- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-19
- Bylos Nr.
- T-1662-1049/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21996-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Meilutis
- Nuteistasis
- K. B.
- Kategorijos
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.5.17Įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarka (BPK 362-1 str.)
- 2.5.16Su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo tvarka (BPK 362 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo K. B. prašymą, sušvelninti jam paskirtą bausmę,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2019 m. liepos 30 d. gautas nuteistojo K. B. prašymas sušvelninti jam paskirtą bausmę pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 64¹ straipsnio nuostatas.
Prašyme nurodyta, kad vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, tai yra taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Atsižvelgiant į tai, nuteistasis prašo pritaikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir jam paskirtą galutinę subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, kadangi visos jo padarytos nusikalstamos veikos yra analogiškos.
Teikimas Kauno apylinkės teisme nagrinėtinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnio pagrindais ir tvarka nerengiant posėdžio.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas atmestinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnyje nurodyta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija.
Iš bylos duomenų matyti, kad K. B. Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (septyni epizodai), 302 straipsnio 1 dalį (du epizodai) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi paskirta galutinė subendrinta 3 (trijų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2006 m. spalio 18 d., Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutine 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 17 (septyniolikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2004 m. rugsėjo 22 d., iki 2004 m. gruodžio 1 d., ir suėmimo laikas ir laikas, išbūtas pataisos įstaigoje pagal 2005 m. gegužės 5 d., 2005 m. gegužės 17 d., 2005 m. gegužės 24 d., 2005 m. gegužės 27 d., 2005 m. liepos 25 d., 2005 m. gruodžio 6 d., 2006 m. kovo 17 d., 2006 m. rugpjūčio 17 d., 2006 m. spalio 18 d., nuosprendžius nuo 2004 m. gruodžio 16 d. iki 2007 m. kovo 26 d., nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
BK 64¹ straipsnyje nurodyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šiame straipsnyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.
Vadovaujantis teismų praktika ir sistemiškai aiškinant analizuojamo straipsnio nuostatas pažymėtina, kad šis įstatymas lengvina teisiamų, o ne nuteistų asmenų padėtį, nes BK 64¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad „tuo pačiu nuosprendžiu“ nuteistajam skiriama bausmė ir sumažinama vienu trečdaliu. Taigi BK 64¹ straipsnio, įsigaliojusio 2013 m. liepos 13 d., taikymas įstatymų leidėjo valia yra nukreiptas tik į ateitį. Tai derinasi su Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – K. T.) oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, kad teisės aktai paprastai netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo (Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d. nutarimas). Taikant BK 64¹ straipsnį atgal toje pačioje baudžiamojoje byloje turėtų būti priimamas naujas teismo baigiamasis aktas. Pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas, priimdamas teisės aktą, turintį atgalinio veikimo galią, paprastai privalo nustatyti tokių aktų įgyvendinimo tvarkos taisykles, numatyti probleminius klausimus, kurie gali kilti įgyvendinant naujas teisės normas ir kurių sprendimui gali būti reikalingos minėtos taisyklės (Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d., 1998 m. liepos 9 d. ir kt. nutarimai). Dėl BK 64¹ straipsnio tai nėra padaryta. Vadinasi, įstatymų leidėjas, priimdamas BK 64¹ straipsnį, nenumatė jo atgalinio veikimo.
Taikant BK 64¹ straipsnio atgalinį veikimą, t. y. jau išnagrinėtose baudžiamosiose bylose, tiems patiems asmenims toje pačioje byloje esant toms pačioms aplinkybėms dar kartą būtų švelninama bausmė, jei jie iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, t. y. priimant nuosprendžius iki 2013 m. liepos 13 d., prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (kas nebuvo tik deklaratyvus pasakymas ir yra patvirtinta bylos duomenimis), dėl ko tai buvo laikoma atsakomybę švelninančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1dalies 2 punktas), kas sudarė pagrindą teismams švelninti skiriamą bausmę BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punkto, 61, 62 straipsnių pagrindais. K. T. yra konstatavęs, kad nagrinėjant bylą turi būti įgyvendinami visų konstitucinių teisės principų (teisėtumo, teisingumo, lygybės ir kt.) reikalavimai ir nė vienam iš jų negali būti suteikiama prioritetinė ar dominuojanti reikšmė, o pasielgus priešingai, tai vertintina kaip konstitucinių teisinės valstybės, lygybės ir kt. principų reikalavimų pažeidimas (pvz. Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą konstatuotina, jog nuteistojo K. B. prašymas atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi BK 64¹ straipsnyje suformuluota taisyklė taikoma tuomet, kai naujoje baudžiamojoje byloje asmuo prisipažįsta kaltas ir byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, arba baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-163/2014), taigi, nėra objektyvaus pagrindo tenkinti nuteistojo prašymą.
Teismas , remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsnio 3 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo K. B. prašymą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.