Kauno apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

institucijos, surašiusios protokolą - Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Arūnui Skučui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje L. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. birželio 13 d., 09.40 val. (duomenys neskelbtini), L. J., būdama UAB (duomenys neskelbtini) vadove, vykdydama darbdavio funkcijas, kavinėje, priklausančioje UAB (duomenys neskelbtini), leido nelegaliai dirbti virėja V. L., gim. (duomenys neskelbtini), t. y. leido dirbti ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su ja nesudariusi rašytinės darbo sutarties, neįteikusi jai antro darbo sutarties egzemplioriaus ir apie priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus apie darbuotojos valstybinio socialinio draudimo pradžią. Įmonės vadovė L. J., būdama darbdaviu, neužtikrino, kad visi įmonėje dirbantys darbuotojai dirbtų įforminti įstatymų nustatyta tvarka. Šiais savo veiksmais L. J. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktą, 99 straipsnio 2 - 6 punktus.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus atstovas Arūnas Skučas palaikė administracinio nusižengimo protokole išdėstytas aplinkybes bei nurodė, kad 2017 m. birželio 13d. atliekamo patikrinimo metu kavinėje buvo rasta dirbanti virėja, kuri gamino maistą. Tai matosi byloje esančiose fotonuotraukose. Moteris paaiškino, kad ji antrą dieną bando dirbti ir ji dirba nuo 9 iki 12.30 val. Sutikrinus Sodros duomenis, apie šios darbuotojos įdarbinimą duomenų Sodroje nebuvo, todėl mano, kad tai yra nelegalus darbas. Įmonės vadovė sutiko su pažeidimu, gailėjosi, tyrimui netrukdė. Duomenų apie jos kitus tokio pobūdžio pažeidimus neturi.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. J. kaltę pripažino ir paaiškino, kad 2017 m. birželio 12d. atėjo moteris iš darbo biržos ir teigė, kad ji norėtų pabandyti padirbti. L. J. sutiko, kad moteris pabandytų pas juos padirbti. Sekančią dieną, kai moteris atėjo pabandyti dirbti, pačios L. J. darbe nebuvo. Moteriai dirbti leido tuo metu kavinėje dirbusi kita darbuotoja. Pati darbuotoja atsinešė darbo drabužius. Prašo skirti minimalią nuobaudą. Oficialiai 2017 m. birželio 13d. moteris buvo įdarbinta.

L. J. kaltę įvykdžius protokole nurodytą teisės pažeidimą įrodo byloje surinkta rašytinė medžiaga: administracinio nusižengimo protokolo duomenys (b. l. 5), 2017 m. birželio 14 d. nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. NDA 0846-1064 (b. l. 6-7), UAB (duomenys neskelbtini) Sodros duomenų išrašas (b. l. 8), foto nuotraukos (b. l. 9-10, 13), 2017 m. birželio 13 d. V. L. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad bando dirbti antrą dieną, nuo 9.00 val. iki 12.30 val. Gamina salotas, bandomuoju laikotarpiu darbo sutarties nesudariusi (b. l. 11), 2017 m. birželio 13 d. L. J. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad 2017 m. birželio 13 d. ryte V. L. atėjo pas juos pasižiūrėti, ar ji galėtų dirbti. Atėjo atsitiktinai, nes atvežė savo vyrą gydymui į Klinikas. Jos tuo metu, kuomet atvyko darbo inspektoriai, darbe nebuvo, atvyko į darbą 10.00 val. Pagalbinėse patalpose buvo tik darbuotoja V. A. ir V.. Atsiprašo už laiku neatliktą kontrolę ir neatsakingumą (b. l. 12), UAB(duomenys neskelbtini) išrašas iš Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro (b. l. 14-17), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus (b. l. 18).

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2017 m. birželio 13 d., 9.40 val., Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius Arūnas Skučas ir vyriausiasis darbo inspektoriaus K. Š. atliko patikrinimą kavinėje, priklausančioje UAB (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir patikrinimo metu buvo rasta dirbanti virėjos pareigose V. L., kuri, remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis, 2017 m. birželio 13 d. nebuvo įtraukta į įdarbintų asmenų sąrašą ir su ja nebuvo sudaryta darbo sutartis bei jai nebuvo įteiktas antras darbo sutarties egzempliorius.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 98 str. l d. 1 p. ir 2 p. nurodoma, kad nelegaliu laikomas darbas, esant Darbo kodekso 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties, ar darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatyto darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią.

Pabrėžtina, kad Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Administracinėn atsakomybėn traukiama L. J. paaiškino, kad V. L. buvo atėjusi tik pabandyti padirbti, norėdama įsitikinti ar jai tas darbas tiks.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas bylų dėl nelegalaus darbo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose (aprobuota LVAT teisėjų pasitarime 2005 m. liepos 14 d.) išaiškino, kad DK numatytas išbandymo, sudarant darbo sutartį, institutas. DK 105 straipsnyje yra nustatyti bendriausi išbandymo sudarant darbo sutartį požymiai. DK 105 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad, sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas; jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ketinančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. DK 105 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. Ši taisyklė reiškia, kad darbuotojas išbandymo laikotarpiu turi teisę dirbti pagal įstatymų nustatyta tvarka sudarytą darbo sutartį (DK 99 str.), gauti ne mažesnį nei įstatymo numatytą darbo užmokestį (DK 186, 187 str.).

Nagrinėjamoje byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad 2017 m. birželio 13 d., 9.40 val. patikrinimo metu kavinėje, priklausančioje UAB (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), V. L. dirbo virėja, su kuria ne vėliau kaip prieš darbo pradžią nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, neįteiktas jai antras darbo sutarties egzempliorius ir apie priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformuotas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyrius apie darbuotojos valstybinio socialinio draudimo pradžią. Tokiu būdu UAB (duomenys neskelbtini) vadovė L. J. neužtikrino bendrovės tvarkos ir leido darbuotojai V. L. nelegaliai dirbti UAB(duomenys neskelbtini) priklausančioje kavinėje. Tokia L. J. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, todėl ji yra baustina.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

L. J. administracine tvarka nebausta. Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltininkė prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 36 straipsnis).

Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Be to, administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8/2013, 2AT-7-4/2013).

Skiriant nuobaudą L. J., atsižvelgiama, jog ji anksčiau nebuvo bausta už analogiškus pažeidimus, yra nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra nustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgiama į tai, kad daromas teisės pažeidimas truko neilgą laiką.

Teismas, įvertinęs nustatytas ir aukščiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad L. J. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų ir administracinės nuobaudos paskirtis, apibrėžta ANK 22 straipsnyje, bus pasiekta jai paskyrus ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – baudą, nustatant minimalų jos dydį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

L. J., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, jai skirti administracinę nuobaudą- 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 17069179616.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.