Kauno apygardos teismo nuosprendis

2015-11-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-89-317/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2015-11-25Kauno apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2016-12-06Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-11-25
Bylos Nr.
1-89-317/2015
Teisminio proceso Nr.
1-66-1-01196-2013-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Jaliniauskas
Kaltinamasis
R. S.
Civilinis ieškovas
I. S.
Nukentėjusysis
S. S.
Advokatai
Aušra Ručienė, Rima Šmigelskytė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-89-317/2015Teisminio proceso Nr. 1-66-1-01196-2013-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.3.1.; 2.3.6.4.5.; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, sekretoriaujant Kristinai Grikavičiūtei, Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorams Rolandui Mackevičiui, Virginijui Sokolovui, gynėjai advokatei Aušrai Ručienei, kaltinamajam R. S., nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. S., nukentėjusiajai S. S., nukentėjusiosios atstovei advokatei Rimai Šmigelskytei, specialistui Gregoire Avi Chaker, ekspertui Januš Rybalko, vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Audronei Lagunovienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

R. S. a.k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, išsituokęs, aukštesniojo išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) globos namuose darbininku, neteistas,

kaltinamas pagal LR BK 129 str. 1d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. S. tyčia nužudė A. S., o būtent: 2013 m. gruodžio mėn. 2d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, tyčia spyrė A. S. į juosmens sritį, sudavė kumščiu vieną kartą į veidą, dėl ko, pastarajam nugriuvus ir pakaušiu atsitrenkus į asfaltuotą dangą, padarė kraujosruvą pakaušio minkštuosiuose audiniuose viršutinėje dalyje, linijinį pakauškaulio lūžimą, pereinantį į užpakalinę kaukolės daubą (kaukolės pamatą), kraujo išsiliejimą po dešinio smegenų pusrutulio kietuoju dangalu ir po minkštaisiais smegenų dangalais, galvos smegenų sukrėtimą, dėl ko 2013 m. gruodžio mėn. 3d. apie 3 val. A. S. mirė.

Kaltinamasis R. S. apklaustas teisme savo kaltės nepripažino. Jis paaiškino, kad 2013 m. gruodžio 2d. apie 15 val. 30 min. buvo pas bendradarbę B. namuose, o apie 17.55 val. kartu su ja ėjo Kultūros namų link. Prie sankryžos, ties maisto produktų parduotuve (duomenys neskelbtini) g., jiedu išsiskyrė ir jis užėjo į parduotuvę apsipirkti. Tuo metu parduotuvėje prie kasos stovėjo A. S., kurį kaime daugelis vadino „D.“. Jis jau buvo girtas, tačiau dar kažką pirko. Kol R. S. apsipirkinėjo, A. S. iš parduotuvės išėjo. Nusipirkęs maisto produktų, alaus ir juos sudėjęs į maišelį, R. S. išėjo iš parduotuvės. Tik išėjęs iš parduotuvės, išgirdo triukšmą šalia parduotuvės esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Kadangi buvo jau tamsu, o aikštelė neapšviesta, negalėjo įžiūrėti, kas ten triukšmauja, tik girdėjo, kad barasi ir koliojasi keli vyrai. Tuomet ėjo arčiau prie besibarančių bei pamatė du besistumdančius vyrus, kurie pradėjo muštis. Priėjęs prie pat jų maždaug 3 metrų atstumu, pamatė, kad tarpusavyje mušasi jam pažįstami asmenys - parduotuvėje jau matytas A. S. bei kitas kaimo gyventojas - K. S.. Matė, kaip A. S. sugriebė K. S. ir parvertė jį ant žemės. Tas nukrito ant šono. K. S. atsikėlus, A. S. vėl puolė prie jo muštis – mojavo rankomis, stengėsi suduoti. Tą patį darė ir K. S.. R. S. pasakius – „baikit muštis“, jie nepaklausė ir toliau grūmėsi, sudavė vienas kitam smūgius į veidą, K. S. spyrė A. S. į pilvą. Po spyrio abu nugriuvo – vienas į vieną pusę, o kitas į kitą. Tuoj pat abu atsistojo, vėl daužėsi, mojavo vienas priešais kitą kumščiais, smūgiavo, stumdėsi. Jis dar kartą jiems liepė nesimušti, bet jie neklausė. R. S. matė, kaip smūgiuojant vienas kitam, K. S. dar kartą nugriuvo atbulas. A. S. taip pat neišsilaikė ant kojų ir, paėjęs kelis žingsnius atgal, taip pat griuvo atbulas. Tuomet R. S. dar kartą jiems liepė baigti muštynes ir atsistojo tarpe jų dviejų, gulinčių ant asfalto. K. S. pakluso, atsistojo ir, valydamasis veidą, nuėjo tolyn į tamsą. A. S. atsisėdo, bandė keltis, bet kažkodėl tai negalėjo pasikelti. R. S. pradėjęs juodu gėdinti, sakydamas „ko čia nepasidalinate, kartu geriat, mušatės“. Tada A. S. suriko, kad K. S. jo dviratį pavogė ir dar kartą bandė keltis nuo žemės. R. S. jam padavė ranką ir padėjo atsistoti bei pasakė - „skirstotės ir einat namo“. Šis nieko jam neatsakė. Matydamas, kad juodu išskyrė, R. S. apsisuko ir nuėjo link įėjimo į parduotuvę. Toje vietoje buvo apšviesta. Nueidamas matė, kad A. S. stovėjo, o ne sėdėjo ar gulėjo, nors tuo metu ir svirduliavo. Ant parduotuvės laiptelių sutiko į parduotuvę einantį kaimyną A. B.. Šiam pasakė: „va, susipliekė du draugai“. Tas atsakė „jų bėdos, jų rodos“ ir įėjo į parduotuvę. Tuomet R. S. pasuko namų link. Eidamas sutiko kaimyną R. K.. Sugrįžęs į namus, dar užsuko pas pirmame namo aukšte gyvenančius kaimynus L., ten su jais gėrė alų ir papasakojo, kad K. S. su A. S. prie parduotuvės susimušė. Su jam pareikštu kaltinimu bei pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka, kadangi A. S. nesudavė nei vieno smūgio, jo nespardė ir nestumdė. Tam neturėjo nei motyvo, nei tikslo - nei su A. S., nei su K. S. nesipyko, jie jam grėsmės nekėlė ir jo nepuolė. Jo nuomone, liudytojai E. Č. bei E. J. tyrimo metu ir teisme liudijo netiesą. Jis juodu matė prie parduotuvės muštynių metu, tačiau jie negalėjo matyti kas vyko automobilių stovėjimo aikštelėje, kadangi abu stovėjo šonu į besimušančius, prie pat parduotuvės, apšviestoje vietoje, o K. S. su A. S. mušėsi gerokai toliau – tamsioje vietoje. Kodėl šie liudytojai jį apkalbėjo, nežino, jis su jais nėra turėjęs jokių konfliktų, niekad nesipyko. Jau prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, matydamas, jog gali pats nukentėti, jis davė skelbimą laikraštyje, prašydamas atsiliepti tuos, kas matė 2013 m. gruodžio 2d. įvykį prie parduotuvės ar ką nors žino apie jį. Jam paskambino žmogus, prisistatęs A. S. kaimynu, kurio jis nepažinojo ir kuris jam papasakojo, jog tą vakarą matė, kaip A. S., grįždamas į namus, girtas griuvo savo namo laiptinėje. Be to, jam yra žinoma, kad A. S. užeidavo epilepsijos priepuoliai, kurių metu jis krisdavo, todėl jo mirties priežastimi galėjo būti ir priepuolio metu gauti sužalojimai.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis savo kaltės ir nepripažįsta, ji įrodyta tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji I. S. parodė, jog nužudytasis A. S. yra jos sutuoktinis, su kuriuo ji gyveno (duomenys neskelbtini) kaime iki pastarojo mirties. 2013-12-02 jai ryte išvažiavus į Darbo biržą, vyras liko namuose. Grįžusi po pietų į namus, A. namuose nerado. Į namus jis sugrįžo tik apie 18 val. 30 min. sumuštas - jo galva buvo kruvina pakaušio srityje, buvo matyti žaizda. Vyras atsisėdo virtuvėje, ėmė dejuoti, sakė, kad jam labai skauda galvą. Jis daug nieko nekalbėjo, bet paklausus, kas jį sumušė, jis atsakė - „neturi reikšmės, bet aš tam žmogui nedovanosiu, aš jam atkeršysiu“. Po to nuėjo į savo miegamąjį, atsisėdo ant lovos, sėdėjo susiėmęs už galvos. Ji paskambinusi dukrai S., pasakiusi apie sužalotą tėvą. Ši liepusi kviesti greitąją ir sakė atvažiuosianti. I. S. pasiūliusi A. kviesti greitąją, tačiau vyras atsisakė, paprašė tik užrišti jam ką nors ant sužalotos galvos. Ji paėmusi platų bintą, laisvai apvyniojo galvą, tačiau šis pasakė, kad jam ji per daug bintu suveržė galvos sritį. Maždaug po poros valandų, supratusi, kad vyrui negerėja, o blogėja, ji iškvietė greitąją pagalbą. Atvažiavęs gydytojas, išmatavo spaudimą, pulsą bei pasakė, kad reikia važiuoti į ligoninę, nes gali ištikti greita mirtis. Gydytojas norėjo vežtis vyrą į ligoninę, tačiau šis atsisakęs važiuoti, sakė yra išgėręs, todėl nuvažiuos į ligoninę kitą dieną, kai bus blaivus. Pokalbio metu jis šnekėjo tai normaliai, tai ėmė nusišnekėti. Gydytojas vis vien reikalavo važiuoti į gydymo įstaigą, tačiau vyrui atsisakius, pasakė, kad antrą kartą jau pas mus nebevažiuos, jei vyras pasijus blogiau. Kadangi A. S. primygtinai atsisakinėjo važiuoti, greitosios gydytojas išvažiavo, paėmęs iš A. parašą, kad šis atsisako pagalbos. Greitajai išvykus, vyras paprašė uždaryti kambario duris, sakėsi norintis pagulėti. Po to ji išgirdusi duslų garsą. Įėjusi į kambarį, kuriame buvo A. S., pamatė jį klūpintį ant kelių prie lovos. Jis su dukra bandė įkelti sutuoktinį į lovą, bet vyras pasakė, kad jam geriau gulėti ant grindų. Ji padėjusi gulinčiam A. S. po galva pagalvę, jį užklojusi, nes vyras pasakė, jog jam šalta. Kelis kartus ėjusi į kambarį pažiūrėti, ar vyrui nėra visiškai blogai. Paskutinį kartą nuėjo apie 2 val. nakties, jis lyg ir miegojo. Iš ryto apie 5-6 val. nuėjusi pas vyrą į kambarį, rado jį jau mirusį.

A. S. buvo mėgėjas išgerti, tačiau alkoholiu ypatingai nepiktnaudžiavo. Kartais grįždavo ir girtas, bet tai nebūdavo labai dažnai. Jis paskutiniu metu nedirbo, tačiau uždarbiavo versdamasis atsitiktiniais darbais. Tokiu būdu prisidėdavo prie šeimos biudžeto. Į metus jis dirbdavo apie 3-4 mėnesius, gaudavo minimumą, apie 700-800 Lt. Ji prieš pat A. S. mirtį dirbo viena, gaudavo į mėnesį apie 830 lt. Kadangi sutuoktinį laidojusi pati, laidotuvės jai, be gautos pašalpos, kainavusios dar 1706 Lt., todėl prašo priteisti jos turėtas laidojimo išlaidas. Be to prašo priteisti 50 000 Lt. dydžio patirtą neturtinę žalą, kadangi dėl vyro netekties patyrė moralinę žalą, didelį dvasinį sukrėtimą bei didžiulius išgyvenimus.

Ji patvirtino, kad vyras sirgo epilepsija, tačiau paskutiniu metu nesigydė, vaistų nevartojo, nes epilepsijos priepuoliai buvo itin reti – gal kartą į metus. Nebūdavo taip, kad jis kristų be sąmonės ir susižalotų, todėl ji įsitikinusi, kad sutuoktinis pats negalėjo susižaloti. Jei jam ir būdavo epilepsijos priepuolis, tai tik namuose ir esant blaiviam.

Nukentėjusioji S. S. patvirtino, kad 2013-12-02 vakare, maždaug apie 7-8 val. vakaro, jai būnant namuose (duomenys neskelbtini), paskambino (duomenys neskelbtini) kaime gyvenanti jos motina I. S., kuri pasakė, kad jos tėvui A. S. yra labai blogai, tėvas grįžo į namus sumuštas, jo galvoje žaizda ir tėvas skundžiasi, kad labai skauda galvą. Ji liepusi kviesti greitąją ir pažadėjo atvažiuoti pas tėvus, kuomet grįš jos sutuoktinis iš darbo. Negalėjusi iš karto važiuoti, nes buvo namuose su mažu vaiku - tuo metu buvo vaiko auginimo atostogose. Grįžus vyrui, ji apie 21 val. ar 21.15 val. nuvažiavo pas tėvus. Tėvą rado kambaryje, gulintį ant grindų, padėjusį galvą ant pagalvės ir užklotą kaldra. Ji pasisiūlė tėvą nuvežti į ligoninę, bet jis atsisakęs. Tėvo žvilgsnis jau buvo keistas, jis pradėjo kalbėti apie kažkokius tai trimerius ir pan. Jai pasirodė, kad jis tiesiog kliedi. Tai pamačius ir primygtinai siūlant jam važiuoti į ligoninę, tėvas atsisakė. Kadangi jai reikėjo grįžti į namus, kur buvo mažas vaikas, išvažiavo. Tėvas ir liko miegoti ant grindų. Mama sakiusi, kad jis taip norėjo gulėti. Grįžusi į namus, skambino motinai, klausė, kaip tėvas. Ši sakė, kad miega, tad paprašė jos prižiūrėti jį ir paskambinti, jei bus kas blogai. Ryte, apie 5 val. ryto, pabudusi maitinti vaiko, parašė mamai žinutę, kurioje klausė, kaip tėtis. Vėliau jai paskambino, nes negavo atsakymo. Liepė motinai pažiūrėti, ar viskas tėčiui gerai. Ilgai nesulaukė skambučio, skambino mamai pati, bet ši neatsiliepė. Gal už 40 minučių mama jai paskambino ir pranešė, kad tėtis miręs. Tuo metu pas tėvus ji negalėjo važiuoti, nes buvo šoke. Kiek atsigavusi, skambino vėl mamai ir ji pasakė, kad tėvo kūną jau išvežė į morgą. Dieną jos rengėsi laidotuvėms, tvarkė dokumentus, tarėsi kaip ir kur laidos. Jau pašarvojus tėtį, kažkokia tai kaimynė pasakė, kad buvo kažkokios tai muštynės prie parduotuvės tarp tėvo ir K. S., kad ten dar kažkas tai buvo ir viską matė. Po to, jau po laidotuvių, jos draugas paskambino jai ir pasakė, jog policija atsivežė prie parduotuvės K. S., kad tas šis policijai kažką tai rodo. Ji nuėjusi prie maisto parduotuvės (duomenys neskelbtini) ir rado ten tyrėjus bei K. S.. Ten būdama girdėjo ir matė, kaip K. S. ant žmogaus iškamšos rodė, kaip mušėsi su jos tėvu 2013-02-02d. vakare. Po to, jau praėjus ilgesniam laiko tarpui, jai teko dalyvauti tyrimo eksperimente, kurį atliko bylą tiriantys tyrėjai. Jo metu buvo tikrinama, ar įvykio liudytojai E. Č. ir E. J. galėjo matyti, kaip 2013-12-02 vakare buvo suduoti smūgiai jos tėvui A. S.. Eksperimentas buvo atliekamas panašiu laiku, jau tamsoje. To eksperimento metu, stovėdama šalia dalyvavusių eksperimente E. Č. ir E. J., kur, pasak jų, jiedu stovėjo 2013-12-02 vakarą kai buvo sumuštas jos tėvas, buvo aiškiai matyti, kokius veiksmus atliko eksperimente dalyvavę asmenys. Po trijų dienų ji buvo iškviesta pas tyrėją R. ir pasirašė tyrimo eksperimento protokole, nurodydama, jog su kais tyrėjo ten įrašytais teiginiais ji nesutinkanti, nes eksperimento metu ji aiškiai matė statistų veiksmus.

Nukentėjusioji patvirtino, kad jos tėvas A. S. sirgo epilepsija, tačiau priepuoliai jam būdavo itin reti, gal kartą metuose. Nebūdavo taip, kad jis priepuolio metu krisdavo vietoje, kur stovi. Tai yra buvę, tačiau tik namuose, dažniausiai po ilgesnio alkoholinių gėrimų vartojimo. Tėvas jausdavo artėjančio priepuolio pradžią, net pasakydavo, kad jam tuoj bus blogai ir niekad nekrisdavo staiga, ten kur stovi, o tiesiog prisilaikydamas alpdavo ir nukrisdavo. Tų priepuolių metu niekad nebuvo susižalojęs. Gatvėje jam niekad nebuvo epilepsijos priepuolių, bent jau ji apie tokius nežino.

Apklaustas teisme liudytoju R. R. paaiškino, kad 2013-12-02 jis, A. S. ir K. S. uždarbiavo pas R. B., pjovė jam malkas. Baigus darbus, R. B. jiems sumokėjo sutartus po 30 litų, todėl jie nusprendė išgerti. K. S. B. padavė 30 litų, o jam ir A. S. padavė 50 litų ir 10 litų banknotus, nes smulkiau neturėjo, todėl jiems reikėjo iškeisti, kad pasidalinti po lygiai. Jis su A. S. nuėjo į parduotuvę, kad iškeisti pinigus. Iškeitęs, jis S. padavė jo uždirbtus 30 lt., nusipirko vyno ir išėjo į namus. Su S. išsiskyrė prie parduotuvės. Kai jiedu išėjo iš parduotuvės, ten A. S. dviračiu privažiavo K. S.. A. S., pamatęs S. su savo dviračiu, labai užpyko, kad tas paėmė jo dviratį ir jį užsipuolė. Jo akivaizdoje jiedu nesimušė, tačiau A. S. pradėjus ant K. S. šaukti, tas pasislėpė tamsoje. Tuomet R. R. sėdo ant savo dviračio ir išvažiavo į namus. Kitą dieną jis sužinojo, kad A. S. miręs.

Liudytojas R. B. patvirtino, kad 2013-12-02 paprašė S. K., R. R. bei A. S., kurį kaime vadina „d.“, supjauti jam malkas. Pažadėjo jiems už darbą sumokėti po trisdešimt litų. Jiems supjovus malkas, visi ėjo užkąsti. Kadangi jis turėjo butelį, pasiūlė išgerti. Keturiese išgėrė butelį degtinės. Po to jis atsiskaitė su talkininkais - padavė K. S. tris kupiūras po 10 Lt. Kadangi smulkesnių pinigų neturėjo, A. S. su R. R. padavė penkiasdešimties ir dešimties litų banknotus. R. pasiūlė A. S. nueiti iki maisto produktų parduotuvės, išsikeisti pinigus, kad juos po lygiai pasidalinti. Jiems išėjus, jis padavė 10 litų K. S., kad tas nuvažiuotų iki parduotuvės nupirkti jiems alaus. Šis pasakė, kad neturi dviračio. Kadangi A. S. buvo palikęs savo dviratį, jis pasiūlė K. S. važiuoti alaus jo dviračiu. Šis išvažiavo. Po kiek laiko K. S. grįžo sužalota lūpa. Jis paklausęs, gal šis nemoka dviračiu važiuoti, kad grįžo sumušta lūpa. K. S. pradėjo sakyti, kad prie parduotuvės kai kas įvyko, tačiau jis jam neleido tęsti sakydamas, kad nieko nenori žinoti, geriau jiems išgerti alaus. K. S. jam apie muštynes nieko nepasakė ir jie pradėjo gerti jo atvežtą alų. Išgėrus, K. S. norėjo pas jį likti nakvoti, bet jis nesutiko ir K. S. išėjo į namus. Kas įvyko tarp K. S. ir A. S. prie parduotuvės, jis nežino, nes K. S. jam apie tai nespėjo papasakoti - jis nenorėjo nieko girdėti apie K. lūpos sužalojimo aplinkybes.

Liudytojas A. B. paaiškino, kad 2013-12-02 pas jį į namus apie 15.30-16 val. aplankyti jo sutuoktinės, kuri tuo metu turėjo nedarbingumo lapelį, atėjo jos bendradarbis R. S.. Jiedu pasikalbėjo. Kadangi jo žmonai reikėjo eiti į repeticiją kultūros namuose, R. S. išėjo kartu su ja. Apie 18 val. A. B. nutarė nueiti iki parduotuvės nusipirkti alaus. Parduotuvėje ant laiptų, prie įėjimo į parduotuvę, jis sutiko R. S., kuris pasakė: „draugeliai kartu geria ir paskui mušasi“. Jis jam atsakęs, kad tai ne jo bėdos ir įėjo į parduotuvę. Kas tuo metu ir su kuo mušėsi, jis nematęs. Išėjęs iš parduotuvės, sutiko K. S., stovintį atokiau nuo parduotuvės. Matė, kad jo veidas kruvinas - kraujas bėgo ir iš nosies, ir iš lūpos. K. S. pasakė, kad jį sumušė A. S. dėl dviračio, nes K. buvo paėmęs pavažiuoti jo dviratį. Kadangi K. S. buvo kruvinas ir nenorėjo toks eiti į parduotuvę, padavė jam 10 litų ir paprašė nupirkti alaus. Jis jam nupirko tris butelius alaus. K. S. tą alų susidėjo ant dviračio bagažinės ir nuėjo vedinas tuo dviračiu.

Apklaustas liudytoju O. K. patvirtino, jog 2013-12-02 atvažiavo automobiliu į (duomenys neskelbtini) km. su drauge. A/m pasistatė priešais maisto produktų parduotuvę. Jam stovint prie automašinos, privažiavo nepažįstamas vyras su dviračiu, pasisveikino ir pastatė dviratį prie jo automobilio. Iš parduotuvės išėjo dar vienas vyriškis, aukštesnis už pirmąjį. Vyriškis su su dviračiu pasakė „atvariau tau dviratį“. Tas iš parduotuvės išėjęs aukštesnis vyriškis užsipuolė vyrą, kuris atvažiavo dviračiu, sudavė jam 2 kartus, o pastarasis, gindamasis, spyrė aukštesniajam. Po to jie abu nukrito į tamsą. Ar buvo susikibę, ar sudavė vienas kitam, jis nematė, tik matė krentančius į skirtingas puses tamsoje. Tas žemesnis atsikėlė, ir pasakė „už nieką gavau į snukį“, valėsi veidą. Iš parduotuvės išėjo dar vienas vyras, kuris rankoje turėjo maišelį. Kiek pastovėjęs ant parduotuvės laiptų, jis sušuko pora kartų „S., baik“. Ar jis buvo nuėjęs prie tų besimušančių ir nukritusių vyrų, liudytojas nematęs, nes jau ėjo link automobilio važiuoti, tik po to pamatė, kaip stambaus sudėjimo vyriškis nuėjo tolyn nuo besimušančių į kitą pusę.

Liudytojas V. B. teisme nurodė, jog dirba Kėdainių GMP, felčeriu. Jis patvirtino tyrimo metu duotus parodymus ( 1 t. b. l. 68-69), jog 2013-12-02 apie 20.50 val. gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini) kaimą. Atvykus į butą, ten buvusi moteris paaiškino, kad jos vyrą kažkas sumušė ir jis blogai jaučiasi. Vyrą jis rado gulintį lovoje. Šio paklausus, kuo jis skundžiasi, vyras pareiškė, kad jam jokia medikų pagalba nereikalinga ir atsisakė bendrauti. Išoriškai apžiūrėjęs vyriškį, liudytojas pamatė nubrozdinimus jo galvoje, pakaušio srityje, bei sužalotą lūpą. Vyras galėjo atsistoti, pavaikščiojo po kambarį. V. B. vyriškiui pasakė, kad jį veš į ligoninę tyrimams, tačiau šis griežtai atsisakė vykti į ligoninę, nesileido daugiau apžiūrimas, teigė, kad jam nieko nėra. Tuomet V. B. pasiūlė vyriškiui iškvietimo kortelėje pasirašyti, kad pats atsisako vykti į ligoninę. Vyriškis, kaip paaiškėjo tai buvo A. S., savo ranka parašė , kad atsisako vykti į ligoninę. Liudytojas apžiūros metu jautė, jog iš A. S. burnos sklido alkoholio kvapas. Bendravimo metu A. S. orientavosi aplinkoje, buvo sąmoningas. Visas žinomas iš vyriškio bei jo žmonos aplinkybes jis yra surašęs GMP kortelėje.

Apklausiamas liudytoju V. K. patvirtino, kad gerai pažįsta A. S. ir K. S.. Jis iš kažko sužinojo, kad 2013 m. gruodžio mėn. A. S. mirė dėl sužalojimų. Praėjus gal dviem dienoms po jo mirties, buvo nuėjęs pas pažįstamą K. R., gyvenusį viename name su mirusiu A. S.. Eidamas pas K. R., jis matė koridoriuje ant laiptų kraujo. Atėjęs pas K. R., klausė, iš kur namo koridoriuje kraujas. Šis pasakė, kad kraujas ko gero A. S., tačiau kaip atsirado, neminėjo. Vėliau jis buvo susitikęs kaime gyvenantį A. B., kuris pasakojo, kad dieną prieš A. S. mirtį, matė prie maisto prekių parduotuvės kruviną K. S.. Vėliau, jau 2014 m. gegužę, jis rado laikraštyje skelbimą, kuriame buvo prašoma pranešti, jei kas ką žino apie A. S. sužalojimo aplinkybes, bei nurodytas telefono numeris. Paskambinęs nurodytu telefonu, jis suprato, kad kalbasi su pažįstamu R. S.. Jam ir papasakojo tai, ką žinojo apie kraują laiptinėje.

Liudytojas E. J. patvirtino tyrimo metu duotus parodymus (t.1, b. l. 93-94, 103-105), kad 2013-12-02 vakare su draugu E. Č. susitarė pažiūrėti namuose filmą, tačiau nutarė nuvažiuoti dviračiais iki maisto prekių parduotuvės (duomenys neskelbtini) kaime, nusipirkti sulčių bei bulvių traškučių. Kadangi gyvena skirtinguose kaimo pusėse, tai kiekvienas dviračiais atvažiavo prie parduotuvės atskirai. Kai jis apie 18 val. atvažiavo dviračiu prie parduotuvės, E. Č. jo jau laukė netoli įėjimo į parduotuvę. Kai privažiavo prie E. Č., matė aikštelėje netoliese besistumdančius jam pažįstamus kaimo gyventojus A. S. bei K. S.. Neprisimena smulkiai, kaip jie ten stumdėsi ir mušėsi, bet matė, kad vienas kitam smūgiavo rankomis. Aikštelėje prie parduotuvės buvo prietema, bet jis įžiūrėjo, kad jiedu grumtynių metu buvo nukritę į skirtingas puses. Matė, kaip A. S. atsistojo, o K. S. kurį laiką dar gulėjo. Pamena, kad A. S. lyg ir spyrė į pilvą gulinčiam K. S.. Tuo metu iš parduotuvės išeidinėjo R. S., kuris vienoje rankoje turėjo maišelį su produktais. Pamatęs gulintį K. S. ir prie jo artėjantį A. S., R. S. kelis kartus suriko „S., baik“ ar tai „ apsiramink“. Po to matė, kaip R. S. priėjo prie A. S. ir kaire ranka sudavė jam į veidą. A. S. po suduoto smūgio nukrito ant nugaros. Smūgio sudavimo metu R. S. stovėjo kairiu šonu į jį. R. S. nuėjo, A. S. kiek laiko pagulėjo. Sunkiai atsikėlęs, jis tiesiog vos ne keturiomis nuropojo per automobilių stovėjimo aikštelę į tamsą. Kodėl jis negalėjo atsikelti, E. J. nežino.

Tokius savo parodymus E. J. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, nurodęs, kaip iš parduotuvės išėjo S., šaukdamas" S. baik“, kad jis nuskubėjo link besimušančių vyrų, laikydamas dešinėje rankoje laikė maišelį. Aiškino, kad A. S. pradėjo nuo jo trauktis, tačiau R. S. kaire ranka sudavė vieną kartą A. S. į veidą. Po smūgio A. S. nugriuvo atbulas ant asfalto. A. S. nugriuvus, S. nuėjo į šalį ( 1 t. b. l. 95-101).

Liudytojas E. J. patvirtino, jog jam teko dalyvauti atliekant tyrimo eksperimentą, kurio metu buvo tikrinama, ar jis galėjo matyti 2013-12-02 vakare apie 18 val., kaip buvo sužalotas A. S.. To eksperimento metu tyrėjas jam davė pasirašyti ant tuščio protokolo blanko, paaiškinęs, jog eksperimento rezultatai bus surašyti protokole vėliau. Jis pasirašė tuščiame protokole.

Apklausiamas liudytoju R. K. patvirtino tyrimo metu duotus parodymus, kad 2013-12-02, einant į parduotuvę (duomenys neskelbtini) kaime, sutiko kaimyną R. S.. Jis pasakė, kad buvo parduotuvėje, nešėsi maišelį su pirkiniais. Taip pat sakė, kad eina pas kaimynus pavakaroti. Tuo metu galėjo būti tarp 18.30 ir 19 val. R. S. ir S. prie parduotuvės jis nematė.

Liudytojas K. R. paaiškino, jog kaltinamąjį pažįstą, nes pastarasis gyvena kaimynystėje, tačiau kitame name. Jų santykiai normalūs. Savo kaimyną A. S. jis pažįsta gerai, nes šis gyvena toje pat laiptinėje, vienu aukštu aukščiau. Apie A. S. mirtį jis sužinojo 2013-12-03 ryte, jam apie tai pasakė žmona, be to jis matė, kaip prie namo buvo atvažiavęs katafalkas. A. S. 2013-12-02 jis du kartus buvo sutikęs. Pirmą kartą jį sutiko pas R. B. namuose, nes A. S. baiginėjo ten pjauti R. B. malkas. Matė, kad A. S. jau buvo išgėręs. Kartu buvo R. B., K. S., dar kažkas tai. Jie visi dirbo. Antrą kartą jis sutiko A. S. vakare, savo namo laiptinėje, kuomet A. S. lipo laiptais į butą. Lipdamas laiptais, A. S. krito - tiesiog plojosi ant laiptų tarp pirmojo ir antrojo aukšto, laiptų aukštelėje, kuomet K. R. buvo 1-ame namo aukšte ir ėjo A. S. iš paskos. Krito A. S. ant šono - pradžioje krito ant peties, po to trenkėsi galva į laiptų aukštelę, o po to atsitrenkė užpakaliu. Jis iš karto atsikėlė, kažką suburbėjo ir nuėjo į viršų t. y. į namus. A. S. veidas buvo kruvinas, atrodo iš nosies jam bėgo kraujas. Kraują jis matė apie nosį, lūpas, ant dešinio žando, kuomet A. S. stojosi nuo laiptų aikštelės. Jis palaukė, kol A. S. užlips iki savo buto, po to išjungė laiptinėje šviesą ir nuėjo į namus. Gal už 2 dienų jis pamatė, kad laiptinėje yra kraujo - laiptų aikštelėje tarp pirmo ir antro aukšto. Kadangi matė pora dienų prieš tai ten kritusį A. S., tai pagalvojo, jog kraujas gali būti jo. Yra girdėjęs kad A. S. sirgo epilepsija, bet jo krentančio nematęs.

Apklaustas liudytoju R. A. paaiškino, jog yra A. S. kaimynas – gyvena vienoje laiptų aikštelėje. Apie jo mirtį jis sužinojo tik tuomet, kai prie namo atvažiavo katafalkas t. y. kitos dienos rytą. Apie jo mirties aplinkybes nieko nežino, tik iš kaimo gyventojų girdėjo, kad dieną prieš A. S. mirtį, buvo kažkokios muštynės prie kaimo parduotuvės, kuriose A. dalyvavo. Daugiau jis nieko nežino. Kraujo laiptinėje jis nematė. Liudytojas paaiškino, kad 3 aukštų namo laiptinėje, kurioje jis, A. S. ir K. R. gyvena, nėra pastovaus laiptinės apšvietimo nei viename aukšte. Kuomet jis rytais veda pavedžioti šunį, tai, eidamas koridoriumi, pasišviečia prožektoriumi. Tą dieną, kai mirė A. S., ryte jis taip pat vedžiojo šunį ir, jį išvesdamas, koridoriuje pasišvietė prožektoriumi. Kiekvienoje laiptų aikštelėje yra apšvietimai, tačiau juos reikia įjungti prie kiekvieno buto, atėjus į laiptų aikštelę.

Liudytoja R. B. patvirtino, kad 2013-12-02 ji sirgo, turėjo nedarbingumo lapelį, todėl nebuvo darbe. Apie 18 val. pas ją į namus atėjo bendradarbis R. S.. Ji pavaišino jį brendžiu. Išgėrus po taurelę, jie pasikalbėjo, tačiau, kadangi ji turėjo eiti į repeticiją kultūros rūmuose, tai kartu su ja išėjo ir R. S..

Apklausiama liudytoja V. L. patvirtino, kad 2012-12-02 ji su vyru grįžo iš darbo, o apie 18.30 val. užėjo R. S., kuris atsinešė 4 butelius alaus. Jie visi trys gėrė jo atsineštą alų, o apie 21.30 val. R. S. išėjo į namus. Begeriant alų, R. S. pasakojo, kad tą dieną buvo maisto produktų parduotuvėje ir matė, kaip prie parduotuvės K. S. su A. S. susimušė, o jis juos išskyrė, nukritusiam muštynių metu A. S. padėjo atsistoti. Sakė, kad jis K. S. ir A. S. pasakė „ko mušatės“ ir nuėjo juos išskirti. Taip pat minėjo, jog tiedu dėl dviračio mušėsi – K. S. buvo paėmęs A. S. dviratį ir dėl to jie susipyko. Minėjo, jog muštynes prie parduotuvės matė du vaikai.

Liudytojas A. L. paaiškino, jog R. S. pažįstą, nes jiedu kaimynai. Patvirtino, kad 2013-12-02, jam grįžus iš darbo, apie 18.30 val. atėjo R. S., kuris atsinešė 4 butelius alaus ir 2 butelius „Mix“. Jis, jo žmona ir S. trise išgėrinėjo ir R. S. pasakojo, kad būdamas tą dieną prie parduotuvės, matė, kaip prie parduotuvės K. S. su A. S. mušėsi, o jis juos išskyrė. Minėjo, kad A. S. pakėlė, nes šis buvo nugriuvęs, o apie K. S. nieko nesakė.

Apklausiamas liudytojas K. S. paaiškino, kad R. S. pažįsta seniai ir jų santykiai buvo normalūs. Pažįstą jį kaip kaimo gyventoją, retai susitikdavo, tačiau kartais, susitikę, išgerdavo. 2013-12-02 A. S., R. ir jis pas R. B. namuose uždarbiavo – pjovė jam malkas. Užbaigus pjauti malkas, R. B. jiems sumokėjo po 30 litų ir pavaišino vakariene bei degtine ir alumi. Buvo butelis degtinės 0,5 l ir 2 buteliai 1 l talpos alaus. Jie viską keturiese išgėrė. Po vakarienės R. su A. S. išėjo į parduotuvę išsikeisti pinigų, kuriuos jiems buvo sumokėjęs R. B.. K. S. liko su R. B.. Besėdint, R. B. padavė jam 10 Lt ir pasiūlė nuvažiuoti dviračiu iki parduotuvės, nupirkti dar alaus. Kadangi jo dviračio ratas buvo nuleistas, R. B. pasiūlė pasinaudoti A. S. dviračiu, kurį šis buvo palikęs pas R. B.. Jis A. S. dviračiu nuvažiavo iki parduotuvės. Tik privažiavus prie parduotuvės pamatė, kad iš jos išeina A. S. su R.. Pamatęs, kad jo dviračiu naudojasi K. S., A. S. supyko, griebė jį už švarko atlapų ir sudavė mažiausiai keturis smūgius jam į veidą kumštimi. Jis nuo jo traukėsi, bet A. S. vis smūgiavo. Jis bandęs jam atgal suduoti, sudavė A. S. gal kokius tris kartus į veido sritį. Po to jiedu dar ir susikibo. Pamena, kaip abu buvo nugriuvę. Kadangi A. S. jį ir toliau puolė, tai jis su juo grūmėsi. Nepamena, ar grumdamiesi stovėjo, ar buvo nugriuvę tuo metu, tačiau grumtynių metu išgirdo R. S. balsą. Šis, išėjęs iš parduotuvės, sušuko kelis kartus A. S. „kam K. muši“ Matė, kaip R. S. nuo parduotuvės ėjo link judviejų. Tada jis išsilaisvino iš A. S. ir patraukė link parduotuvės. Eidamas link parduotuvės išgirdo, kaip A. S. pasakė „kam jis mano dviratį paėmė“, o po to išgirdo duslų vieno smūgio garsą. Kas kam sudavė, jis nematė, nes buvo gerokai nuo muštynių vietos nuėjęs, be to, ten kur liko A. S. su R. S., buvo tamsu. Kuomet buvo mušamas, matė prie parduotuvės stovinčius du vaikinus. Kadangi buvo po sumušimo kruvinas, negalėjo eiti į parduotuvę, todėl iš parduotuvės išėjusiam B. padavė R. B. duotus 10 litų ir paprašė nupirkti alaus. Šiam atnešus alų, jis grįžo pas R. B., kur gėrė alų. A. S. muštynių metu jam nosį sumušė, 3 dantis, lūpą viršutinę bei skruostą sužalojo.

Liudytojas E. Č. iš esmės patvirtino tyrimo metu duotus parodymus (t. 1 b. l. 83-84) bei paaiškino, kad 2013-12-02 vakare apie 18 val. dviračiu atvažiavo prie maisto produktų parduotuvės (duomenys neskelbtini) km., kadangi buvo susitaręs su draugu E. J. ten susitikti. Kadangi E. sutartoje vietoje dar nebuvo, jis stovėjo prie parduotuvės ir jo laukė. Stovėdamas pamatė, kaip iš parduotuvės išėjo A. S. ir jis susikivirčijo su K. S. dėl dviračio. Konfliktas tarp jų kilo dėl to, kad A. S. pamatė, kad K. S. atvažiavo prie parduotuvės jo dviračiu. A. S. dėl to labai supyko ir pasakė „ar nori gauti į galvą“. Taip pasakęs sudavė K. S. į veido sritį kumštimi. Tada K. S. atsitraukė atgal, o A. S. tęsė muštynes, bandė dar suduoti. Taip jiedu susikibo ir ėmė grumtis. Besigrumiant ir kelis kartus nukritus, jie ant asfalto ritosi. Tuo metu atvažiavo ir E. J., kuriam jis pasakęs, kad tiedu dėl dviračio susipyko ir mušasi. Vėliau iš parduotuvės išėjo R. S., kuris paklausė, kas ten vyksta. Jis R. S. taip pat pasakęs, kad A. S. su K. S. dėl dviračio mušasi. Tuomet R. S., kuris vienoje rankoje turėjo maišelį su produktais, nuėjo prie besimušančių. Tuo metu E. Č. buvo ant dviračio, o A. S. su K. S. buvo jam iš dešinės pusės šono. Nors jis ištisai jų nestebėjo, nes dar kalbėjosi su E. J., tačiau matė, kaip šie grumiasi, kaskart vis pasisukdamas pažiūrėti į juos. Kai R. S. nuėjo link jų, jis taip pat kalbėjosi su E. J.. Kai eilinį kartą pasisuko link besimušančių, R. S. buvo prie jau stovinčio A. S. ir kažką jam sakė. Kai jis dar kartą pažiūrėjo į tą pusę, kur prieš tai mušėsi A. S., matė, kad prie šio atėjęs R. S. spyrė A. S. kažkur tai į liemens sritį. Po to matė, kaip R. S. atbulas nugriuvo. Ar dar kartą sudavė R. S. A. S., jis nematęs, tačiau matė, kaip R. S. iš karto iš aikštelės išėjo. A. S. tuo metu gulėjo ir po kelių minučių bandė keltis. Jam nepavyko iš karto atsistoti. Paskui šiaip taip jis atsikėlė ir stipriai susilenkęs ėjo aikštele, parduotuvės link. Kiek paėjęs, jis nugriuvo už aikštelės ribų, po krūmu ant žolės. Ten gulėjo, kol jiedu su E. J. dviračiais išvažiavo.

Liudytojas E. Č. taip pat paaiškino, jog dalyvavo atliekant tyrimo eksperimentą, kurio metu buvo tikrinama, ar jis galėjo matyti 2013-12-02 vakare apie 18 val., kaip buvo sužalotas A. S.. To eksperimento metu tyrėjas jam davė pasirašyti ant tuščio protokolo, paaiškinęs, jog eksperimento rezultatai bus surašyti protokole vėliau. Jis pasirašė tuščiame protokole, tačiau vėliau buvo iškviestas pas tyrėją, kuris davė jam perskaityti eksperimento protokolą. E. Č. teigimu, tame protokole viskas buvo surašyta teisingai. Eksperimente dalyvavo ir S. S..

Parodymų patikrinimo vietoje metu E. Č. nurodė tas pat aplinkybes, kurias nurodė tiek tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu (t. 1 b. l. 85-97)

Apklausiamas liudytoju S. R. paaiškino, jog dirba Kėdainių AVPK vyr. tyrėju. Jam 2013-12-17 teko atlikti tyrimo eksperimentą (duomenys neskelbtini) km. su E. J. ir E. Č., siekiant patikrinti šių liudytojų parodymus. Eksperimentą atliko dalyvaujant patiems liudytojams Jackevičiui, Č., kartu buvo nukentėjusioji S. S.. Eksperimento rezultatus jis pradžioje fiksavo ant juodraščio t.y. nurodė, kas šio eksperimento metu buvo matyti. Eksperimento protokolą, kuris yra byloje, jis rašė jau kabinete kompiuteriu, tačiau jame nurodė visus nustatytus duomenis, kuriuos prieš tai užfiksavo juodraštyje. Visi eksperimento dalyviai matė, kad jis viską fiksavo ant popieriaus lapo, tai buvo daroma matant E. Č., E. J., S. S.. Paaiškinęs, kad visi duomenys iš juodraštinio protokolo varianto bus perkelti į protokolą, jis paprašė pasirašyti ant juodraštinio varianto bei ant neužpildyto blanko. S. S., E. J. ir E. Č. pasirašė ant protokolo juodraštinio blanko, bet S. S. atsisakė pasirašyti ant tuščio blanko. Gal kitą dieną visi šie eksperimento dalyviai susirinko pas jį kabinete, kur jiems buvo duotas perskaityti jau užpildytas eksperimento protokolas, į kurį iš juodraščio visus duomenis jis buvo perkėlęs. S. S. prieš pasirašant, turėjo papildomų pastabų, apie tai pažymėjo protokole. Liudytojai E. Č. ir E. J. jokių pastabų neturėjo, patvirtino, kad viskas buvo surašyta teisingai.

Apklausiamas liudytojas S. G. paaiškino, kad nuo 1971 m. iki 2014 metų birželio dirbo gydytoju-terapeutu, tačiau A. S. neprisimena. Pagarsinus jo tyrimo metu duotus parodymus (t. 1 b. l. 123-124 ) jis patvirtino, jog tos apklausos metu jis apžiūrėjo A. S. ligos istoriją, matė ten neurologo išvadą, kad jam nuo 1995 m. įtariama epilepsija, 2008 metais buvo priepuoliai. A. S. buvo rekomenduota nuvykti į Kauno klinikas, pas 3-o lygio neurologus, kurie gali tiksliai nustatyti epilepsiją, padaryti encefalogramą, tačiau nuvykęs jis nebuvo. Jis nematęs duomenų, kad A. S. būtų kreipęsis pas ir pas antro lygio neurologą, kortelėje tokių duomenų nebuvo. Tik pirmo lygio neurologo jam buvo įtarta epilepsija, tačiau nebuvo nustatyta tiksli diagnozė. Epilepsijos atveju gali būti ir epilepsinis priepuolis, tačiau asmuo turi vaistus naudoti. Reti atvejai, kad sergantiems epilepsija priepuoliai nepasireiškia ilgą laiką.

Akistatos tarp E. Č. ir E. J. metu E. Č. patvirtino, kad matė kaip S., stovėdamas veidu į A. S., dešine koja spyrė A. S. ties liemeniu. Tuo metu pats jis atsisuko į E. J., nes šis jo kažką tai paklausė. Pasisukęs kelias akimirkas nematė, kas vyko tarp R. S. ir A. S.. Kai vėl atsisuko į R. S. ir A. S., pamatė, kad A. S. griūna aukštielninkas ant nugaros. Jis kurį laiką nesikėlė, gulėjo gal kelias minutes. Tuo metu R. S. nuėjo link parduotuvės .

E. J. patvirtino, kad matė kaip R. S. sudavė vieną smūgį į veido sritį ir A. S. krito aukštielninkas ant žemės. Nuo suduoto smūgio A. S. ilgai nesikėlė ( 1 t. b. l. 106-110).

Kad E. Č. ir E. J. galėjo matyti ir matė A. S. sužalojimo aplinkybes, patvirtina tiek jie patys, tiek ir 2013-12-17 eksperimentų protokoluose užfiksuoti duomenys (l t. b. l. 136-138, 139-141). Teismas vadovaujasi šiais procesiniais dokumentais, kadangi juose aptarti duomenys patvirtina E. Č. ir E. J. nurodytas aplinkybes apie tai, jog jie matė, kaip R. S. sudavė A. S., kuris po suduotų smūgių krito ant asfaltuotos automobilių stovėjimo aikštelės dangos. Ta aplinkybė, kad tyrėjas A. R. po tyrimo eksperimento, galutinai neužpildęs dokumento tekstą, davė pasirašyti protokolus E. Č. ir E. J., kuriuos jie pasirašė neužpildytus, nesudaro pagrindo tyrimo eksperimento protokolu nesivadovauti. Teisme apklausti E. J., E. Č., S. S., A. R. patvirtino, jog tyrimo eksperimento metu šio veiksmo rezultatai buvo fiksuojami ant atskirų lapų – juodraščių, kurių turinys jau policijos komisariato tyrėjo kabinete buvo perkeltas į protokolus kompiuteriu. Su šiais protokolais bei juose išdėstytų tyrimo veiksmų turiniu visi tyrimo eksperimento dalyviai buvo supažindinti, jie su visa tyrimo veiksmo eiga bei joje užfiksuotais rezultatais sutiko, o S. S., dar ir pateikė protokoluose pastabas. Ta aplinkybė, kad E. J. ir E. Č. pasirašė protokole tuo metu, kai jame dar nebuvo surašyti visi tyrimo veiksmo duomenys, laikytini baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, tačiau, po tyrimo veiksme dalyvavusių asmenų apklausos teisme, darytina išvada, jog ši aplinkybė nesudaro pagrindo nesivadovauti tyrimo eksperimento duomenimis, nes juose aptartas aplinkybes patvirtino eksperimente dalyvavę asmenys.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad A. S. lavonas rastas kambaryje jo buto (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) r., ant grindų ( 1 t. b. l. 3-12) .

Papildomos įvykio vietos apžiūros metu (1 t. b. l. 13-18), automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k. , (duomenys neskelbtini) r., rasta ir paimta rusvos spalvos kepurė su snapeliu, kuri apžiūrėta kaip daiktas, turintis reikšmės tyrimui ( 1 t. b.1.21-22) ir saugoma Kėdainių r. PK saugykloje ( 1 t. b. l. 24).

Specialisto išvada Nr. 0364/13(12) patvirtina, kad pas K. S. rasti šie sužalojimai - kraujosruva viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, apatinio žandikaulio centrinių ir išorinių kandžių panirimas, buvo padaryti kaltinime nurodytu laiku, kieto buko daikto poveikyje, o tai galėjo gautis suduodant smūgius kumščiu. Sužalojimų padarymo metu K. S. buvo sukeltas fizinis skausmas. Objektyviai yra užsifiksavę vieno smūgio požymiai, nors jų galėjo būti suduota ir daugiau (l t. b. l. 164-165).

Specialistas V. B. išvadoje Nr. VI 109/13(12) patvirtino, kad A. S. mirtis įvyko nuo galvos sumušimo, pasireiškusio kraujosruva galvos minkštuose audiniuose pakaušio viršutinėje dalyje, linijiniu pakauškaulio lūžiu, pereinančiu į kaukolės pamatą, kraujo išsiliejimu po dešiniuoju smegenų kietuoju dangalu ir minkštaisiais smegenų dangalais. Tai komplikavosi smegenų pabrinkimu ir suspaudimu, antrinėmis kraujosruvomis smegenų kamiene, plaučių pabrinkimu. A. S. padaryti šie sužalojimai: kraujosruvos pakaušio minkštuose audiniuose viršutinėje dalyje, pakauškaulio linijinis lūžimas, pereinantis į kaukolės pamatą ( užpakalinę kaukolės daubą), kraujo išsiliejimas po dešinio smegenų pusrutulio kietuoju dangalu po minkštaisiais smegenų dangalais, galvos smegenų sukrėtimas, kraujosruva ir muštinė žaizda viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje dešinėje pusėje, nubrozdinimai pakaušio srityje ir kairės rankos IV-to ir V-to pirštų nugarėlėse. Objektyviai yra užsifiksavę trijų kontaktų požymiai (l t. b. l. 28-32).

Teismo medicinos specialistas V. B. (šiuo metu yra miręs) tyrimo metu paaiškino, kad A. S. mirtis dėl epilepsijos kilti negalėjo, jis mirė nuo sunkios galvos traumos, tai patvirtina, lavono tyrimo metu rasti galvos sužalojimai (l t. b. l. 125).

Apklaustas teisme specialistas Gregoire Abi Chaker iš esmės patvirtino specialisto V. B. teiginius išvadoje Nr. VI 109/13(12), kad A. S. mirtis įvyko nuo galvos sumušimo, pasireiškusio kraujosruva galvos minkštuose audiniuose pakaušio viršutinėje dalyje, linijiniu pakauškaulio lūžiu, pereinančiu į kaukolės pamatą, kraujo išsiliejimu po dešiniuoju smegenų kietuoju dangalu ir minkštaisiais smegenų dangalais, kas komplikavosi smegenų pabrinkimu ir suspaudimu, antrinėmis kraujosruvomis smegenų kamiene, plaučių pabrinkimu. A. S. kūne rasti nubrozdinimai pakaušio srityje, kraujosruvos pakaušio minkštuose audiniuose viršutinėje dalyje, pakauškaulio linijinis lūžimas, pereinantis į kaukolės pamatą, kraujo išsiliejimas po dešinio smegenų pusrutulio kietuoju dangalu po minkštaisiais smegenų dangalais, galvos smegenų sukrėtimas, kraujosruva bei muštinė žaizda viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje dešinėje pusėje. Kraujosruva bei muštinė žaizda lūpoje rodo traumos poveikį į veido sritį. Kraujosruva galvos minkštuose audiniuose pakaušio viršutinėje dalyje, linijinis pakauškaulio lūžis, pereinantis į kaukolės pamatą, kraujo išsiliejimas po dešiniuoju smegenų kietuoju dangalu ir minkštaisiais smegenų dangalais, liudija apie dar vieną trauminį poveikį. Specialisto teigimu, A. S. mirtį sukėlęs sužalojimas galėjo būti padarytas tiek nuo poveikio į veido sritį, tiek ir nuo trauminio poveikio į pakaušį, kurio metu ir atsirado kraujosruva galvos minkštuose audiniuose pakaušio viršutinėje dalyje, linijinis pakauškaulio lūžis, pereinantis į kaukolės pamatą. Kraujo išsiliejimas po dešiniuoju smegenų kietuoju dangalu ir minkštaisiais smegenų dangalais, sukėlęs nukentėjusiojo mirtį, galėjo įvykti tiek nuo kiekvieno trauminio poveikio atskirai, tiek ir nuo abiejų trauminių poveikių.

Paskyrus teismo medicininę ekspertizę, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertai J. R. ir R. S. ekspertizės akte Nr. EKM 41/15 (01) konstatavo, kad A. S. mirties priežastis buvo kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio, kuris komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu. A. S. buvo padaryti sužalojimai: viršutinės lūpos sumušimas, pasireiškęs muštine žaizda viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje dešinėje pusėje su aplinkine kraujosruva, šis sužalojimas padarytas kietu buku riboto paviršiaus daiktu, būdingas smūgio kumščiu sudavimui; pakaušio sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdijimu pakaušio viršutinėje dalyje su kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose, pakauškaulio lūžiu, nusileidžiančiu į pamatą, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, šis sužalojimas padarytas pakaušio sritimi kontaktuojant su plokščiu neribotu paviršiumi ir būdingas griuvimui. Tarp bet kurio iš abiejų galvos sužalojimų ir mirtį sukėlusio kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu yra galimas priežastinis ryšys, todėl šie sužalojimai tiek kartu, tiek ir atskirai, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mąstą. Išsiliejus kraujui po kietuoju galvos smegenų dangalu, nukentėjęs kurį laiką, dažniausiai vertinamą keliomis valandomis, gali atlikinėti savarankiškus veiksmus.

Apklausiamas ekspertas Januš Rybalko patvirtino ekspertizės akte (t. 2 b. l. 168-171) duotas išvadas ir nurodė, kad A. S. mirties priežastis - kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu, kuris komplikavosi smegenų suspaudimu, jį sukėlė tarpinių venų nutrūkimas. Šį nutrūkimą galėjo sąlygoti tiek smūgis į veidą, tiek ir pakaušio sumušimas, pasireiškęs pakauškaulio lūžiu - tiek vienas, tiek kitas, tiek abu, konkrečiai atsakyti šiuo atveju neįmanoma. A. S. kūne rasti sužalojimai padaryti galėjo būti maždaug vienu metu – nuo 3 minučių iki pusės valandos laikotarpyje. Medicininiais duomenimis negalima nustatyti tiksliai, kuris sužalojimas kada buvo padarytas. Lūpos srityje sužalojimas liudija, kad smūgis turėjo būti pakankamai stiprus. Pagal kraujosruvas galima spręsti, kad buvo pakankamai stiprus smūgis, kad suteikti pagreitį galvai. Stipresnis galvos sumušimas, be abejo, gavosi nuo griuvimo ir pakaušio sumušimo. Eksperto teigimu, išsilieti kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu galėjo tiek po pirmojo smūgio į lūpą, tiek ir krentant, atsitrenkus galva į kietą pagrindą. Pagal medicininius duomenis epilepsija A. S. buvo konstatuota, tačiau požymių, kad jis griuvo ir susižalojo dėl epilepsijos, nėra. Anot eksperto, griuvimas ir pakauškaulio lūžimas, nuo kurio galėjo įvykti mirtis, nebūdingas savaiminiam kritimui, kadangi trauminis kontaktas lokalizuojasi aukštai, kaukolės lūžio pradžia buvo aukštai. Ekspertams tai davė pagrindą daryti išvadą, kad miręs asmuo turėjo griūti su pagreičiu, kadangi iš aukštai kūnas krito. Šiuo atveju jei vertinant aplinkybes, kad buvo smūgiai į veidą, po to griuvimas aukštielninko, toks atvejis galėjo būti. Suteiktą pagreitį kūnui galėjo iššaukti pastūmimas, smūgis į veidą.

Atsižvelgęs į aptartus kaltinamojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, specialistų bei eksperto išvadas, kitus teisme ištirtus bei šiame nuosprendyje aptartus duomenis, teismas daro išvadą, jog mirtį sukėlusius kūno sužalojimus A. S. padarė ne K. S. ar kitas asmuo, o būtent R. S., todėl jo veiksmai tyrimo metu tinkamai kvalifikuoti pagal LR BK 129 str. 1d.

Tokią išvadą teismas daro dėl to, jog teisme ištirti duomenys paneigia kaltinamojo teiginius teisme, kad jis A. S. jokių smūgių nei rankomis nei kojomis nesudavė, o priešingai, tik padėjo jau gulinčiam ant žemės A. S. atsikelti, paduodamas jam ranką. Tokius kaltinamojo teiginius paneigia E. Č., E. J., K. S. parodymai teisme, kurie iš esmės yra nuoseklūs ir atitinka vieni kitus. Visi šie liudytojai patvirtina aplinkybę, jog R. S. sudavė A. S., ir po šio smūgio pastarasis krito, kurį laiką gulėjo, o po to susilenkęs ir net keturpėščias ėjo iš asfaltuotos aikštelės iki krūmų, kur vėl nukrito.

K. S. patvirtino, jog jam pasitraukus iš konflikto su A. S. vietos ir einant link parduotuvės, jis išgirdo, kaip A. S., prie jo priėjusiam R. S. pasakė „kam jis mano dviratį paėmė“, o po to išgirdo duslų smūgio garsą. Kad R. S. sudavė A. S., patvirtino šioje byloje jokio suinteresuotumo duoti melagingus parodymus bei apkalbėti R. S. neturintys E. Č. ir E. J., patvirtinę, jog būtent nuo R. S. suduoto smūgio A. S. nukrito ant nugaros, kurį laiką gulėjo, sunkiai kėlėsi, o po to susilenkęs ir net keturpėsčias ėjo iš aikštelės. Kad A. S. mirtį sukėlė R. S. suduotas smūgis A. S. į veidą bei po to sekęs kritimas, ko pasėkoje lūžo pakauškaulis ir sukėlė kūno sužalojimus, nuo kurių jis mirė, patvirtina ta aplinkybė, jog būtent po jo suduoto smūgio ir po to sekusio kritimo, A. S. kurį laiką gulėjo ir nesikėlė. Ekspertas J. Rybalko teisme patvirtino, jog tiek smūgis į veidą, tiek ir po jo sekęs kritimas, sukėlęs pakauškaulio lūžį, galėjo ir turėjo sukelti sąmonės trumpalaikį netekimą, ką parodo ta liudytojų nurodyta aplinkybė, kad A. S. kurį laiką gulėjo ir nesikėlė, o kėlėsi labai sunkiai, po to sunkiai – susilenkęs ir net keturpėsčias, ėjo iki vietos, kur vėl nukrito. Kad būtent R. S. suduotas smūgis ir jo pasėkoje įvykęs kritimas, yra mirties priežastis, rodo ir liudytojo K. R. ir nukentėjusios I. S. parodymai, jog A. S., tuoj po įvykio eidamas į namus, jautėsi blogai, krito laiptų aikštelėje ant šono, namuose skundėsi stipriu galvos skausmu. Teisme apklaustų asmenų parodymai leidžia tvirtinti, jog A. S. tą dieną nebuvo girtas tiek, kad kritinėtų dėl girtumo, nes jie tą dieną keturiese buvo išgėrę du butelius alaus bei butelį degtinės. Nei vienas iš teisme apklaustų asmenų nenurodė, kad iki R. S. suduoto smūgio ir kritimo, A. S. būtų buvęs stipriai girtas. Ji iki sužalojimo nesvyravo ir niekur negriuvinėjo dėl girtumo. Būtent parodymai teisme apklaustų asmenų, specialisto ir ekspertų išvados, jų paaiškinimai teisme ir leidžia teismui daryti išvadą, kad ne K. S. suduoti smūgiai, jo ir A. S. kritimas grumtynių metu, o būtent R. S. suduoti smūgiai ir po jų sekęs kritimas, buvo priežastis sužalojimo, sukėlusio A. S. mirtį.

Kad E. Č. ir E. J. galėjo matyti ir matė A. S. sužalojimo aplinkybes patvirtina ne tik jų parodymai teisme, parodymų patikrinimo vietoje protokolai, bet ir eksperimento protokolai, kurių turiniu teismui nėra objektyvaus pagrindo abejoti, nes juose nurodytas aplinkybes patvirtino tiek E. Č., E. J., tiek ir eksperimente dalyvavusi S. S.. Ta aplinkybė, kad tyrėjas davė pasirašyti šiuos protokolus E. Č. ir E. J., iš karto neperkėlęs į juos juodraštyje užfksuotų eksperimento duomenų, o tai padaręs vėliau, nepaneigia šių duomenų tikrumo, nes protokolo bei juose esančių duomenų teisingumą jie patvirtino tiek dar kartą iškviesti pas tyrėją kartu su S. S., tiek ir teisminio nagrinėjimo metu.

Kad E. Č. ir E. J. nurodė kiek skirtingas A. S. suduoto smūgio aplinkybes, teismas aiškina tuo, jog jie abu matė skirtingu momentu R. S. suduotus smūgius A. S.. Abu paaiškino, jog visą laiką nestebėjo kaltinamojo ir nukentėjusiojo. E. Č. tiek tyrimo metu, tiek ir teisme teigė, jog matė, kad prie A. S. atėjęs R. S. spyrė A. S. kažkur tai į liemens sritį. Po to matė, kaip R. S. atbulas nugriuvo. E. J. patvirtino, kad po to, kai R. S. priėjo prie A. S., matė, kaip jis kaire ranka sudavė nukentėjusiajam į veidą, dėl ko A. S. nukrito ant nugaros, kurį laiką nesikėlė, o atsikėlęs sunkiai judėjo ir vėl nukrito jau už aikštelės ribų. Tiek vienas, tiek kitas teisme patvirtino, jog ištisai nestebėjo A. S. ir šalia jo stovėjusio R. S., nes tarpusavyje kalbėjosi, tik kaskart pasisukdavo į juodu. Tad visiškai paaiškinama tai, jog jie matė skirtingu laiku suduotus du smūgius A. S. – vienas spyrį, kitas smūgį į galvos sritį. Tačiau abu patvirtino, jog A. S. būtent po R. S., o ne K. S., kuris jau buvo pasišalinęs, suduoto smūgio krito ir ilgą laiką nesikėlė, o sunkiai ir ne iš karto atsikėlęs, labai sunkiai judėjo – E. Č. teigimu susilenkęs, E. J. - net keturpėsčias, kad jis, kiek paėjęs, vėl nukrito jau ant žolės. Būtent šių liudytojų bei K. R. ir I. S. parodymai, kad A. S. po R. S. smūgio ir nukritimo, toliau kritinėjo ant žolės ir laiptinėje, bei skundėsi galvos skausmu, patvirtina, kaltinime nurodytas aplinkybes. Dėl aptartų įrodymų teismas pripažįsta, jog būtent R. S. kaltinime nurodytu laiku tyčia spyrė A. S. į juosmens sritį bei sudavė kumščiu jam vieną kartą į veidą, dėl ko, pastarajam nugriuvus ir pakaušiu atsitrenkus į asfaltuotą dangą, buvo padaryti mirtį sukėlę sužalojimai t. y. jis tyčia nužudė A. S., dėl ko kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal LR BK 129 str. 1d.

Teismas pripažįsta, jog nusikalstama veika padaryta esant netiesioginei tyčiai, nes aptarti įrodymai patvirtina, jog nors R. S. tiesiogiai ir neturėjo tikslo bei nesiekė padaryti A. S. mirtį sukėlusius sužalojimus, tačiau suduodamas smūgius, jis galėjo ir turėjo numatyti galimas sunkias pasekmes t. y. tai, kad gali padaryti A. S. sužalojimus, galinčius sukelti jam sunkų sveikatos sutrikdymą bei jo mirtį.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad veikos padarymui didelę įtaką turėjo provokuojantis bei rizikingas paties nukentėjusio asmens – A. S. elgesys t. y. tai, kad A. S. puolė mušti K. S., nereagavo į R. S. raginimus baigti muštis, toliau tęsė savo veiksmus, ko pasėkoje, siekdamas užkirsti tam kelią, R. S. sudavė mirtį sukėlusius smūgius A. S.. Ši aplinkybė laikytina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1d. 6p.) ir teismas, skirdamas bausmę, į ją atsižvelgia.

Vertindamas paminėtą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo padarytos veikos motyvą bei tikslą, kaltininko asmenybę (tai, kad R. S. yra neteistas, dirba, charakterizuojamas teigiamai (t. 2 b. l. 22-27), kad byloje nėra įstatyminio pagrindo taikyti kaltinamajam LR BK 54 str. 3d., 62 str. nuostatų, teismas daro išvadą, jog R. S. skirtina minimali įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė.

Iš R. S. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui priteistinas pareikštas 965,16 Lt arba 279 Eur (pagal kursą 1 Eur lygus 3,4528 Lt) civilinis ieškinys ( 1 t. b. l. 41-43) dėl šios įstaigos žuvusiojo sūnui E. S. išmokėtos našlaičių pensijos, kuris pagrįstas pateiktais įrodymais.

I. S. priteistinas jos prašomas civilinis ieškinys – 1706 Lt arba 494 Eur jos turėtoms laidojimo išlaidoms atlyginti bei 50000 Lt, arba 14481 Eur (pagal kursą 1 Eur lygus 3,4528 Lt), nukentėjusios patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas daro išvadą, jog civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti yra pagrįstas I. S. pateiktais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d.), o neturtinė žala CK 6.250 straipsnio pirmojoje dalyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.) .

Teismas, nagrinėjamu atveju nustatydamas neturtinės žalos dydį, įvertina minėtas neturtinės žalos atlyginimo ypatybes ir pažymi, jog siekiant įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus (CK 1.2, 1.5 str. CPK 3 str.), sprendžiant šį klausimą atsižvelgtina į šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta ir įvertinęs nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei pasekmes, kitas svarbias aplinkybes t. y. kaltininko asmenybę, jo turtinę padėtį, tai, kad nukentėjusioji, praradusi sutuoktinį, su kuriuo kartu gyveno ilgą laiką, vedė bendrą ūkį, susilaukė vaikų ir juos išaugino, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, teismas sprendžia, jog prašoma priteisti suma neturtinei žalai atlyginti, atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus bei susiklosčiusią teismų praktiką, todėl ją mažinti nėra objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297 str., 301-307 str. teisėjas

nusprendė:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 129 str. 1d. ir nubausti jį 7(septynerių) metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią R. S. skaičiuoti nuo jo sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti R. S. nepakeistą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumentų paėmimą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus prie bylos saugomą R. S. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti bausmės atlikimo vietos administracijai; kepurę, saugomą Kėdainių PK, sunaikinti.

Priteisti iš R. S. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui 279 (dviejų šimtų septyniasdešimt devynių) Eur civilinį ieškinį .

Priteisti iš R. S. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. S. 494 (keturis šimtus devyniasdešimt keturis) Eur turtinei žalai atlyginti bei 14481 (keturiolika tūkstančių keturis šimtus aštuoniasdešimt vieną) Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Algirdas Jaliniauskas