Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2022-05-23 · Byla Nr. S2-6826-1079/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-05-23
Bylos Nr.
S2-6826-1079/2022
Teisminio proceso Nr.
2-18-3-00419-2022-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sigita Rozgaitė
Pareiškėjas
L. C.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. S2-6826-1079/2022Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00419-2022-4Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.20. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. gegužės 23 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,

susipažinusi su pareiškėjos L. C. įgaliotos atstovės J. L. prašymu dėl teismo leidimo išdavimo, rašytinio proceso tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjos L. C. vardu įgaliota atstovė J. L. kreipėsi į teismą, prašydama išduoti teismo leidimą sudaryti pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo sandorį. Nurodė, jog šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai L. C., gimusi (duomenys neskelbtini), ir E. C., gimusi (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad pardavimo sandoris sudaromas, nes šeima nuolat gyvena (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Atsisakytina priimti prašymą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.85 straipsnio 2 dalį sutuoktiniams, turintiems nepilnamečių vaikų, būtinas teismo leidimas sudaryti sandoriams dėl turto, kuris: pirma, yra nekilnojamasis daiktas; antra, šis nekilnojamasis daiktas yra pripažįstamas šeimos turtu. Šeimos turtas yra šis turtas, nuosavybės teise priklausantis vienam arba abiem sutuoktiniams: 1) šeimos gyvenamoji patalpa; 2) kilnojamieji daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti, įskaitant baldus (CK 3.84 straipsnio 2 dalis). Sutuoktinis, kuris yra nekilnojamojo daikto, priskirto šeimos turtui, savininkas, gali perleisti nuosavybės teisę į jį, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį tik gavęs kito sutuoktinio rašytinį sutikimą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 51 straipsnis numato, jog asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. CPK 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti: advokatai; advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje; vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu; asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui); <...>. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog kartu su advokatais ir/ar advokatų padėjėjais, turinčiais jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys.

Iš byloje pateikto dalies įgaliojimo, matyti, kad L. C. įgaliojo J. L. atstovauti jai teisme gaunant teismo leidimą parduoti jai priklausantį turtą, ir/ar kitose institucijose, tačiau byloje pateikta tik dalis įgaliojimo; be to nėra pateikta jokių duomenų, jog įgaliotinė yra įgaliotosios artima giminaitė, turinti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, suteikiantį jai teisę atstovauti pareiškėją teisme, kaip tai numatyta CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Iš šio darytina išvada, kad prašymą dėl leidimo išdavimo pasirašė ir teismui pateikė neįgaliotas asmuo.

Iš byloje pateikto santuokos sudarymo įrašo kopijos matyti, jog pareiškėja yra sudariusi santuoką su E. A. C., tačiau prašymą dėl leidimo parduoti nekilnojamąjį turtą įgaliota atstovė padavė tik pareiškėjos L. C. vardu, todėl laikytina, kad prašymas neatitinka procesinio dokumento turinio reikalavimų.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 581 straipsnyje nurodyta, kad be bendrųjų procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, reikšmingi sprendžiant klausimą dėl teismo leidimo išdavimo. Kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriaus normos nenustato prašymų dėl teismo leidimų priėmimo ir prašymų trūkumų šalinimo tvarkos, todėl prašymui neatitinkant procesiniam dokumentui keliamų turinio reikalavimų ir tai, kad prašymą leidimo išdavimo pasirašė ir teismui pateikė neįgaliotas asmuo, prašymą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriaus nustatyta tvarka, nes prašymas neatitinka įstatymo reikalavimų ir paduotas neįgalioto vesti byla asmens (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 137 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai).

Pažymėtina, kad teismui pateiktas Nekilnojamojo turto duomenų išrašas yra išduotas 2014 metais, o teismui teikiamos pažymos apie nekilnojamąjį turtą negali būti senesnės nei vienas mėnuo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 582 straipsnio 4 ir 6 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjos L. C. įgaliotos atstovės prašymą dėl leidimo sudaryti nekilnojamojo turto pardavimo sandorį išdavimo.

Teismo atsisakymas priimti pareiškimą neatima iš pareiškėjos teisės, pašalinus trūkumus, pakartotinai kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo.

Nutartis atsisakyti priimti prašymą dėl teismo leidimo išdavimo apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Sigita Rozgaitė