imperatyvo sudaryti sutartį pasibaigus sutarčių galiojimo terminui. Sutarčių 17 punkte nustatyta, jog, šalims susitarus, sutartį galima pratęsti. Abi sutarties šalys turi išreikšti ir suderinti valią dėl sutarties pratęsimo. Teisės aktuose nėra imperatyvių nuostatų dėl sutarčių pratęsimo, todėl šalių susitarimui galioja sutarties laisvės principas tiek sprendžiant dėl sutarties sudarymo, pratęsimo, tiek nustatant sutarties sąlygas. Pareiškėjai nurodė teisės aktus, kuriuose nustatytos vietos savivaldos institucijų teisės ir pareigos valdant ir organizuojant keleivių vežimą vietinio susisiekimo maršrutais, tačiau neįrodė, jog atsakovas pažeidė kurį nors iš minėtų teisės aktų. Taisyklių 21 punkto nuostata, kad kompetentinga įstaiga, sudariusi su vežėju sutartį, šiam išduoda leidimą vežti keleivius sutartyje nurodytais maršrutais ir leidimo galiojimo terminas turi atitikti sutarties galiojimo terminą, nebuvo pažeista. Pagal Taisyklių 22 punktą leidimas gali būti ne tik panaikinamas, bet gali baigtis ir leidimo galiojimo terminas. Pasibaigus sutartims, baigėsi ir pareiškėjoms išduotų leidimų galiojimo terminas, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog tokį leidimą atsakovas turėjo dar ir panaikinti. Atsakovas šiuo atveju neturi įrodinėti, jog leidimai buvo panaikinti esant Taisyklėse nustatytiems pažeidimams, kadangi leidimų galiojimo terminas baigėsi. Sprendimas nepratęsti sutarčių, atsižvelgus į teisės aktų nuostatas, neturi būti motyvuotas, kadangi atsakovas neturi pareigos šias sutartis pratęsti, t. y. numatoma tik teisė, o ne pareiga susitarti dėl sutarčių pratęsimo. Todėl nėra pagrindo pripažinti, jog skundžiami sprendimai neatitiko reikalavimų, nustatytų Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimu pareiškėjų UAB „Transrevis“, UAB „Almir“, UAB „Centvalis“, UAB „Zigvalis“ ir Vilniaus miesto vežėjų asociacijos skundą patenkino iš dalies – panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento 2011 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. A51-13282 (3.3.10.3-BR4), 2011 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. A51-13279 (3.3.10.3-BR4), 2011 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. A51-13270 (3.3.10.3-BR4), 2011 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. A51-13275 (3.3.10.3-BR4). Kitą pareiškėjų UAB „Transrevis“, UAB „Almir“, UAB „Centvalis“, UAB „Zigvalis“ ir Vilniaus miesto vežėjų asociacijos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad 2008 m. gegužės 28 d. Vilniaus miesto savivaldybė su pareiškėjais UAB „Transrevis“, UAB „Almir“, UAB „Centvalis“ ir UAB „Zigvalis“ sudarė keleivių vežimo M2 klasės autobusais vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutais sutartis. Vežėjams buvo išduoti leidimai reguliariam keleivių vežiojimui atitinkamais maršrutais. Minėtieji leidimai galiojo iki 2011 m. birželio 1 d. Departamentas 2011 m. gegužės 5 d. sprendimais Nr. A51-13282(3.3.10.3-BR4), Nr. A51-13279(3.3.10.3-BR4), Nr. A51-13270(3.3.10.3-BR4) ir Nr. A51-13275(3.3.10.3-BR4) „Dėl sutarties galiojimo nepratęsimo“ nusprendė, kad, vežėjų sutartims pasibaigus 2011 m. birželio 1 d., jos pratęsiamos nebus.
2011 m. gegužės 18 d. Departamentas vežėjus informavo, kad keleivių vežimo autobusais vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutais sutartis bus siūloma pratęsti iki 2012 m. sausio 1 d. 2011 m. gegužės 3 d. Departamentas su vežėjais pasirašė sutartis „Dėl keleivių vežimo M2 klasės autobusais vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutais sutarčių pratęsimo“ ir susitarė pratęsti 2008 m. birželio 3 d. sudarytų sutarčių galiojimą iki 2011 m. gruodžio 31 d.
Teismas, remdamasis Kodekso 4 straipsnio 3 dalies, Taisyklių 20, 21, 22 punktų, Vežėjų parinkimo konkurso organizavimo vežti keleivius autobusais vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutais tvarkos nuostatų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 1-730 (toliau – ir Nuostatai) 38 punkto nuostatas, nurodė, kad nei viena iš paminėtų teisės aktų norma nenumato imperatyvo privalomai sudaryti ar pratęsti jau sudarytas sutartis, tačiau nagrinėjamuoju atveju būtina pažymėti tai, kad Taisyklių 22 punktas numato, kad sutarties ir leidimų galiojimo terminas nepratęsiamas, jei vežėjas nesilaikė šių Taisyklių reikalavimų ir sutartyje nustatytų sąlygų. Teismas nustatė, kad tik viena vežėja UAB „Almir“ 2011 m. kovo 24 d. raštu buvo informuota apie gautą UAB „Vilniaus autobusai“ skundą dėl eismo tvarkaraščių neišlaikymo ir didesnio keleivių kiekio vežimo nei numatyta transporto priemonės techninėje charakteristikoje, ir buvo įspėta apie padarytą pažeidimą (t. II, b. l. 34). Teismas nepateikta duomenų, kad kiti vežėjai būtų pažeidė nustatytą tvarką ir įspėti dėl padarytų pažeidimų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad byloje taip pat nustatyta, kad skundžiami atsakovo sprendimai, kuriais atsisakyta pratęsti sutartis su vežėjais, priimti 2011 m. gegužės 5 d. (t. I, b. l. 8, 9, 10, 11), o sutartys „Dėl keleivių vežimo M2 klasės autobusais vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutais sutarčių pratęsimo“ pasirašytos 2011 m. gegužės 3 d. (t. II, b. l. 39–43), t. y. sutartys dėl pratęsimo pasirašytos anksčiau nei priimti sprendimai, kuriais atsisakyta pratęsti jas. Nors atsakovas nurodė, kad tai yra techninė klaida, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, jog institucija tai pripažino kaip techninę klaidą ir kad klaida buvo taisoma.
Nors sutartys su vežėjais jau yra pratęstos iki 2011 m. gruodžio 31 d. ir šios sutartys yra galiojančios, tačiau atsižvelgiant į tai, kad sprendimai, kuriais atsisakyta pratęsti sutartis su vežėjais, priimti 2011 m. gegužės 5 d., t. y. po 2011 m. gegužės 3 d. sutarčių pratesimo, teismas padarė išvadą, kad skundžiami atsakovo sprendimai yra naikintini.
Pareiškėjų argumentą, jog, nesant Taisyklių 25 punkte numatytų pagrindų, sutartys ir leidimai vežėjui privalo būti pratęsti ne trumpesniam nei 3 metų ir ne ilgesniam nei 5 metų laikotarpiui, teismas atmetė kaip nepagrįstą, kadangi pagal Taisyklių 22 punktą sutarties ir leidimo (-ų) galiojimo terminas pratęsiamas ne ilgiau kaip 5 metams tomis pačiomis sąlygomis, t. y. minėtas punktas nenustato trumpiausio sutarties pratęsimo termino. Trumpiausias 3 metų terminas yra numatytas sutarties sudarymui (Nuostatų 38 p.), o ne sutarties pratęsimui. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo pozicija, kad nei viename teisės akte įpareigojimo pratęsti sutartis 3 metų terminui nėra. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo įpareigoti atsakovą pratęsti sutarčių Nr. A72-651(12.15-ŪK5), Nr. A72-652(12.15-ŪK5), Nr. A72-704(12.15-ŪK5), Nr. A72-703(12.15-ŪK5), Nr. A72-702(12.15-ŪK.5) ir leidimų maršrutams galiojimą 3 metų terminui.
III.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjų skundas patenkintas ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.
Apeliacinis skundas (t. II, b. l. 127-131) grindžiamas šiais argumentais:
1. Pasirašant susitarimus „Dėl keleivių vežimo M2 klasės autobusais vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutais sutarčių pratęsimo“ buvo padaryta techninė klaida – susitarimai dėl sutarčių pratęsimo pasirašyti ne gegužės, o birželio mėnesį. Šią aplinkybę patvirtina sutartys Nr. A333-4 (2.9.3.9-UK5); A333-1 (2.9.3.9-UK5); A333-2 (2.9.3.9-UK5); A333-3 (2.9.3.9-UK5); A333-5 (2.9.3.9-UK5) „Dėl keleivių vežimo M2 klasės autobusais vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutais sutarties pratęsimo“, kurios vizuotos 2011 m. birželio 2 d. (su vizomis), ir sutarčių registravimo ataskaitos.
Pareiškėjai 2011 m. gegužės 18 d. pateiktame patikslintame skunde nemini aplinkybės apie sutarčių pratęsimą. Tai patvirtina aplinkybę, kad tuo metu susitarimai dėl sutarčių nebuvo pasirašyti.
2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokiu teisiniu pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisiniu pasekmių negalinčiu sukelti ir nesukeliančiu aktu ar veiksmu, teismas asmens teisiu apginti negalėtu, nes net ir patenkinus skunda, asmens teisiu ir pareigu apimtis (jo teisiu ir pareigu bei įstatymo saugomu interesu gynimo požiūriu) nepasikeistu, o pats procesas būtu iš esmės beprasmis (žr. pvz. 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1007/2010; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; ir kt.).
Tuo atveju, kai skundžiamas sprendimas pripažintas netekusiu galios, reiškia, jog pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį pareiškėjai neteko materialinio teisinio suinteresuotumo dėl šio sprendimo, t. y. jis negalėjo pažeisti jų teisių ar įstatymų saugomų interesų, kadangi nebesukėlė teisinių pasekmių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1280/2008).
Skundžiami sprendimai, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nebeturėjo jokios įtakos pareiškėjų teisėms ir teisėtiems interesams, kadangi 2011 m. gegužės mėn. pareiškėjams pateikus pasiūlymus dėl sutarčių pratęsimo, pareiškėjai sutiko pratęsti sutartis iki 2011 m. gruodžio 31 d.
3. Remiantis Taisyklių 22 punkto, Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos 2005 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 1-730 patvirtintos Vežėjų parinkimo konkurso organizavimo vežti keleivius autobusais vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutais tvarkos (toliau – ir Tvarka) 38 punkto, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 33 punkto nuostatomis, vykdydamas Vietos savivaldos ir Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso nuostatas, atsakovas turi teisę valdyti ir organizuoti keleivių vežimą vietinio susisiekimo maršrutais. Atsakovas turi teisę priimti sprendimus ir dėl sutarčių pratęsimo, nutraukimo ir t. t. Konstatavus, jog sutartis privalo būti pratęsta, būtų ribojamos atsakovo teisės vykdant savarankiškas savivaldybių funkcijas ir būtų pažeistas sutarties laisvės principą (CK 1.2, 6.156 str.), kadangi teisės aktuose, reglamentuojančiuose tarp šalių susiklosčiusį teisinį santykį, nėra įtvirtinto imperatyvo sudaryti sutartį pasibaigus sutarčių galiojimo terminui.
4. Panaikinus skundžiamus sprendimus dėl to, kad jie buvo pasirašyti vėliau, nei susitarimai dėl sutarčių pratęsimo, teismas neturėjo pagrindo vertinti skundžiamų sprendimų, kuriais sutartys nebuvo pratęstos, teisėtumo klausimo.
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiškino apeliacinio skundo argumentus ir prašė apeliacinį skundą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Bylos ginčas yra dėl keleivių vežimo sutarčių.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas nepagrįstai nusprendė, jog pasibaigus vežėjų sutarčių galiojimui, sutartys nebus pratęstos.
Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašydamas jį panaikinti, apeliacinį skundą grindžia nesutikimu dėl faktinių aplinkybių vertinimo bei teisės taikymo.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pilnai ištyrė faktines aplinkybes ir teisingai jas įvertino. Atsakovo sprendimai atsisakyti pratęsti keleivių vežimo autobusais vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutais sutartys yra 2011 m. gegužės 5 d., o sutartys pratęstos 2011 m. gegužės 3 d. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad tai yra savarankiškas pagrindas panaikinti atsisakymą pratęsti sutartis. Atsakovas nepateikė įrodymų dėl rašytinės klaidos ištaisymo, todėl neatlikus administracinės procedūros dėl klaidos ištaisymo, nėra pagrindo sutarčių turinio vertinti kitaip, nei jose yra nurodyta.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį asmuo gali kreiptis teisminės gynybos, kad būtų apginta jo pažeista teisė ar įstatymų saugomas interesas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje pripažįsta, kad gali būti ginama tokia teisė ar interesas, kuris turi materialinę teisinę išraišką. Tačiau pareiškėjas neprivalo įrodinėti, kokiu tikslu jis gina savo teises ir kaip apginta jo teisė įtakos jo kitas subjektyvines teises. Todėl teismui, priėmusiam ginti pažeistą teisę ar interesą, pakanka nustatyti, jog konkrečiu atveju pareiškėjo teisės buvo neteisėtai apribotos ir tokiu atveju teismas savo sprendimu privalo teisės pažeidimą pašalinti.
Šiuo atveju pareiškėjai nurodė, jog atsisakymas pratęsti sutartis pažeidė jų teises teikti vežimo paslaugas ir teismas pripažino reikalavimą pagrįstu. Atsakovas, pratęsdamas keleivių vežimo sutartis, nepanaikino savo ankstesnių 2011 m. gegužės 5 d. sprendimų dėl atsisakymo pratęsti minėtas sutartis, todėl teismas neturėjo pagrindo pripažinti, jog 2011 m. gegužės 5 d. atsakovo sprendimai neteko galios, dėl ko teismas pagrįstai juos pripažino pažeidžiančiais pareiškėjų teises.
Remdamasi šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus bei teismų praktiką analogiškose bylose. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.