- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-20
- Bylos Nr.
- e2-1749-407/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01613-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Rubela“
- Ieškovas
- „Landoll S.r.l.“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Rubela“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovo „Landoll S.r.l.“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rubela“ dėl neteisėtų veiksmų uždraudimo ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas „Landoll S.r.l.“ nurodė, kad jam priklauso ES prekių ženklai, registruoti ES Intelektinės nuosavybės tarnybos tvarkomame registre: NASHI (fig.), reg. Nr. 013640099; NASHI (w.), reg. Nr. 014713895; NASHI ARGAN (fig.), reg. Nr. 016768335; LANDOLL (w.), reg. Nr. 0918295, ir Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO) tarptautiniame prekių ženklų registre registruoti prekių ženklai: LANDOLL (w.), reg. Nr. 918295; NASHI (fig.), reg. Nr. 1242146; NASHI (w.), reg. Nr. 1143100.
2. Ieškovas nurodė, kad jis pasirinktinės (selektyvios) distribucijos sistemos pagrindu kontroliuoja ir nustato, kurie asmenys prekiaus produktais, pažymėtais minėtais prekių ženklais. Pasak ieškovo, Lietuvoje naudoti prekių ženklus turi teisę vienintelis distributorius – UAB „Meistro pasaulis“. Ieškovui tapo žinoma, kad atsakovė per internetinę svetainę www.minimaxi.lt neteisėtai prekiauja 25 ieškovo prekių ženklais pažymėtais produktais. Ieškovas kreipėsi į atsakovę su pretenzija, tačiau atsakymo negavo.
3. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas uždrausti atsakovei UAB „Rubela“ Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdyti prekybą produktais, pažymėtais ieškovui priklausančiais prekių ženklais; įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos savo lėšomis sunaikinti atsakovės žinioje esančius produktus, pažymėtus ieškovei priklausančiais prekių ženklais; įpareigoti savo lėšomis paskelbti dienraštyje „Lietuvos rytas“ ir interneto tinklalapyje www.mini-maxi.lt teismo sprendimo, kuriuo tenkinamas ieškinys, rezoliucinę dalį; priteisti iš atsakovės nuostolius, kuriuos ieškovė patyrė dėl neteisėtų atsakovės veiksmų komercinėje veikloje naudojant ieškovui priklausančius prekių ženklus.
4. Be to, ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones –uždrausti atsakovei parduoti ar kitaip disponuoti atsakovei priklausančiais produktais, pažymėtais ieškovo prekių ženklais. Ieškovas nurodė, kad jis pateikė įrodymus, pagrindžiančius, kad jam priklauso ginčo prekių ženklai, aplinkybę, kad ieškovas prekiauja šiais prekių ženklais pažymėtais produktais selektyvios distribucijos sistemos pagrindu; faktą, kad atsakovė nepriklauso ieškovo selektyvios distribucijos tinklui; neteisėtą prekybą prekių ženklais pažymėtais produktais patvirtinančius dokumentus. Ieškovo teigimu, tikėtina, kad pažeidimo apimtis ir ieškovo patiriama dėl pažeidimo žala yra itin didelė, o nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ir neuždraudus atsakovei toliau disponuoti prekių ženklais pažymėtais produktais, atsakovė ir toliau darys žalą taip didindamas ieškovo patirtus nuostolius.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo patenkino – uždraudė atsakovei UAB ,,Rubela“ parduoti ar kitaip disponuoti atsakovei priklausančiais produktais, esančiais pas atsakovę ar jos kontrolėje pas trečiuosius asmenis, pažymėtais ieškovui priklausančiais prekių ženklais.
6. Teismas nurodė, kad prevencinių laikinųjų apsaugos priemonių pagrindinis tikslas – užkirsti kelią tolimesniam asmens teisių pažeidimui bei žalos padidėjimui, o tai taip pat ir naujo teisinio ginčo tarp bylos šalių kilimui. Teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad jis yra tikėtinai pagrindęs ieškinio reikalavimus bei pateikęs galimą ginčo produktų pardavinėjimą pateikiančius įrodymus., todėl sprendė, jog yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskirajame skunde atsakovė UAB ,,Rubela“ panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartį. Skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
7.1. Sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismas priėmė vienpusiškai, vertindamas tik ieškovo argumentus, kurie yra tik numanomo pobūdžio, negavęs atsakovės atsiliepimo, kuris būtų teismui sudaręs galimybes objektyviai priimti sprendimą. Teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo ir proporcingumo principą, nes vadovavosi tik ieškovo nurodytomis aplinkybėmis.
Šalies argumentai
7.2. Ieškovo nurodytos aplinkybės nėra pakankamos spręsti, kad atsakovė pažeidė ieškovo, kaip prekių ženklų savininko, teises ir kad atsakovė padarė žalą ieškovui. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad ieškovo prekių ženklais pažymėtomis prekėmis Lietuvoje turi teisę prekiauti tik UAB „Meistro pasaulis“, neįrodo fakto, kad atsakovė internetinėje parduotuvėje www.mini-maxi.lt neteisėtai prekiauja ieškovui priklausančias prekių ženklais. PŽĮ 40 straipsnis nustato išimtį, kokioms aplinkybėms esant Europos Bendrijoje galima prekiauti ir be prekės ženklo savininko sutikimo, t. y. šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prekių ženklo savininko teisių pasibaigimas, kai prekės paties ženklo savininko ar jo sutikimu yra pažymėtos ir išleistos į ES rinką. Vertindamas aplinkybės, ar atsakovė pažeidė ieškovo, kaip prekių ženklų savininko teises, teismas turėjo nustatyti, ar nebuvo pasibaigusios prekių ženklo savininko teisės, o tai gali būti padaryta tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Vien tai, kad atsakovė nėra distribucijos grandinės dalis, nėra pakankamas pagrindas daryti prielaidą, kad atsakovė pažeidė prekių ženklo savininko teises.
7.3. Atsakovė buvo sąžininga ir parduodama prekes internetinėje svetainėje www.mini-maxi.lt informavo potencialius pirkėjus, kad jos parduodamos prekės yra su pažeista pakuote. Atsakovė yra pasirengusi pateikti įrodymus, kad prekes, pažymėtas ieškovo prekių ženklais, įsigijo iš tiekėjų, registruotų Europos Bendrijoje. Atsakovė vykdė paralelinę prekybą produktais, pažymėtais ieškovui priklausančiais prekių ženklais. Atsakovės įsigytoms prekėms gali būti taikomas prekių judėjimo principas, reiškiantis, kad prekių judėjimui Bendrijos rinkoje negali būti nustatomi jokie ribojimai. Atsakovė gali vykdyti paralelinį importą į Lietuvą, tai nėra draudžiama.
7.4. Draudimas prekiauti prekėmis, pažymėtomis ieškovui priklausančiais prekių ženklais iš esmės apkeičia atsakovės finansinę padėtį, nes jos pagrindinė veikla yra mažmeninė prekyba internetinėje svetainėje www.mini-maxi.lt, todėl toks draudimas daro tiesioginę įtaką gaunamoms pajamoms. Tesimo taikomas draudimas yra neproporcinga priemonė atsakovės atžvilgiu ir neužtikrina šalių teisėtų interesų pusiausvyros.
7.5. Tesimo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sutampa su ieškinio reikalavimais. Nors teismų praktikoje tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, tačiau jų taikymas turi būti pakankami pagrįstas. Šiuo atveju teismas nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą pritaikyti tokio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones. Sužinojusi apie teismo nutartį atsakovė sustabdė prekybą prekėmis, pažymėtomis ieškovo prekių ženklais, todėl nėra pagrindo spręsti, kad tesimo sprendimas nepritaikius šių priemonių gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
7.6. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo patiriama žala dėl pažeidimo yra didelė, kadangi į bylą nepateiktą jokių įrodymų, patvirtinančių pažeidimo apimtis.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašo jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
8.1. Teismas, vadovaudamasis CPK 147 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai neinformavo atsakovės apie klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nagrinėjimą. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas vertina tik preliminarų ieškinio pagrįstumą, todėl nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad tesimas, taikydamas šias priemones, neįsigilino į bylos esmę. Atsakovė turėjo galimybę su atskiruoju skundu pateikti įrodymus, patvirtinančius teisėtą prekybą ieškovui priklausančiais prekių ženklais pažymėtais produktais – paralelinį importą ir ieškovo teisių pasibaigimą, tačiau to nepadarė.
8.2. Atsakovė neįrodė ieškovo, kaip prekių ženklų savininko, teisių pasibaigimo. Visų pirma teismas, spręsdamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar ne, neturi pareigos nustatinėti dar papildomų aplinkybių – pasibaigusios ieškovo teisės ar ne. Antra, jeigu šioje proceso stadijoje teismas ir turėtų pareigą aiškintis dėl ieškovo teisių pasibaigimo, šią aplinkybę įrodyti privalo atsakovė. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių jos tariamai teisėtos prekybos ieškovui priklausančiais prekių ženklais pažymėtais produktais įrodymų. Atsakovės neteisėtą prekybą (be ieškovo sutikimo) patvirtina tai, jog atsakovė nėra ieškovo selektyvios distribucijos sistemos dalis ir/ar nepateikė dokumentų, pagrindžiančių, kad prekes įsigijo iš trečiųjų asmenų, kurie turi ieškovo leidimą prekiauti šiais produktais. Todėl atsakovės pozicija, kad produktais ji prekiauja teisėtai, lieka visiškai nepagrįsta.
8.3. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad vartotojai yra informuoti apie pažeistą pakuotę šiai bylai neturi jokios teisinės reikšmės. Ieškovas produktais prekiauja vadovaudamasis selektyvios distribucijos sutartimi, kurios paskirtis ir esmė – apsaugoti produktų kokybę, reputaciją bei siekis kontroliuoti, kokie juridiniai asmenys prekiauja produktais. Negana to, kad atsakovė produktais prekiauja neturėdamas ieškovo sutikimo, ji pardavinėja produktus su pažeista pakuote, kas aiškiai įtakoja tiek produkto kokybę, tiek jo reputaciją. Atmestinas ir atsakovės argumentas neva ji vykdė paralelinį importą, kadangi atsakovė šiam teiginiui pagrįsti nepateikė nei vieno įrodymo – nei produktų įsigijimo šaltinių, nei dokumentų, patvirtinančių teisėtą produktų įsigijimą iš trečiųjų šalių. Kadangi atsakovė nepagrindė nei vienos aplinkybės (nei ieškovo sutikimo prekybai, nei teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų), laikytina, kad atsakovė produktais prekiavo neteisėtai, todėl yra rizika, kad ji iki teismo sprendimo priėmimo stengsis produktus perleisti tretiesiems asmenims. Atsakovės nesąžiningumą patvirtina ir tai, kad ji nereagavo į ieškovo siųstus raginimus, toliau atliko neteisėtus veiksmus.
8.4. Aplinkybė, kad atsakovė patiria nuostolių, nėra pagrindas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Pirma, atsakovė negali gauti naudos iš savo neteisėtos veiklos, t. y. neteisėtos prekybos ieškovui priklausančiais prekių ženklais pažymėtais produktais. Antra, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovės finansinei padėčiai neturi įtakos, kadangi atsakovė turi galimybę prekiauti kitomis prekėmis – internetinėje svetainėje www.mini-maxi.lt atsakovė prekiauja daugybe kitų prekių ženklų prekėmis. Trečia, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumų ar ribojimų proceso šaliai, tačiau tai savaime neeliminuoja šių priemonių taikymo galimybės.
8.5. Bylos esmė lėmė aplinkybę, jog laikinosios apsaugos priemonės pagrįstai sutampa su ieškinio reikalavimais. Tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę numato PŽĮ. Ieškovas pateikė įrodymus, kad atsakovė atlieka neteisėtus veiksmus – ieškovui priklausančiais prekių ženklais pažymėtais produktais prekiauja be ieškovo sutikimo (neturėdamas teisinio pagrindo), iš neteisėtos prekybos gauna pajamas, yra nesąžininga,, o jos nesąžiningumas patvirtina realią grėsmę, kad atsakovė nevykdys teismo sprendimo (perleis produktus tretiesiems asmenims ir pan.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320, 338 str.).
10. Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tuo atveju, jei ieškinys reiškiamas ginant prekių ženklo savininko teises, laikinosios apsaugos priemonės, būtinos užkirsti kelią gresiantiems neteisėtiems veiksmams, neteisėtiems veiksmams skubiai nutraukti ir teismo galutiniam sprendimui įvykdyti CPK nustatyta tvarka gali būti taikomos tada, kai yra pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo pažeistos Prekių ženklų įstatymo (toliau – ir PŽĮ) nustatytos teisės (PŽĮ 50³ str. 2 d.).
11. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį atliekamas tik preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas, kuris nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės ir nėra vykdomas ta pačia apimtimi kaip yra sprendžiama dėl ieškinio pagrįstumo išnagrinėjus bylą iš esmės (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis Nr. e2-108-943/2016 ir kt.). PŽĮ 50³ straipsnio 2 dalis nustato, kad šiame įstatyme nustatytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, kai yra pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo pažeistos šio įstatymo nustatytos teisės.
12. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad jis yra tikėtinai pagrindęs ieškinio reikalavimus bei pateikęs galimą ginčo produktų pardavinėjimą patvirtinančius įrodymus, todėl sprendė, jog yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada nesutinka.
13. Ieškovas, kaip pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, kad jis pasirinktinės (selektyvios) distribucijos sistemos pagrindu kontroliuoja ir nustato, kurie asmenys prekiaus produktais, pažymėtais minėtais prekių ženklais. Pasak ieškovo, Lietuvoje naudoti prekių ženklus turi teisę vienintelis distributorius – UAB „Meistro pasaulis“. Atsakovė įrodinėja prekybos nurodytais produktais teisėtumą. Šios aplinkybė gali būti nustatytos tik nagrinėjant bylą iš esmės ir įvertinus atsakovės argumentus, kokiu teisiniu pagrindu ji prekiauja nurodytais produktais. Todėl šioje ieškinio stadijoje nėra pagrindo manyti, kad ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą.
14. Dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.