Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danutės Giačaitės, teisėjų Jurgio Kiškio ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Evelinai Dzenytei, dalyvaujant prokurorei Živilei Muliuolytei, nuteistojo M. Ž. gynėjui advokatui Rimantui Bučmai, nukentėjusiajam S. B.,

viešame teisiamajame posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo M. Ž. pripažintas kaltu padarius nusikaltimas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d.(2 epizodai) ir 286 str. M. Ž. paskirta pagal BK 178 str. 2 d. (S. B. automobilio vagystė) – laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams; pagal BK 178 str. 2 d. (vagystė iš UAB „Kauno spauda“ kiosko) paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams; pagal BK 286 str. – laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 (dviem) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta 2015-09-29 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 (trims) metams.

Civiliniai ieškiniai tenkinti.

Priteistas iš M. Ž. 648,88 (šešių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų 88 ct) žalos atlyginimas nukentėjusiajam S. B..

Priteistas iš M. Ž. 4,04 Eur (keturių eurų 04 ct) žalos atlyginimas UAB „Kauno spauda“.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš M. Ž. nepriteistos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Ž. nuteistas už tai, kad nuo 2015-05-25, 21 val. iki 2015-05-27, 9 val. 45 min., išdaužęs namo, esančio (duomenys neskelbtini), garažo lango stiklą - 10 Eur vertės, įsibrovė į minėto namo garažą, iš kurio pagrobė svetimą nukentėjusiajam S. B. priklausantį turtą – automobilį „VW Golf“, v. n. (duomenys neskelbtini) - 2000 Eur vertės, kuris vėliau buvo rastas apgadintas ir grąžintas automobilio savininkui. Dėl automobilio apgadinimų nukentėjusiajam S. B. buvo padaryta 648 Eur 88 ct turtinė žala. Tuo kaltinamasis M. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d.

Be to, jis 2015-05-30 apie 9 val., iš UAB ,,Kauno spauda“ priklausančio spaudos kiosko Nr. 47, prie (duomenys neskelbtini), atvirai nuo prekystalio pagrobė vieną pakelį cigarečių ,,Marlboro“ 2,95 Eur vertės, bei vieną ledų ,,Dione“ porciją, 1,05 Eur vertės, tuo padarydamos UAB ,,Kauno spauda“ 4 Eur turtinę žalą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d.

Be to jis, 2015-05-30 apie 10.45 val., (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nepakluso pagal pranešimą atvykusiems Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio G. K. ir vyresniojo patrulio M. S. teisėtiems reikalavimams ir bandant atlikti dalinę asmens apžiūrą panaudojo fizinį smurtą prieš pareigūnus. G. K. jis kojomis du kartus spyrė į kojas, o M. S. griebė už rankų, stūmė jį, rankomis vieną kartą sudavė į krūtinės sritį, tokiais veiksmais sukeldamas pareigūnams fizinį skausmą. Po to patalpintas į tarnybinį automobilį toliau agresyviai elgėsi, t.y. spardė ir trankė automobilio grotas, taip pasipriešino valstybės tarnautojams, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 str.

Nuteistasis M. Ž. apeliaciniame skunde prašo sušvelninti skirtą bausmę ir sutrumpinti laisvės atėmimo bausmę.

Apeliaciniame skunde nurodė, kad kaltę dėl abiejų vagysčių pripažino pilnai ir davė išsamius parodymus, taip pat pasižadėjo atlyginti padarytą žalą. Taip pat pripažįsta kaltę ir dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojams. Dėl visų nusikalstamų veikų padarymo nuoširdžiai gailisi. Nors nuteistojo nusikalstamo elgesio padariniai nėra sunkūs, tačiau padėtį sunkina tai, jog buvo išgėręs alkoholio. Šiuo metu įkalinimo įstaigoje lanko anoniminių alkoholikų grupę, taip pat įstojo į profesinę mokyklą, kad įsigytų profesiją. Supranta savo elgesio padarinius ir pasekmes, dėl kurių jaučia didžiulę gėdą, išėjęs į laisvę pasižada toliau lankyti anoniminių alkoholikų grupę bei gyventi dorai.

Teisiamajame posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas Rimantas Bučma prašė tenkinti M. Ž. apeliacinį skundą. Prokurorė Živilė Muliuolytė ir nukentėjęs asmuo S. B. prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėją prašiusį apeliacinį skundą tenkinti, prokurorę ir nukentėjusįjį asmenį, prašiusius apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo apeliacinis skundas yra nepagrįstas.

Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas. Kadangi nuteistasis iš esmės prašo tik paskirti jam švelnesnę bausmę, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).

Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą bausmėmis siekiama nuteistuosius ne tik nubausti. Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog BK 61 straipsnio 2 dalyje yra išvardyti kriterijai, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, skirdamas M. Ž. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str. Teismas tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek padarytos veikos pavojingumą visuomenei, tiek ir nuteistojo asmenybę, atsižvelgta taip pat į kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Įvertinęs šias bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nuosprendį priėmęs teismas M. Ž. už trijų nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 str. 2 d. (dėl dviejų epizodų) ir BK 284 str. 1 d., padarymą tinkamai parinko bausmės rūšį ir nustatė bausmės dydį – dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 str. 2 d. (dėl S. B. automobilio vagystės) padarymo skyrė terminuotą laisvės atėmimo bausmę 2 metams; dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės iš UAB „Kauno spauda“ kiosko) skyrė terminuotą laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams; dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 286 str. padarymo, skyrė terminuotą laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog M. Ž. yra nuteistas dėl trijų tyčinių (padarė du apysunkius ir vieną nesunkų) nusikalstamų veikų padarymo. Praeityje buvo baustas administracine tvarka, net 13 kartų teistas, didžiąją dalį nusikalstamų veikų sudaro nusikaltimai nuosavybei (vagystės), teistumai neišnykę, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad M. Ž. teigiamų išvadų dėl savo poelgių nedaro ir nėra linkęs keistis, o nusikaltimai yra ne atsitiktinio pobūdžio, tačiau dėsningas nusikalstamas elgesys (T.2, b.l.113-135). Todėl teismas pagrįstai parinko už BK 178 str. 2 d. (du epizodai) ir BK 284 str. 1 d. numatytų nusikaltimų padarymą sankcijoje numatytą griežčiausią terminuoto laisvės atėmimo bausmės rūšį, tačiau mažesnę nei sankcijose numatytas bausmės vidurkis. Nuspręsdamas dėl bausmės trukmės nuteistajam pirmosios instancijos teismas lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad M. Ž. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad M. Ž. nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, turi būti paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Teismas už visas tris nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, vadovaudamasis BK 63 str. 1 d., 4 d., pagrįstai subendrino jas iš dalies sudedant, paskirdamas laisvės atėmimo bausmę 2 (dviem) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaudamasis BK 63 str. 4 d., 9 d., teismas prie paskirtos bausmės iš dalies pridėjo 2015 m. rugsėjo 29 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir skyrė galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 (trims) metams.

Aptartų aplinkybių pagrindu aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmos instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamojo įstatymo normas reglamentuojančias bausmių skyrimą ir bendrinimą, įvertino visas skunde nurodomas aplinkybes, o bausmes už nusikalstamų veikų padarymą parinko proporcingas padarytų veikų pavojingumui. Sprendžiant dėl bausmės dydžio, teismas tinkamai įvertino kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes ir tai, jog ankstesniaisiais nuosprendžiais paskirtoji laisvės atėmimo bausmė M. Ž. elgesiui auklėjamojo ir prevencinio poveikio neturėjo. Todėl pagrįstai už kiekvieną nusikalstamą veiką, kaltinamajam yra paskirtas sankcijoje numatytos griežčiausios bausmės rūšies dydis, mažesnis nei sankcijos vidurkis. Paskirtoji subendrinta bausmė ir taip yra švelni, todėl dar ją švelninti, kaip to prašo apeliantas, nėra nei teisinio pagrindo.

Byloje nėra tokių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs apylinkės teismas, skirdamas bausmę, ar kurios ypatingai lengvintų jo teisinę padėtį ir būtų pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę. Nuteistasis skunde taip pat naujų aplinkybių nenurodė, todėl jo apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo M. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.