Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2016-11-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2893-1016/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-11-17
Bylos Nr.
1-2893-1016/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-44219-201-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eimutis Misiūnas
Kaltinamasis
D. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2893-1016/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44219-201-2Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.4.; 1.2.4.8.; 2.10.1.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 17 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Eimutis Misiūnas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje D. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2004-03-19 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamoji kodekso (toliau - LR BK) 180 str. 1 d., pritaikius LR BK 38 str. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas;

2) 2004-10-07 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d., 180 str. 1 d. – terminuotas laisvės atėmimas 1 metams, pritaikius LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

3) 2004-11-10 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d. - 20 parų areštas;

4) 2005-03-31 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. - terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams;

5) 2006-11-30 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. - terminuotas laisvės atėmimas 3 metams;

6) 2008-06-19 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 259 str. 2 d. - terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui 10 dienų;

7) 2010-03-08 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. - terminuotas laisvės atėmimas 9 mėnesiams;

8) 2013-08-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d. - 6 MGL (780 Lt) bauda;

9) 2015-09-04 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 139 str. 1 d. - 26 MGL (979,16 Eur) bauda;

10) 2016-04-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 2 d., BK 64¹ str. - terminuotas laisvės atėmimas 1 metams, vadovaujantis LR BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams,

kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 3 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

jis, 2016 m. rugsėjo 17 d., apie 12.30 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,05 promilių girtumas), mažamečių vaikų akivaizdoje, delnu trenkė vieną kartą į veidą savo sugyventinės I. G. mažamečiui sūnui M. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., taip sukeldamas mažamečiui vaikui fizinį skausmą, tokiu būdu padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

D. S. kaltė padarius nusikaltimą įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma:

ikiteisminio tyrimo metu apklaustas D. S. paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventine I. G. ir jų vaikais M. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., P. S., gim. (duomenys neskelbtini) m, L. S., gim. (duomenys neskelbtini) m. ir E. S., gim. (duomenys neskelbtini) m. Jis su I. yra kartu aštuonis metus. Per tą laiką ne visada gyveno kartu, nes jis buvo įkalinimo įstaigose. Prieš sugyventinę jis nesmurtauja, būna tik žodiniai konfliktai. Prieš vaikus taip pat nesmurtauja. 2016 m. rugsėjo 17 d., apie 10.00 val. jis buvo pas kaimyną V. gyvenantį toje pačioje laiptinėje ketvirtame aukšte, jie gėrė alų. Apie 12.30 val. jis grįžo namo. Jo sugyventinės namie nebuvo, buvo pas kaimynę E. B. iš to paties namo trylikto buto, ten vartojo alkoholį. Su ja buvo E. ir P., o M. ir L. buvo palikti vieni namuose. Jam grįžus namo L. nubėgo pas kaimynę E., kur buvo I.. Jis pasakė M., kad jis pasiklotų lovą, surinktų žaislus. Jis D. S. neklausė ir nubėgo pas mamą. Netrukus atbėgo E. ir pradėjo rėkti ant D. S., kad jis muša M. ir puolė ant D. S., jie pradėjo grumtis. I. tuo metu stovėjo koridoriuje prie durų ir žiūrėjo kaip jie grumias. D. S. E. pasakė, kad vaiko jis nemušė, ši pasakė, kad vaikas atbėgo pas ją verkdamas. D. S. dar kartą paaiškino, kad vaiko nemušė, kad pasakė pakloti lovą ir susirinkti žaislus, o šis nenorėdamas to daryti nubėgo pas E., kur buvo mama. Tada E. pasakė, kad atvažiuoja policija, kad D. S. bėgtų. D. S. pasakė, kad nebėgs, nes nieko blogo nepadarė. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai ir jiems pasakė, kad D. S. trenkė jų sūnui M. ir jį išvežė į policijos komisariatą. Savo kaltės D. S. nepripažįsta, nes sūnaus tikrai nemušė, galbūt griežtai pasakė susitvarkyti. Jo sugyventinės tuo metu net nebuvo kambaryje, taip pat nebuvo ir kitų vaikų. Jo sugyventinė nuolat piktnaudžiauja alkoholiu ir neprižiūri vaikų. Jei pasakė, kad jis jos ir vaikų akivaizdoje trenkė M., vadinasi davė melagingus parodymus, nes viskas buvo taip kaip jis jau papasakojo. Papildomai paaiškino, kad priklausomybių turi, mėgsta alkoholį, tačiau nuo įvykio jau nevartoja. Savo ankstesnius parodymus, atsimena, dėl veikos prisipažįsta iš dalies, nes tos dienos įvykius ne visus pamena ir negali tiksliai atsakyti, kad savo vaikui galėtų suduoti. Jis myli savo vaiką M.. Gal girtas būdamas piktas ir nevalgęs galėjo nesulaikyti koordinacijos ir švaistytis ranka, nes liepė tada tvarkytis žmonai ir vaikams. Tą dieną buvo girtas, savo sūnaus M. ir žmonos I. atsiprašė ir ji kartais leidžia pasiimti vaikus. Su vaikais jis bendrauja savaitgaliais, kai nedirba. Jam siūlomas prokuroro sprendimas baigti bylą baudžiamuoju įsakymu išaiškintas. Sutinka su siūloma bausme. Norėtų baudą mokėti dalimis, nes nori, kad liktų pakankamai pajamų jo šeimai (b. l. 33, 46).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. G. paaiškino, kad 2016 m. rugsėjo 17 d., apie 11.00 val. jos sugyventinis D. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., neblaivus grįžo į namus (duomenys neskelbtini). Kur šis buvo ji nežino, niekada jai nesako, grįžęs nuėjo miegoti. Ji pašildė vaikams valgyti, jos sugyventinis pabudo ir paklausė ar ji duos valgyti, ji atsakė, kad neduos, nes valgyti liko tik vaikams. Tada ji paprašė savo vyriausiojo sūnaus M. G. gim. (duomenys neskelbtini) m., kad padėtų jai pasitvarkyti. Jos sugyventinis D. S. be priežasties užsipuolė jos sūnų M. ir sudavė vaikui delnu į dešinės pusės veido sritį. Ji kai sūnui trenkė buvo užsigręžusi, kai išgirdo sūnų verkiantį, atsigręžė. Po sudavimo ant veido liko rankos žymės, kurios po kurio laiko išnyko. Ji užsipuolė savo sugyventinį, kad šis muša jos sūnų neblaivus ir be priežasties ir jie susipyko. Tada ji su vaikais išėjo pas kaimynę, būdama pas kaimynę iškvietė policiją. Susipyksta dažnai su sugyventiniu, kad šis neblaivus būna, niekada nepagalvojo, kad gali trenkti vaikui. Kai sugyventinis būna neblaivus, vaikai šio bijo. Papildomai paaiškino, kad gyvena su D. S. apie 4 metus, jos bute Vilniuje, adresu (duomenys neskelbtini). Su D. S. turi keturis vaikus: M., gim. (duomenys neskelbtini) m., L., gim. (duomenys neskelbtini) m., E., gim. (duomenys neskelbtini) m., P., gim. (duomenys neskelbtini) m. 2016 m. rugsėjo mėnesį, tikslios datos neatsiminė, savaitgaly į namus grįžo girtas apie 11.00 val., jos sugyventinis D., kuris iš karto nuėjo miegoti. Po pusvalandžio ji gamino pietus vaikams ir D. S. atėjo į virtuvę ar ji šiam duos valgyti. Ji paaiškino, kad valgyti yra tik vaikams. M. jai tada pradėjo kloti lovą, kuri buvo kambaryje, ten atėjo ir D. ir pradėjo šaukti ant jos vaiko M., tačiau ką rėkavo nesigilino, nes jai rūpėjo kiti vaiką, ką veikia. M. jai sakė, kad D. padėtų M. kloti lovą. Tuo metu, kai D. sudavė M. ji nematė, paskui jai sūnus M. papasakojo, kad kai stovėjo prie lovos D., kurį sūnus vadina tėvu, sudavė vieną kartą ranką į veidą, be žodžių. Tada ji pajuto, kad M. iš karto jai atsistojo už nugaros ir pradėjo verkti. D. atėjo jos link. D. labai garsiai rėkė, kad ją muš ir puls vaikus. Tada ji pasakė, kad tegul nelenda prie jų ir vaikams pasakė, kad išeina iš buto ir visi kartu išėjo pas kaimynę, tryliktame bute gyvena E.. D. jų nesivijo ir neieškojo. Pas kaimynę iškvietė policiją ir atvykę pareigūnai išvežė D. į policiją. M., kai jam sudavė ir pasislėpė už jos, buvo išsigandęs ir tada vizualiai ant veido ant dešinio skruosto matėsi rankos delno dėmė. M. verkė. Pas medikus nesikreipė. M. sakė, kad skaudėjo tik tą dieną. Dėl įvykio nori būti pripažinta nukentėjusia ir jos sūnus gali būti pripažintas nukentėjusiuoju. Kitų vaikų D. nelietė, jie sveiki,iki dabar D. pas juos negyvena. Tai buvo pirmas kartas, kai D. prieš vaiką pakėlė ranką. Jos jis irgi neliečia. M. sakė, kad tėvas jam žadėjo dažnai negerti. Tačiau D. nesilaiko pažado. Dėl įvykio jos vaikas M. nukentėjo fiziškai, morališkai, tačiau ieškinio nereikš ir prašys gyventi atskirai ir vaikais rūpintis, bet jų neskriausti (b. l. 8, 9, 14).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. P. paaiškino, kad buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), dėl smurto artimoje aplinkoje, kai atėjo sugyventinis ir smurtauja prieš nepilnametį sūnų. Atvykus 2016 m. rugsėjo 17 d., apie 13.00 val. bute buvęs vyras D. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., būdamas girtas konfliktavo su buvusia žmona ir šaukė ant jos. Pranešėja pasakojo, kad vyras trenkė ranka nepilnamečiui nukentėjusios sūnui M. G.. Berniukui skaudėjo, buvo paraudęs dešinys skruostas. Motina sakė, kad medikų nereikia. Vyriškis buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus miesto 1 PK. Vyriškis buvo girtas ir aiškino, kad tai jo šeimos reikalas (b. l. 20).

Iš 2016-09-17 Pareiškimo matyti, kad pareiškėja I. S. pareiškė, kad 2016-09-17 jos sugyventinis, būdamas neblaivus vieną kartą trenkė delnu jos vaikui M. G., gim. (duomenys neskelbtini) į veidą (b. l. 4).

Iš 2016-09-17 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio D. I. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje matyti, kad 20-09-17, apie 1.00 00 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas parnešimas, kad (duomenys neskelbtini), smurtas artimoje aplinkoje. Atvykę į įvykio vietą nustatė, kad policiją kvietė I. G., gyv. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino kad jos neblaivus sugyventinis mažamečių vaikų akivaizdoje trenkė vieną kartą delnu per veidą I. G. sūnui M. G., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 17-18).

2016-09-21 Kitų objektų apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas garso įrašas (b. l. 25-26).

Iš Asmens blaivumo testo matyti, kad D. S. 2016-09-17, 13:27 val. buvo nustatytas 2,05 ‰ girtumas (b. l. 40).

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais įrodyta, kad kaltinamasis D. S. 2016 m. rugsėjo 17 d., apie 12.30 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,05 promilių girtumas), mažamečių vaikų akivaizdoje, delnu trenkė vieną kartą į veidą savo sugyventinės I. G. mažamečiui sūnui M. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., taip sukeldamas mažamečiui vaikui fizinį skausmą, todėl kaltinamojo D. S. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 140 straipsnio 3 dalį kaip nusikaltimas.

Teismas, skirdamas kaltinamajam D. S. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę. D. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. D. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

D. S. anksčiau teistas; administracine tvarka baustas; dirba; VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas du kartus, paskutinį kartą nuo 2013-07-25 iki 2013-07-29. Diagnozė: Emiociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvus tipas; VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė; į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo. Iš 2016-10-17 Specialisto išvados matyti, kad D. S. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą ir skiriant kaltinamajam prokuroro prašomą bausmės rūšį – baudą.

Paskelbus D. S. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, prašo leisti paskirtą baudą mokėti dalimis (b. l. 83).

LR BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, daro išvadą, kad D. S. skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis LR BPK 140 straipsniu kaltinamasis D. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016-09-17 13.25 val. iki 2016-09-19 12.45 val. (dvi dienas) (b. l. 28; 39).

2016-09-19 nutarimu D. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 36), paliktina iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 ir 421 straipsniais, teismas, -

nusprendė:

D. S., a. k. 38207171503, pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam 9 MGL (338,94 Eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. S., a. k. (duomenys neskelbtini), paskirti 6 MGL (225,96 Eurų) dydžio baudą.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2016-09-17 13.25 val. iki 2016-09-19 12.45 val. (dvi dienas), kas atitinka 4 MGL dydžio baudą ir šia dalimi sumažinti jam paskirtos bausmės laiką ir laikyti, kad D. S., a. k. (duomenys neskelbtini), paskirta 2 MGL (75,32 Eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis LR BK 72² straipsniu D. S., a. k. (duomenys neskelbtini), paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose 6 (šešis) mėnesius.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – D. S. palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsigaliojimo datos.

D. S. išaiškinti, kad:

1) Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda, t.y. 75,32 Eur, per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.

Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu;

2) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, asmuo turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

4) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

5) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

6) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Eimutis Misiūnas