Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-06-20 · Administracinė byla Nr. I-10-84/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Data
2011-06-20
Bylos Nr.
I-10-84/2011
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Marytė Švažienė
2011 m. birželio 20 d. Nr. I-10-84/2011(S)Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Marytė Švažienė, susipažinusi su Pakruojo rajono savivaldybės administracijos 2011 m. birželio 13 d. prašymu Nr. S-1179 (13.4) dėl sprendimo išaiškinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pakruojo rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) 2011 m. birželio 15 d. Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą dėl sprendimo išaiškinimo, kuriame nurodė, kad 2011 m. balandžio 11 d. Šiaulių apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-10-84/2011, kuriuo nusprendė iš dalies patenkinti pareiškėjo J. Z. skundą ir patikslintus skundus. Įsiteisėjus teismo sprendimui Administracija įvykdė sprendimą ir sumokėjo J. Z. vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki sprendimo įsiteisėjimo dienos. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Pakruojo skyrius kreipėsi į Administraciją su prašymu nurodyti, kokiu teisės aktu vadovaujantis J. Z. buvo atleistas iš užimamų pareigų (nebuvo grąžintas į ankstesnes pareigas). Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas rezoliucinėje dalyje nesuformulavo J. Z. atleidimo iš užimamų pareigų (negrąžinimo į užimamas pareigas) pagrindo, Administracija prašo nurodyti, kokią teisės normą reikia laikyti J. Z. atleidimo pagrindu.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 94 straipsnio 3 dalimi, kol sprendimas neįvykdytas, bylos šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio. Pagal šią procesinės teisės normą sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai. Todėl, sprendžiant šalių (šalies) prašymo išaiškinti teismo sprendimą pagrįstumo klausimą, yra būtina atskirti atvejus, kai prašoma išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, motyvuojamąją sprendimo dalį) ir kai kilus abejonėms dėl sprendimo (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, rezoliucinės jo dalies aiškumo) prašoma išaiškinti, kaip jis turi būti vykdomas. Toks atskyrimas yra būtinas, nes pirmuoju atveju kalbama apie sprendimo turinio pakeitimą, o tai pagal ABTĮ 94 straipsnio 3 dalį yra neleistina; antruoju – apie priimto sprendimo neaiškumų jo vykdymo stadijoje pašalinimą, o tam ir yra skirta ABTĮ 94 straipsnio 3 dalis. Pažymėtina, kad priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas (antrasis iš nurodytų atvejų) yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą, t. y. tokio išaiškinimo tikslas negali būti tolimesnės situacijos aiškinimas teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A8-460/2007, AS82278/2009, N444-2663/2009). Kaip prašyme teigia Administracija, 2011 m. balandžio 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-10-84/2011 yra įvykdytas, todėl prašymas išaiškinti šį sprendimą yra atmestinas.

Teismas atkreipia dėmesį, kad priimant sprendimą negrąžinti J. Z. į ankstesnį darbą teismas vadovavosi Darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalimi (Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnis nustato, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas), kuri numato, kad jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam šio Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 str. 3 d., 105-106 str.,

nutaria:

Pakruojo rajono savivaldybės administracijos 2011 m. birželio 13 d. prašymo Nr. S-1179 (13.4) išaiškinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-10-84/2011 netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per šį teismą, paduodant atskirąjį skundą.

Teisėja Marytė Švažienė