Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-04-30 · Administracinė byla Nr. I-5734-331/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-04-30Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-02-17Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-04-30
Bylos Nr.
I-5734-331/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00328-2014-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Henrikas Sadauskas, Egidija Puzinskaitė, Nijolė Žalnieriūnienė
Pareiškėjas
R. P.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui
Kategorijos
  • 6.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-5734-331/2014Proceso Nr. 3-61-3-00328-2014-3Procesinio sprendimo kategorija 6.7., 74. (S)
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Žalnieriūnienės, dalyvaujant atsakovės atstovui Sauliui Vainauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. P. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija 2013-12-18 sprendimu Nr. 3EK(13.2)-836 „Dėl profesinės ligos tyrimo“ nusprendė nepripažinti profesinės ligos diagnozės (b. l. 12-15).

Šalies argumentai

Pareiškėja, nesutikdama su minėtu sprendimu, skundu (1-3) kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinė darbo medicinos ekspertų komisijos (toliau – ir CDMEK) 2013-12-18 sprendimą Nr. 3EK(13.2)-836.

Paaiškino, kad iki darbo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriuje nuo 2009-10-01 iki 2009-11-17 nebuvo jokių nusiskundimų dėl alergijos ar bėrimų. Pirmą kartą bėrimai atsirado darbo metu 2009 m. spalio mėnesį, kai dirbant Socialinės paramos skyriuje, adresu Aido g. 10A, Šiauliuose, buvo priversta rišti labai senas, dulkėtas, purvinas, šlapias bylas, kitose patalpose ir be apsaugos priemonių. Po šio darbo nepraeinant bėrimams kreipėsi į šeimos gydytoją 2010-04-23, kuri nustatė (duomenys neskelbtini), parašė siuntimą pas alergologą, 2010-05-03 alergologė diagnozavo (duomenys neskelbtini). Antrą kartą kontaktas su tomis pačiomis purvinomis bylomis buvo 2011-10-03 dirbant Socialinės paramos skyriaus daugiabučio namo rūsyje, adresu Trakų g. 34, Šiauliuose, kuris yra neįregistruotas kaip archyvas, o yra patalpos skirtos sandėliuoti archyvinėms byloms.

Teigia, kad CDMEK visiškai neatsižvelgė į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos nustatytą 2012-07-27 klinikinę diagnozę - (duomenys neskelbtini) ir, į papildomai pateiktą gydytojų konsiliumo 2013-11-04 klinikinę diagnozę - (duomenys neskelbtini) kurioje rašoma, kad pagrindinė diagnozė (duomenys neskelbtini). Be to, cheminiai tyrimai dulkėms darbo vietoje atlikti, tik vieną kartą 2012-05-09, ne pareiškėjos darbo metu ir ne tomis darbo sąlygomis, kuriomis ji dirbo rūsyje 2011 m. spalio mėnesį (nevalomas, nešildomas, nevėdinamas). Profesinės rizikos veiksnių tyrimai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos patalpose Trakų g. 34, Šiauliuose neatlikti.

Atsiliepimas

Atsakovė CDMEK su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 62-65) nurodė, kad į CDMEK kreipėsi VSDFV Šiaulių skyrius su 2012-10-25 prašymu Nr. (9.76) S-44622, nes nesutiko su 2012-09-18 UAB „Medikvita“ darbo medicinos gydytojo A. H. nustatyta profesinės ligos - (duomenys neskelbtini) – diagnoze.

CDMEK 2013-05-24 posėdyje pakartotinai apsvarstė R. P. profesinės ligos diagnozės pagrįstumo klausimą, R. P. pateiktus dokumentus, asmens sveikatos istorijos kopiją iš VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės Konsultacinės poliklinikos. CDMEK turimuose dokumentuose pateiktose gydytojo alergologo išvadose (2012-07-23) nurodyta, kad nustatyta silpna reakcija medžiagoms (formaldehidui ir quaternium), kurios labai dažnai pasitaiko įprastose kosmetikos priemonėse (kremai, muilai, pieneliai ir kt.), tačiau tokių medžiagų dirbant archyve nebuvo nustatyta. Tuo tarpu veiksniai, kurie galimai veikė R. P. ir yra aprašyti Profesinės ligos tyrimo komisijos 2012-06-18 profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akte Nr. S-153, nebuvo vertinti gydytojų alergologų. CDMEK siuntė pareiškėją papildomai ištirti ir patikslinti diagnozę.

CDMEK 2013-12-18 posėdyje pristatyta III lygio gydytojo alergologo išvada dėl R. P. susirgimo, t. y. 2013-11-04 Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro konsiliumo išvada. Posėdyje pakartotinai įvertinti pil. R. P. medicininiai įrašai asmens ligos istorijoje. Tai įvertinusi CDMEK nusprendė nepatvirtinti profesinės ligos diagnozės, kurią 2012-10-18 nustatė UAB „Medikvita“ darbo medicinos gydytojas.

Pabrėžė, kad matavimai tiriant profesinę ligą gali būti atlikti tik pradėjus tyrimą, tad dažniausiai gerokai vėliau nei įtariamas profesinio veiksnio veikimo laikas. Ruošiant sprendimą, remiamasi nauju tyrimu, archyviniais duomenimis iš analogiškų darbo vietų ar profesinės rizikos vertinimu, todėl abejones, kad R. P. dirbant nebuvo atlikti matavimai laiko nepagrįstais.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV Šiaulių skyrius su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 93-94) nurodė, kad CDMEK pagal VSDFV Šiaulių skyriaus prašymą pilnai bei detaliai ištyrė visas aplinkybes bei veiksnius, galėjusius lemti pareiškėjos profesinės ligos atsiradimą, atliko visus reikalingus papildomus tyrimus dėl teisingo bei pagrįsto sprendimo priėmimo.

Pareiškėja, trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jiems apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

Ginčas byloje kilo dėl to, ar pagrįstai pareiškėjai nepripažinta profesinės ligos diagnozė. Teismui svarbu nustatyti, ar atsakovė, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, teisingai vertino pareiškėjos sveikatos būklę.

Bylos dokumentais nustatyta, kad pareiškėja nuo 2009-10-01 iki 2009-11-17 (1 mėn. ir 16 d.) ir nuo 2011-10-03 iki 2011-11-30 (1 mėn. ir 27 d.) dirbo archyvo tvarkytoja Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriuje (b. l. 66-69).

Profesinės ligos tyrimo komisijos 2012-06-18 profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto Nr. S-153 (toliau – ir Aktas) I dalyje nurodyta profesinės ligos pirminė diagnozė –(duomenys neskelbtini). Organinės dulkės nurodytos kaip priežastis, galėjusi sukelti profesinę ligą. Akte nurodyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos patalpose, adresu Trakų g. 34, Šiauliuose, profesinės rizikos veiksnių tyrimai neatlikti. Akte ir prie akto pridėtame 2012-05-10 Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Šiaulių skyriaus cheminių tyrimų protokole Nr. CH-S 1075-Ch-S 1076 nurodyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus archyve, adresu Trakų g. 34, Šiauliuose profesinės rizikos veiksnio - popieriaus dulkių – dydis archyvaro darbo vietoje prie kompiuterio yra 0,8 mg/m³ (leistina ribinė vertė - 2 mg/m³), o archyvaro darbo vietoje prie lentynų su bylomis yra 1,7 mg/m³ (leistina ribinė vertė – 2 mg/m³) (b. l. 24, 66-69).

2012-09-18 UAB „Medikvita“ gydytojas A. H. ir komisija pareiškėjai patvirtino profesinės ligos diagnozę – (duomenys neskelbtini) (pagrindinis kodas (duomenys neskelbtini), papildomas kodas – (duomenys neskelbtini)). Profesinės ligos priežastimi nurodė organines dulkes (Akto II dalis, b. l. 66-70).

VSDFV Šiaulių skyrius, nesutikdamas su Aktu, 2012-10-25 kreipėsi į CDMEK, prašydamas išnagrinėti Aktą ir papildomus dokumentus bei spręsti klausimą dėl pareiškėjai nustatytos profesinės ligos pagrįstumo. Nesutikimą su Aktu motyvavo tuo, kad patikrinus įrašus medicininiuose dokumentuose nustatyta, kad atlikti alerginiai mėginiai yra normos ribose, pareiškėja paskirtų vaistų nevartojo, Akto 14 punkte nurodyti rizikos veiksniai popieriaus dulkėms neviršija leistinos ribinės vertės, todėl mano, kad pareiškėjai lėtinis profesinis organinių dulkių sukeltas (duomenys neskelbtini) yra neprofesinės kilmės (b. l. 91).

2012-11-30 CDMEK nusprendė kreiptis į VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės Konsultacinę polikliniką dėl pareiškėjos asmens sveikatos istorijos (iki 2010 m.) patvirtintos kopijos pateikimo. 2013-03-15 CDMEK posėdyje VSDFV Šiaulių skyriaus svarstymas buvo atidėtas, nes pareiškėja neatvyko. CDMEK raštu pareiškėjai pateikė klausimus, 2013-04-02 gavo atsakymus į juos (b. l. 33).

2013-05-24 CDMEK posėdyje nusprendė pareiškėją siųsti papildomai ištirti ir patikslinti diagnozę. 2013-11-15, 2013-12-18 CDMEK posėdžiuose pristatyta 2013-11-04 Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro konsiliumo išvada, pakartotinai įvertinti medicininiai įrašai asmens ligos istorijoje ir nuspręsta nepripažinti profesinės ligos diagnozės (b. l. 12-15).

Ginčą reglamentuoja Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (toliau – ir Įstatymas), Vyriausybės 2004-04-28 nutarimu Nr. 487 patvirtinti Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007-12-29 įsakymu V-1087 patvirtinti Profesinių ligų nustatymo kriterijai, Profesinių ligų sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-11-30 nutarimu Nr. 1198 (toliau – ir Profesinių ligų sąrašas), Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2004-10-01 įsakymu Nr. 1-269/V-125 patvirtintas Profesinių ligų priežasčių tyrimo reglamentas bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007-01-16 įsakymu Nr. V-37 (toliau – ir CDMEK nuostatai).

Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 28 punktą profesinė liga yra ūmus ar lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių, nustatyta tvarka pripažintas profesine liga. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme nustatyta, kad darbo aplinka – darbo vietą supanti erdvė, kurioje gali būti darbuotojo sveikatai kenksmingų, pavojingų rizikos veiksnių (fizinių, fizikinių, cheminių, biologinių ir kitų) (2 straipsnio 5 dalis); kenksmingas veiksnys – rizikos veiksnys darbo aplinkoje, kuris veikdamas darbuotojo organizmą gali sukelti ligą ar profesinę ligą ir kurio poveikis gali būti pavojingas gyvybei (2 straipsnio 17 dalis); pavojingas veiksnys – darbo aplinkoje esantis rizikos veiksnys, dėl kurio darbuotojas gali patirti ūmių sveikatos sutrikimų ar mirti (2 straipsnio 25 dalis). Profesinės ligos diagnozė nustatoma (nenustatoma) vadovaujantis Profesinių ligų sąrašu, Profesinių ligų nustatymo kriterijais. Profesinių ligų sąraše pažymėta, kad jame nurodytos ligos turi būti tiesiogiai susijusios su kenksmingais darbo aplinkos veiksniais.

Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 9 dalį, ar įmonėje dirbantis arba dirbęs darbuotojas serga profesine liga, nustato gydytojas, turintis licenciją šiai veiklai, vadovaudamasis Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais ir Vyriausybės patvirtintu profesinių ligų sąrašu. Šio įstatymo 44 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad profesinės ligos priežastis tiria ir jos pripažinimą profesine liga patvirtina profesinės ligos tyrimo komisija. Į šią komisiją įeina darbo inspektorius (komisijos pirmininkas), visuomenės sveikatos centro apskrityje atstovas ir profesinę ligą įtaręs gydytojas. Tyrimas atliekamas vadovaujantis Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais. Tyrime dalyvauja darbdavio atstovas ir darbuotojų atstovas (atstovai) saugai ir sveikatai. Komisijos pirmininkas tyrimui gali pasitelkti atitinkamus specialistus ar ekspertus. Darbdavys sudaro sąlygas ir teikia tyrimui reikalingą informaciją. Komisijos surašytą profesinės ligos patvirtinimo aktą pasirašo komisijos nariai, darbdavio atstovas ir darbuotojų atstovas (atstovai) saugai ir sveikatai. Profesinės ligos patvirtinimo aktas įteikiamas pasirašytinai darbdaviui atstovaujančiam asmeniui ir darbuotojui, kuriam buvo įtariama ar patvirtinta profesinė liga, išsiunčiamas asmens sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje buvo įtarta darbuotojo profesinė liga, ir kitoms institucijoms. Iš šios ir minėtą įstatymą įgyvendinančių poįstatyminių teisės aktų nuostatų matyti, kad procedūrą galima suskirstyti į etapus: 1) profesinės ligos priežasčių tyrimą; 2) profesinės ligos nustatymą; 3) nustatytos profesinės ligos patvirtinimą (nepatvirtinimą).

Remiantis Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų 24-32 punktais, Profesinių ligų priežasčių tyrimo reglamento 4-5 skyriaus nuostatomis, darbo medicinos gydytojas, susipažinęs su įtariamo susirgus profesine liga asmens ligos istorija, ištyręs asmenį, remdamasis profesinės ligos tyrimo komisijos pateikta profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto I-ąją dalimi („Profesinės ligos priežasčių tyrimas“) nustato profesinės ligos diagnozę arba jos nenustato ir užpildo profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto II-ąją dalį („Profesinės ligos patvirtinimas“) ir ją pasirašęs išsiunčia profesinės ligos tyrimo komisijos pirmininkui. Procedūrą užbaigia profesinės ligos tyrimo komisija, įmonės vadovas ir darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai, pasirašydama iš dviejų dalių susidedantį profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktą, ir kuriuo nustatoma, kad dirbantis arba dirbęs darbuotojas serga (arba neserga) profesine liga.

Remiantis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 13 dalimi ginčus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu, sprendžia Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija.

Skunde teismui pareiškėja iš esmės nenurodė kokių nors procedūrinių pažeidimų. Pareiškėja skundą grindžia tuo, kad CDMEK neatsižvelgė į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos nustatytą 2012-07-27 klinikinę diagnozę - (duomenys neskelbtini) ir, į papildomai pateiktą gydytojų konsiliumo 2013-11-04 klinikinę diagnozę - (duomenys neskelbtini)

Pagal CDMEK nuostatų 9.2, 9.3, 10.3 punktuose nustatytas funkcijas, CDMEK sprendžia ginčytinus klausimus, susijusius su profesinių ligų nustatymu dalyvaujant suinteresuotiems asmenims; atlieka kompleksinę dokumentinę analizę ir surašo išvadą dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo; turi teisę siųsti asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigas papildomai ištirti ir patikslinti diagnozę. Kompleksinė dokumentų analizė reiškia tai, kad CDMEK, atsižvelgdama į Profesinių ligų sąrašą, pagal Profesinių ligų nustatymo kriterijus turi kompleksiškai įvertinti duomenis apie įtariamo susirgus profesine liga asmens ligos ir gyvenimo anamnezes, darbo veiklos raidą (profesiją, darbo pobūdį, kenksmingus darbo aplinkos veiksnius ir minimalų jų poveikio intensyvumą bei trukmę ir kt.), profesinės ligos kliniką, asmens sveikatos istorijos ir kitų medicininių dokumentų duomenis, panašių susirgimų (grupinių ar pavienių) buvimą įmonėje, esant reikalui naudotis CDMEK nuostatuose nurodytomis savo teisėmis dėl papildomos medžiagos surinkimo (LVAT administracinėje byloje Nr. A146-2817-11).

Byloje, be kita ko, nustatyta, kad 2012-07-17 VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikoje paimti pareiškėjos odos alerginiai mėginiai. Po 72 val. išryškėjo silpna reakcija (1+) į formaldehidą ir quaternium, abejotina reakcija į parabenus, po 96 val. silpna reakcija (1+) į formaldehidą ir quaternium 15 (Dowicil 200), reakcijos į parabenus nėra. Pareiškėjai nustatyta klinikinė diagnozė – (duomenys neskelbtini) (b. l. 82-83, 90).

Kaip minėta, Aktas buvo priimtas remiantis būtent šiomis 2012-07-23 alergologo išvadomis. Nors Akte II dalyje profesinės ligos priežastimi nurodytos organinės dulkės (Akto II dalis, b. l. 66-70), tačiau byloje nėra duomenų, jog alergologai būtų apskritai vertinę pareiškėjai atliktus alerginius mėginius dulkėms. Esant neaiškumams dėl Akte nurodytos profesinės ligos priežasties, CDMEK pagrįstai vadovavosi CDMEK nuostatų 10.3 punktu, kuriame, kaip minėta, įtvirtinta, kad CDMEK, atlikdama savo funkcijas, turi teisę siųsti asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigas papildomai ištirti ir patikslinti diagnozę.

Atlikęs pakartotinį tyrimą, 2013-11-04 gydytojų specialistų alergologų ir klinikinių imumologų konsiliumas išvadoje nurodė, kad 2012 m. liepos mėn. atlikus lopo testą su Europos standarto alergenais, nustatyta silpna sensibilizacija formaldehidui (1+) ir quaternium (1+). Odos dūrio alerginiai mėginiai su dulkių erkių bei pelėsinių grybelių alergenais, kurie galėtų provokuoti ligą dirbant drėgnoje ir dulkėtoje aplinkoje, buvo atlikti du kartus 2012 m. liepos mėn. ir 2013 m. spalio mėn., jie buvo neigiami, sensibilizacijos jiems nenustatyta. Išvada: sensibilizacijos dulkėms ir pelėsiniams grybeliams nenustatyta; silpna sensibilizacija cheminiams alergenams (formaldehidui ir quaternium); dabar alerginės ligos požymių nėra. Klinikinė diagnozė – (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) (b. l. 89).

Priimdama ginčo sprendimą, priešingai nei teigia pareiškėja, CDMEK būtent ir vertino 2012-07-23 alergologo išvadą, 2013-11-04 gydytojų specialistų alergologų ir klinikinių imumologų konsiliumo išvadą, pareiškėjos ligos istoriją ir kitus ginčui reikšmingus dokumentus. Atlikus pakartotinį tyrimą gydytojų konsiliumo išvadoje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog atlikus odos dūrio alerginius mėginius su dulkių erkių bei pelėsinių grybelių alergenais nei 2012 m. liepos mėn., nei 2013 m. spalio mėn. sensibilizacijos dulkėms ir pelėsiniams grybeliams nenustatyta. Teismas neturi pagrindo abejoti šios išvados teisingumu ir pagrįstumu ir ja remdamasis daro išvadą, kad pareiškėjai diagnozuoto (duomenys neskelbtini) atsiradimo priežastis nėra kenksmingi darbo aplinkos veiksniai. Šiuo atveju pagrįstai nustatyta klinikinė diagnozė ((duomenys neskelbtini)) nėra kvestionuojama, tačiau neįrodyta, kad alerginė reakcija formaldehidui ir quaternium atsirado būtent dėl darbo archyve. Pažymėtina, kad pagal į bylą pateiktus duomenis formaldehidas dažniausiai randamas drabužių audinių apdailoje, patalynėje ir formaldehidą išskiriančiuose konservantuose odos priežiūros priemonėse (b. l. 49-50); quaternium-15 yra randamas daugelyje kosmetikos produktų, šampūnuose ir odos priežiūros produktuose, taip pat ir namų ūkio ir pramoniniuose produktuose (b. l. 51).

Kaip nepagrįstas vertintinas ir pareiškėjos skundo argumentas, kad cheminiai tyrimai dulkėms darbo vietoje atlikti tik vieną kartą 2012-05-09, ne pareiškėjos darbo metu ir ne tomis darbo sąlygomis, kuriomis ji dirbo rūsyje 2011 m. spalio mėnesį. Šiuo atveju objektyviai nebuvo įmanoma cheminius tyrimus atlikti pareiškėjos darbo metu, nes tyrimas dėl profesinės ligos nustatymo pradėtas jau pareiškėjai nedirbant Socialinės paramos skyriuje. Esant tokiai situacijai, pagrįstai remtasi 2012-05-10 cheminių tyrimų protokolu, kaip tai numatyta Profesinių ligų nustatymo kriterijų 6.5 punkte (b. l. 24).

Iš skundžiamos CDMEK išvados turinio matyti, kad CDMEK išnagrinėjo pareiškėjos medicininius dokumentus, tyrimų duomenis, informaciją apie jos darbinės veiklos raidą, sąlygas, profesinės rizikos veiksnius, kurie yra reikšmingi nustatant profesinę ligą ir identifikuojant profesinės ligos diagnozę, t.y. atliko kompleksinę dokumentų analizę, kaip to reikalauja CDMEK nuostatų 9.3 punktas bei pasinaudojo CDMEK nuostatų 10.3 punkte nurodytomis savo teisėmis siųsti pareiškėją dėl papildomo asmens sveikatos ištyrimo ir diagnozės patikslinimo. Atlikusi kompleksinę dokumentų analizę, CDMEK išvadoje pagrįstai nusprendė nepripažinti profesinės ligos diagnozės. Pažymėtina, kad pareiškėja nepateikė teismui naujų įrodymų, kurių CDMEK neanalizavo. CDMEK sprendimas iš esmės yra pagrįstas ir teisėtas – CDMEK išvada priimta kompetentingo subjekto, pagrįsta nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, reglamentuojantiems profesinių ligų nustatymo bei patvirtinimo ir ginčų dėl profesinių ligų nustatymo nagrinėjimo tvarką.

Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kurie būtų pagrindas paneigti CDMEK išvadą, kuria pareiškėjai nepatvirtinta profesinės ligos diagnozė, kadangi nenustatyta būtinoji profesinės ligos pripažinimo sąlyga - tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareiškėjai diagnozuotos profesinės ligos ir kenksmingų darbo aplinkos veiksnių. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad nustatyti popieriaus dulkių profesinio poveikio ribiniai dydžiai neviršija Lietuvos higienos normoje HN 23:11 „Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“, pavirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011-09-01 įsakymu Nr. V-824/A1-389, nustatytų leistinų dydžių (2mg/m³). CDMEK išsamiai ištyrė ginčo atvejį, jos 2013-12-18 sprendimu priimta išvada dėl profesinės ligos tyrimo Nr. 3EK(13.2)-836 iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, nėra juridinio pagrindo jos naikinti, todėl pareiškėjos skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85?87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teismas

nusprendžia:

atmesti pareiškėjos R. P. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos Respublikos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Egidija PuzinskaitėHenrikas SadauskasNijolė Žalnieriūnienė