Kauno apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Aksinija Žemantauskienė

NUTARTIS

2012 m. sausio 24 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. B. atskirąjį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1627-482/2011, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Skundžiamąja pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo taikytos trejopo pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės, o būtent, iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas vaikams; iš atsakovo taip pat priteistas laikinas išlaikymas ieškovei ir uždrausta tėvui matytis su nepilnamečiais vaikais E. B. ir M. B., ir lankytis jų gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Todėl teismas pasisako dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo dėl laikinos išlaikymo vaikams dydžio, dėl priteisto laikino išlaikymo sutuoktinei ir dėl draudimo tėvui bendrauti su vaikais.

Dėl priteisto laikino išlaikymo vaikams dydžio.

Įstatymas nustato, kad kol bus išnagrinėta byla, teismas nutartimi gali įpareigoti nepilnamečiams vaikams mokėti laikiną išlaikymą (CK 3.196 str. 2 d.). Laikinas išlaikymo priteisimas nepilnamečiam vaikui yra laikinoji apsaugos priemonė (CK 3.65 str. 2 d. 4 p., 3.196 str. 2 d., CPK 145 str. 1 d. 11 p.), skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes vaiko išlaikymas iš esmės skirtas kasdieniams poreikiams tenkinti, tuo tarpu civilinės bylos nagrinėjimas, kurioje sprendžiamas išlaikymo priteisimo, jo dydžio pakeitimo klausimas, gali trukti tam tikrą laiką, kurio metu vaiko interesai turi būti apsaugoti. Taigi, šios normos pagrindu gali būti nustatytas laikinas įpareigojimas teikti išlaikymą vaikams, kol bus išnagrinėtas šalių ginčas. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovė, kreipdamasi į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nurodė, jog atsakovas visiškai neteikia išlaikymo jų vaikams, todėl prašė priteisti laikiną išlaikymą iki sprendimo byloje priėmimo. Pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, visiškai pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo R. B. nuo 2011 m. spalio 28 d. iki bus išnagrinėtas ieškinys ir įsiteisės sprendimas šioje byloje mokėti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), ir M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini) po 300,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui (beje, sumažindamas ieškovės prašomą priteisti po 400,00 Lt sumą kiekvienam vaikui iki 300,00 Lt), nes tik tokiu būdu iki bus išnagrinėta iš esmės civilinė byla gali būti apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai, kurie šioje byloje yra prioritetiniai. Apeliantas kvestionuoja tokį sprendimą iš esmės, įrodinėdamas, jog pagal jo turtinę padėtį, gaunamas pajamas jis neturi galimybės teikti vaikams kas mėnesį tokio dydžio išlaikymą. Atsakovas sutiktų kiekvienam vaikui mokėti mažesnį - po 130,00 Lt per mėnesį laikiną išlaikymą, motyvuodamas tuo, jog jo materialinė padėtis yra labai bloga, jis turi įsiskolinimų bankui, todėl vaikų išlaikymui kiekvieną mėnesį atskaičiuojant 600,00 Lt dydžio išlaikymą, jam likusių lėšų nepakaktų pragyvenimui. Atsakovo apeliaciniam teismui pateikta pažyma apie gaunamą darbo užmokestį leidžia teigti, kad atsakovas dirba tik dalį dienos, nes gauna ½ minimalios mėnesinės algos. Atsakovas nepateikė teismui pakankamai įrodymų, kad turi pradelstų mokėjimų bankui ar kitiems kreditoriams ir pan., t.y. nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog apeliantas neišgalėtų teikti vaikams po 300,00 Lt per mėnesį laikino išlaikymo, atkreipiant dėmesį į tai, jog atsakovas yra pakankamai jauno amžiaus (40 m.), darbingas ir dėl to galintis dirbti įvairius darbus, todėl dar labiau sumažinant priteistą išlaikymą, apeliacinės instancijos teismo nuomone, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas - tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Konstatuotina, kad priteistas 300,00 Lt išlaikymas kiekvienam vaikui per mėnesį iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje, užtikrina bylos nagrinėjimo metu būtinas vaikams vystytis sąlygas, proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir leidžia išvengti neigiamų padarinių nepilnamečių vaikų interesams. (CK 3.192 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikams dydžio bei kokios atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t.y. tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą iš esmė (išklausius šalių paaiškinimus, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, surinktą medžiagą); tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai. Be to, priteistas laikinas išlaikymas vėliau bus įskaitytas į teismo sprendimu priteistą išlaikymą vaikui.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, teisingai įvertino byloje esančius duomenis ir padarė pagrįstas išvadas, tinkamai jas motyvavo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį dėl laikino išlaikymo vaikams priteisimo. Keisti ar naikinti šios nutarties šioje dalyje atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo atskirasis skundas šioje dalyje atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Dėl priteisto laikino išlaikymo ieškovei.

CPK 144 str. 1 d. nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių formų numatyta galimybė priteisti laikiną materialinį išlaikymą kitam sutuoktiniui (CPK 145 str. 1 d. 11 p., 13 p., CK 3.65 str. 2 d. 4 p.). Esant tam tikroms aplinkybėms, įrodančioms, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės sutuoktinio teisės, ši priemonė taikoma iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK3.65 str. 1 d.). Pažymėtina, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia ir nenagrinėja ieškinio iš esmės.

Spręsdamas dėl šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo būtinumo, teismas pagal analogiją vadovaujasi CK 3.72 straipsnio nuostatomis, kurios 1 dalis teisę į išlaikymą sieja su sutuoktinio turtine padėtimi. CK 3.72 str. 5 d. įpareigoja teismą atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes. Ieškovė, prašydama taikyti minėtas laikinąsias apsaugos priemones, privalėjo įrodyti laikino išlaikymo jai priteisimo būtinumą (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju ieškovės vienintelis nurodomas argumentas dėl laikino išlaikymo jai priteisimo yra mažamečių vaikų priežiūra ir aplinkybė, kad ji negali dirbti. Iš byloje esančios Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos priežiūros skyriaus 2011-07-11 pažymos nustatyta, kad R. B. kas mėnesį iš valstybės gauna 104,00 Lt, išmoką vaikui, 720,00 Lt šalpos pensiją neįgaliam vaikui iki 18 metų, 765,00 Lt slaugos išlaidų kompensaciją (b.l. 21), jos vardu yra registruota nekilnojamojo turto. Jokių kitokių neginčijamų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovės gaunamos pajamos, turimas turtas nėra pakankami save išlaikyti į bylą nepateikta. Iš (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) mokyklos pažymos nustatyta, kad sūnus M. B. mokosi 1-oje klasėje, todėl ieškovė būdama jauno amžiaus, neturinti sveikatos sutrikimų, darbinga gali susirasti darbą, kurį dirbtų dalį ar visą dieną, kuris užtikrintų didesnes jos pajamas ir gauti pajamų kasdieniams savo poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos, motyvuodamas tuo, kad ieškovė augina mažametį, neįgalų, turintį specialių poreikių vaiką, nepagrįstai priteisė laikiną išlaikymą ieškovei, todėl nutarties dalis dėl laikino išlaikymo ieškovei priteisimo naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės - ieškovės prašymas atmestinas.

Dėl uždraudimo atsakovui bendrauti su vaikais.

LR CK 3.170 straipsnis įtvirtina skyrium gyvenančio tėvo ir motinos teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, tačiau ši teisė nėra absoliuti, ir ja tėvai gali naudotis tiek, kiek tai nepažeidžia vaiko interesų (CK 3.161 str. 3 d.). Todėl kilus ginčui dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos, dėl ko yra pareikštas ieškovės ieškinys, esant šalies prašymui gali būti nustatyta laikina tokio bendravimo tvarka, tam tikra prasme ribojanti kito tėvo (motinos) teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, jei to reikalauja vaiko interesų apsauga (CPK 384 str. 5 d., 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 11 p., CK 3.65 str. 2 d. 7 p.). Byloje pateiktas Marijampolės apskrities Moterų namai krizių centro informacija apie atvejį leidžia spręsti, kad tikėtina, jog atsakovas ne visai tinkamai vykdo CK 3.155 str. 2 d. numatytas pareigas (b.l. 22), jokių kitokių pagrįstų įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad įtempti tėvų tarpusavio santykiai, kol nėra išnagrinėta byla, gali turėti neigiamos įtakos vaikų psichologinei būsenai nėra. Teismas, taikydamas laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti tėvui matytis su vaikais ir lankytis jų gyvenamojoje vietoje rėmėsi išskirtinai ieškovės ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, kad atsakovas naudoja prieš ją ir vaikus psichologinį smurtą. Duomenų apie netinkamą atsakovo elgesį nėra ir Vilkaviškio rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje 2011-11-17 išvadoje Nr. VT6-1203 (b.l. 77-78).

Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 str. nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta.

Byloje esantys pirminiai duomenys neleidžia daryti pagrįstų prielaidų, kad realizuojant tėvo, šio atveju atsakovo R. B., teisę bendrauti su nepilnamečiai vaikais, jų teisė į saugumą gali būti neužtikrina. Byloje nėra duomenų neigiamai apibūdinančių atsakovo asmenį, jo elgesį, ir nėra pakankamo pagrindo teigti, jog vaikų atžvilgiu jis gali elgtis netinkamai, kad bendravimas su vaikais gali turėti neigiamos įtakos abiejų nepilnamečių vaikų psichikos formavimuisi, raidai, ir netgi gali būti daroma žala jų psichinei ir fizinei sveikatai.

Tačiau Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.

Kadangi pagal bylos medžiagoje esančius įrodymus apeliacinės instancijos teismui sunku nustatyti, ar prašoma konkreti laikinoji apsaugos priemonė – uždrausti tėvui matytis su vaikais ir lankytis jų gyvenamojoje vietoje yra pagrįsta bei atitinkanti vaiko interesus, klausimas dėl šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 3 p.).

Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje teismo vaidmuo turi būti aktyvus, kadangi šiose bylose yra viešas interesas – užtikrinti vaikų teises ir interesus. Todėl pirmosios instancijos teismui sprendžiant klausimą dėl laikinosios apsaugos priemonės – uždrausti tėvui matytis su vaikais ir lankytis jų gyvenamojoje vietoje taikymo tikslinga būtų skirti žodinį teismo posėdį pasikviečiant ginčo šalis. Iš bylos medžiagos matyti, kad sprendžiant klausimą išvados nėra pateikęs Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, todėl ši institucija taip pat turėtų dalyvauti nagrinėjant aptariamos laikinosios apsaugos priemonės taikymo klausimą (CPK 3.178 str. str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str., 338 str., 339 str., teismas

nutaria:

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011-11-03 nutarties dalį dėl laikino išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams palikti nepakeistą.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011-11-03 nutarties dalį dėl laikino išlaikymo ieškovei R. B. priteisimo iš atsakovo R. B. po 400,00 Lt per mėnesį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą atmesti.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011-11-03 nutarties dalį dėl ieškovės R. B. prašymo dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo - uždrausti atsakovui matytis su nepilnamečiais vaikais ir lankytis jų gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) panaikinti ir perduoti klausimą dėl šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.