Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Vingilė, sekretoriaujant Laurai Jarušaitei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Mastauskienei, nukentėjusiesiems A. M. ir A. M., kaltinamajam P. M., kaltinamojo gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui, viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nesusituokęs, dirba pagal verslo liudijimą, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 145 str. 1 d., 140 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. M. 2014-06-01 apie 19.50 val. (duomenys neskelbtini), savo namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, laikydamas rankoje peilį, grasino papjauti, užmušti savo motiną nukentėjusiąją A. M. ir savo tėvą nukentėjusįjį A. M., kas suteikė pakankamo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Be to jis, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, laikydamas rankoje peilį ir grasindamas papjauti, užmušti, bei ne mažiau kaip keturis kartus tyčia ranka suduodamas savo tėvui nukentėjusiajam A. M. į galvos sritį, sukėlė pastarajam fizinį skausmą.

Kaltinamasis P. M. kaltu prisipažino ir parodė, kad sekmadienį, tėvo dieną, 19.50 val. grįžo į namus apsvaigęs nuo alkoholio. Virtuvėje norėjo kažką pasipjaustyti vakarienei, todėl laikė peilį rankoje. Laikydamas peilį, pradėjo pyktis su tėveliu, po to peilį padėjo. Tėvelis jį su šepečiu mušė, o jis atėmė šepetį ir pastūmė tėtį. Laikydamas peilį rankoje, sakė, kad užmuš tėvus, blaivus taip tikrai nebūtų šnekėjęs. Gali būti, kad keturis kartus trenkė tėčiui. Šį savo poelgį vertina labai blogai, pasižada pasitaisyti, atsiprašo tėvų.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiosios A. M. parodymais. Ji nurodė, kad teisiamojo posėdžio metu atsisako duoti parodymus apie savo šeimos narį, tačiau ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Jos sūnus jos atsiprašė, ji jam atleido.

Ikiteisminio tyrimo metu A. M. nurodė, kad 2014-06-01 apie 19.50 val. girtas sūnus P. M. pradėjo rėkauti, lįsti į jos ir savo tėvo A. M. miegamąjį kambarį. Ji laikė duris, kad sūnus neįsibrautų. P. M. grasino, kad ją su tėvu, užmuš, papjaus, padegs namus. Dėl jo agresyvumo ir girtumo galima buvo patikėti, kad grasinimai gali būti įvykdyti. Neišlaikiusi durų ji išbėgo į lauką. Kas vyko namo viduje nematė, tik vėliau išbėgęs A. M. pasakė, kad sūnus jam sudavė kelis kartus kumščiu į veidą ar galvą, jo dešinė galvos pusė buvo patinusi (b. l. 20-21).

Nukentėjusiojo A. M. parodymais. Jis nurodė, kad birželio 1 d., 19.50 val., žiūrėjo „Teleloto“. P. M. parėjo girtas ir puolė į miegamąjį, kur jis žiūrėjo televizorių. Žmona A. M. tuo metu miegojo. Kaltinamasis, įpuolęs į miegamąjį, šaukė „pajausiu, užmušiu, sudeginsiu“. A. M. laikė duris, kad šis neįeitų, bet neišlaikė. Tada jis išėjo iš miegamo ir sūnų tiesiog atsistūmė. A. M. išbėgo į lauką, prasmukusi pro kaltinamąjį, o šis tada puolė jį. Sūnus rankose turėjo peilį, bet kai jis riktelėjo, kad padėtų, šis ir padėjo. Jis, bebėgdamas į lauką, pasigriebė šepetį ir šepečio kotu apsiginė nuo kaltinamojo. Bet verandoje kaltinamasis jį pasigavo, atėmė šepetį ir kelis kartus smogė jam į dešinę ir kairę galvos pusę. Jis ištrūko ir išbėgo į lauką. Tuo tarpu A. M. iškvietė vyriausią sūnų G. M. ir policiją. Nuo to įvykio sūnus negeria, jie dabar kalbasi, sūnus jo atsiprašė, mano, kad reikia sūnui atleisti.

Tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, kad 2014-06-01 20.20 val. atvykus į (duomenys neskelbtini), smurtą patyręs asmuo A. M. paaiškino, kad sūnus kumščiu į galvą sudavė kelis smūgius, virtuviniu peiliu grasino nužudyti. Protokole užfiksuoti smurtą galintys rodyti požymiai – ant galvos dešinės pusės matosi iššokęs gumbas. (b. l. 1-2 ).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Virtuvės patalpoje užfiksuotas ant spintelės gulintis peilis medine rudos spalvos rankena, kuriuo P. M. grasino (b. l. 9-15).

Asmens blaivumo testu Nr.0741, kuriame nurodyta, kad 2014-06-01 20 val. 56 min. P. M. nustatytas 2.97 promilių girtumas (b. l. 70 )

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama. Tai tyčinis nusikaltimas, padarytas tiesiogine tyčia, jo sudėtis – formalioji, nusikaltimas yra baigtas nuo grasinimo pareiškimo – jo išsakymo nukentėjusiojo ar kitų asmenų akivaizdoje. Objektyviai grasinimas pasireiškia aktyviais veiksmais. Tai gali būti padaryta žodžiu, raštu, gestais.

Kaltinamojo kaltė, jog konflikto metu, laikydamas rankoje peilį, grasino papjauti, užmušti savo motiną nukentėjusiąją A. M. ir savo tėvą nukentėjusįjį A. M. įrodyta nukentėjusiųjų parodymais, kurie patvirtinti paties kaltinamojo P. M. parodymais ir kitais įrodymais. Nors kaltinamasis posėdžio metu ir nurodė, kad neketino sužaloti nukentėjusiųjų, tačiau pripažino, jog kaltinime nurodytus veiksmus atliko. Teismas pažymi, kad pagrindinė sąlyga atsakomybei pagal BK 145 straipsnio 1 dalį kilti yra grasinimo realumas, tai yra nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindo galvoti, kad grasinimas bus realiai įgyvendintas. Vien tik kaltinamojo veiksmai leidžia pagrįstai daryti išvadą, jog nukentėjusieji turėjo pagrindą manyti, kad grasinimas peiliu gali būti įvykdytas realiai. Kaltinamojo veiksmų pobūdis pasiimant peilį ir išsakant grasinimus rodo, jog kaltinamasis suvokė, suprato ir žinojo, kad nukentėjusiesiems savo elgesiu kelia mirties arba sunkaus sveikatos sutrikdymo baimę, ir norėjo taip elgtis, todėl darytina išvada, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes, t. y. nukentėjusiojo A. M. ir A. M. parodymais, tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, kad užfiksuoti smurtą galintys rodyti požymiai – ant A. M. galvos dešinės pusės matosi iššokęs gumbas, paties kaltinamojo parodymus, neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis, smurtaudamas prieš savo šeimos narį – tėvą A. M., sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, todėl P. M. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d.

Kaltinamojo P. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad P. M. nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo neabejotinos įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Dėl bausmės

Nors prokuroras ir prašė skirti bausmę kaltinamajam, tačiau atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiesiems susitaikius yra visos sąlygos, numatytos BK 38 str. 1 dalyje. P. M. tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, yra neteistas (b. l. 48-49), baustas administracine tvarka (b. l. 42-47), dirbantis, priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 30), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių skyriuje gydėsi nuo 2014-03-10 iki 2014-03-14, deagnozė psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį (b. l. 32), specialisto išvadoje Nr. 93TPK-564 nurodoma, kad P. M. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga (b. l. 38), prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl nusikaltimo gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų bei su jais susitaikė, nukentėjusieji posėdžio metu jam atleido, kaltinamasis pažadėjo daugiau nedaryti nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad P. M. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl baudžiamoji byla nutrauktina kaltininkui ir nukentėjusiesiems susitaikius, teisiamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d.

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis naudojo smurtą prieš šeimos narį – tėvą, P. M. skirtinas įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Nustatyta, jog kaltinamajam P. M. buvo suteikta garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro advokato užmokestis – 200 Lt. Posėdžio metu kaltinamasis neprieštaravo atlyginti šias išlaidas, yra dirbantis, todėl teismo nuomone, minėta piniginė suma, BPK 106 str. 2 d. pagrindu, išieškotina iš P. M..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 4 d., BK 38 str., 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.

nusprendė:

Baudžiamąją bylą dėl P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d., nutraukti kaltininkui P. M. ir nukentėjusiesiems A. M. ir A. M. susitaikius.

P. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d.

Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui, kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 9 p. ir 72² str. P. M. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti per šešis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo P. M. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 200 (du šimtus) litų.

Išaiškinti, jog įmoka sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas — 5630, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę pagalbą, banko kvitas pateikiamas Kauno apylinkės teisto Baudžiamųjų bylų raštinės (adresu Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui.

Išaiškinti, kad laiku nesumokėjus įmokos, ji bus išieškota priverstinai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.