Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui K. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paaiškina, kad Departamento 2024 m. lapkričio 21 d. rašte Nr. 24SD30924 pateikta infromacija, kad pagal Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - Prieglobsčio tvarkos aprašas) 5 punktą, Departamente saugomų prieglobsčio prašytojo pateiktų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų originalai prieglobsčio prašytojo motyvuotu raštišku prašymu išduodami prieglobsčio prašytojui ne ilgesniam negu 5 darbo dienų laikotarpiui, kai tokio dokumento originalo turėjimas yra būtinas prieglobsčio prašytojui įgyvendinti jam teisės aktų suteiktas teises. Prašėme pateikti teisės aktų normomis pagrįstą paaiškinimą, kurių prieglobsčio prašytojui suteikiamų teisių įgyvendinimui Jums būtinas paso originalas. Taip pat, pažymėjome, kad atskiru pareiškėjos prašymu Departamentas gali išduoti patvirtintą jos paso kopiją.

Teigia, jog pareiškėjos skundo argumentas, kad teisės aktai nesuteikia Departamentui teisės spręsti ir vertinti kokias konkrečiai teises prieglobsčio prašytojas siekia įgyvendinti pateikdamas prašymą grąžinti jam asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, yra nepagrįstas. Priešingai nei teigia pareiškėja Prieglobsčio tvarkos aprašo 5 punkte nurodyta, kad Departamente saugomų prieglobsčio prašytojo pateiktų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų originalai prieglobsčio prašytojo motyvuotu raštišku prašymu išduodami prieglobsčio prašytojui ne ilgesniam negu 5 darbo dienų laikotarpiui, kai tokio dokumento originalo turėjimas yra būtinas prieglobsčio prašytojui įgyvendinti jam teisės aktų suteiktas teises. Prieglobsčio prašytojų teisės yra numatytos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) 71 str. 1-3 d., tačiau pareiškėjos pateiktame 2024 m. spalio 22 d. prašyme nurodytos aplinkybės (pasinaudoti notaro paslaugomis: notarizuoti paso kopiją, ir gauti PAYSEND kortelę) nėra paaiškintos, t. y. kokios būtent prieglobsčio prašytojos teisės bus įgyvendinamos gavus pareiškėjos pasą. Iš pareiškėjos pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėja pateikė savo paso nuotrauką ir iškarpą, kurioje matyti duomenys dėl PAYSEND kortelės įgijimo. Iš pateiktos nuotraukos matyti, kad pareiškėja nurodė, kad PAYSEND kortelė būtų išduodama Baltarusijoje. Nepateikti jokie paaiškinimai, kam reikalingas paso originalas, t. y. dėl jo notarinio patvirtinimo, ir kokias būtent teisės prieglobsčio prašytoj ketina įgyvendinti su tokiu notariškai patvirtinta paso kopija. Esant minėtoms aplinkybėms, Departamentas vadovaudamasis teisės aktais, Departamento 2024 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. 24SD30924 buvo prašoma pareiškėjos pateikti motyvuotus paaiškinimus dėl jos paso reikalingumo, nes pareiškėjos pasas buvo paimtas tuo pagrindu, kad ji yra pateikusi prieglobsčio prašymą dėl jai kylančios grėmses jos kilmės valstybėje – Baltarusijoje.

Pažymi, kad pareiškėja netinkamai supranta teisės principus teigdama, kad Departamento diskrecija neatitinka teisėto apibrėžtumo ir lūkesčių principų. Visų pirma, kaip jau buvo minėta pirmiau pareiškėjos teisės numatytos UTPĮ 71 str. 1-3 d. ir tik įgyvendinant šias teises Departamentas, vadovaudamasis dar ir Prieglobsčio tvarkos aprašo 5 punktu, išduoda prieglobsčio prašytojams jų asmens tapatybę patvirtinančio dokumento originalą. Antra, civilinėje teisėje galioja principas „leidžiama viskas, kas neuždrausta“, tuo tarpu viešojoje teisėje vadovaujamasi principu „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“. Taigi nei UTPĮ, nei Prieglobsčio tvarkos apraše nėra leidimo prieglobsčio prašytojams išduoti jų prašomą asmens tapatybę patvirtinančio dokumento originalą nepateikus motyvų pagrindžiančių tokio dokumentų išdavimo įgyvendinant jų teises numatytas teisės aktuose. Be to, pareiškėja nepateikia jokių duomenų ir įrodymų dėl kokių priežasčių pareiškėjai būtinas jos asmens tapatybę patvirtinančio dokumento originalas ir netinka Departamento išduotina dokumento kopija. Pareiškėjos noras, gauti jos tapatybę patvirtinančio dokumento originalą be teisėto pagrindo ir nepateikus prašomų motyvuotų paaiškinimų kol vyksta jos prieglobsčio bylos nagrinėjimas, yra nepagrįstas ir prieštarauja teisės aktams. Departamento manymu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 11 str. 1 d., Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 87, (toliau – ir Taisyklės) 45 punktu pateikė pareiškėjai išsamią informaciją dėl jos pateikto prašymo, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą raštą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Departamento Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2024 m. lapkričio 21 d. Departamentas priėmė Sprendimą neišduoti pareiškėjai Baltarusijos pil. A. K. Baltarusijos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydama jį panaikinti.

Pareiškėja skunde nurodo, jog pareiškėja pasinaudodama Aprašo 5 punkte nustatyta teise kreipėsi į Departamentą motyvuotu raštišku prašymu. Prašyme pareiškėja nurodė, kad jai reikia atlikti notarinius veiksmus ir siekia gauti PAYSEND kortelę. Tačiau Departamentas nurodė pareiškėjai „Prašome pateikti teisės aktų normomis pagrįstą paaiškinimą, kurių prieglobsčio prašytojui suteikiamų teisių įgyvendinimui Jums būtinas paso originalas“. Toks atsisakymas yra nepagrįstas. Nurodo, kad teisinis reguliavimas nesuteikia Departamentui teisės spręsti ir vertinti kokias konkrečiai teises prieglobsčio prašytojas siekia įgyvendinti pateikdamas prašymą grąžinti jam asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Yra keliamas reikalavimas tik nurodyti prašyme motyvus. Pareiškėjos prašyme jie yra aiškiai nurodyti: atlikti notarinius veiksmus ir gauti PAYSEND kortelę. Todėl Departamentas neturėjo teisės atsisakyti pareiškėjai grąžinti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Teisėjų kolegija nesutinka su šiais pareiškėjos teiginiais, kadangi Aprašo 5 punkte nurodyta, kad Departamente saugomų prieglobsčio prašytojo pateiktų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų originalai prieglobsčio prašytojo motyvuotu raštišku prašymu išduodami prieglobsčio prašytojui ne ilgesniam negu 5 darbo dienų laikotarpiui, kai tokio dokumento originalo turėjimas yra būtinas prieglobsčio prašytojui įgyvendinti jam teisės aktų suteiktas teises. Prieglobsčio prašytojų teisės yra numatytos UTPĮ 71 str. 1-3 d., tačiau pareiškėjos pateiktame 2024 m. spalio 22 d. prašyme nurodytos aplinkybės (pasinaudoti notaro paslaugomis: notarizuoti paso kopiją, ir gauti PAYSEND kortelę) nėra paaiškintos, t. y. kokios būtent prieglobsčio prašytojos teisės bus įgyvendinamos gavus pareiškėjos pasą. Iš pareiškėjos pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėja pateikė savo paso nuotrauką ir iškarpą, kurioje matyti duomenys dėl PAYSEND kortelės įgijimo. Iš pateiktos nuotraukos matyti, kad pareiškėja nurodė, kad PAYSEND kortelė būtų išduodama Baltarusijoje. Nepateikti jokie paaiškinimai, kam reikalingas paso originalas, t. y. dėl jo notarinio patvirtinimo, ir kokias būtent teisės prieglobsčio prašytoj ketina įgyvendinti su tokiu notariškai patvirtinta paso kopija. Esant minėtoms aplinkybėms, Departamentas vadovaudamasis teisės aktais, Departamento 2024 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. 24SD30924 buvo prašoma pareiškėjos pateikti motyvuotus paaiškinimus dėl jos paso reikalingumo, nes pareiškėjos pasas buvo paimtas tuo pagrindu, kad ji yra pateikusi prieglobsčio prašymą dėl jai kylančios grėmses jos kilmės valstybėje – Baltarusijoje.

Pareiškėja pažymi, kad Departamento atsisakymas išduoti pareiškėjai jos asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir reikalaujant iš jos pateikti pagrįstą paaiškinimą kodėl jai reikia jos pačios dokumentą pažeidžia teisę į nuosavybę (pareiškėjos pasas yra jos pačios asmeninė nuosavybė) ir asmeninį gyvenimą (ribojama įgyvendinti savo teises ir keliamas reikalavimas atskleisti Departamentui savo asmenines aplinkybes, galbūt nesusijusias su migracijos procedūromis. Tokia Departamento diskrecija neatitinka teisėto apibrėžtumo ir lūkesčių principų.

Pareiškėjos teisės numatytos UTPĮ 71 str. 1-3 d. ir tik įgyvendinant šias teises Departamentas, vadovaudamasis dar ir Prieglobsčio tvarkos aprašo 5 punktu, išduoda prieglobsčio prašytojams jų asmens tapatybę patvirtinančio dokumento originalą. Nei UTPĮ, nei Prieglobsčio tvarkos apraše nėra leidimo prieglobsčio prašytojams išduoti jų prašomą asmens tapatybę patvirtinančio dokumento originalą nepateikus motyvų pagrindžiančių tokio dokumentų išdavimo įgyvendinant jų teises numatytas teisės aktuose. Pareiškėja nepateikia jokių duomenų ir įrodymų dėl kokių priežasčių pareiškėjai būtinas jos asmens tapatybę patvirtinančio dokumento originalas ir netinka Departamento išduotina dokumento kopija. Pareiškėjos noras, gauti jos tapatybę patvirtinančio dokumento originalą be teisėto pagrindo ir nepateikus prašomų motyvuotų paaiškinimų kol vyksta jos prieglobsčio bylos nagrinėjimas, yra nepagrįstas ir prieštarauja teisės aktų reikalavimams.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. LVAT aiškindamas ankstesnės redakcijos VAĮ 8 straipsnį, reglamentavusį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra nurodęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostata reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). VAĮ 8 straipsnyje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (LVAT 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1116/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Iš aptarto teisinio reglamentavimo bei pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių matyti, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Toks vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendime faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl darytina išvada, kad Sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus. Departamentas, vadovaudamasis VAĮ 11 str. 1 d., Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 87, (toliau – ir Taisyklės) 45 punktu pateikė pareiškėjai išsamią informaciją dėl jos pateikto prašymo, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjos skundas dėl Departamento Sprendimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas netenkintinas, todėl prašymas priteisti pareiškėjos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas taip pat netenkintinas.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytų išvadų, todėl teismas dėl jų nepasisako ir nenagrinėja. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.