Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Matusevičiūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Arminas Naujokaitis ir D. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi iškėlė IĮ ,,Viešųjų pirkimų sprendimai“ bankroto bylą, kurios savininkė yra pareiškėja, ji yra įtraukta ir bendratsakove individualios įmonės bankroto byloje. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 5 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl 1 000 Eur baudos priteisimo iš pareiškėjos išieškotojai BIĮ ,,Viešųjų pirkimų sprendimai“. 2019 m. kovo 22 d. patvarkymu antstolis pakeitė išieškotoją BIĮ ,,Viešųjų pirkimų sprendimai“ vykdymo procese iš nauju išieškotoju D. G.. Šio vykdomojo rašto pagrindu antstolis vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

3. Antstolis 2019 m. lapkričio 26 d. patvarkymu antstolio Armino Naujokaičio padėjėjas Antanas Kaunas atsisakė tenkinti pareiškėjos (skolininkės) prašymą, nurodydamas, kad vykdomasis dokumentas dėl baudos išieškojimo išduotas po nutarties iškelti įmonės bankroto bylą įsiteisėjimo, be to, minėtas vykdomasis dokumentas yra išduotas BIĮ ,,Viešųjų pirkimų sprendimai“ bankroto bylą nagrinėjančio teismo bankrutuojančios įmonės naudai. Ši reikalavimo teisė į skolininkę (pareiškėją) perleista D. G..

5. Skunde nurodoma, kad CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas privalomas vykdomosios bylos sustabdymo pagrindas – skolininkui iškėlus bankroto bylą vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, o vykdomoji byla laikoma užbaigta (CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Pagal kasacinio teismo praktiką, tais atvejais, kai bankroto byla iškeliama individualiai įmonei – visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti ĮBĮ nustatyta tvarka, nepriklausomai su kuo – individualia įmone ar jos savininku sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus reikalavimas. Tais atvejais, kai turtinio pobūdžio reikalavimas vykdomas iš įmonės dalyvio vykdymo proceso tvarka, tokie vykdomieji dokumentai perduodami bankroto bylą nagrinėjančiam teismui vadovaujantis CPK 626 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Tokiu reglamentavimu siekiama, kad būtų užtikrinamas visų kreditorių lygiateisiškumo principas. Pagal kasacinio teismo praktiką, net ir tais atvejais, kai įsiteisėjo ir tapo vykdytinas teismo sprendimas priteisti iš skolininko nuostolių ir išlaidų atlyginimą tik po to, kai įsiteisėjo teismo nutartis iškelti bankroto bylą tam skolininkui, taikytinas CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktas.

6. 2019 m. lapkričio 16 d. patvarkymu antstolis atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą, nurodydamas, kad vykdomasis raštas išduotas po nutarties iškelti įmonės bankroto bylą įsiteisėjimo, taip pat vykdomasis raštas, kurio pagrindu užvesta vykdomoji byla, yra išduotas BIĮ ,,Viešųjų pirkimų sprendimai“ bankroto bylą nagrinėjančio teismo, bankrutuojančios įmonės naudai. Bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisė, kylanti minėto vykdomojo rašto pagrindu, yra įmonės turtas. Šią reikalavimo teisę bankrutuojanti įmonė perleido trečiajam asmeniui D. G.. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad antstolis teisėtai ir pagrįstai vykdo vykdomąjį dokumentą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

7. Pareiškėjos skundas grindžiamas tuo, kad esant iškeltai individualios įmonės bankroto bylai, kurios (individualios įmonės) savininkė ir bendraatsakovė įmonės bankroto byloje yra pareiškėja, antstolis turėjo sustabdyti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir vykdomąjį dokumentą (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 5 d. išduotą vykdomąjį raštą) persiųsti individualios įmonės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui bei vykdomąją bylą laikyti užbaigta (CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktas; 632 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

8. Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Šioje nuostatoje įtvirtinti du draudimai: pirma, draudimas bankrutuojančiai įmonei vykdyti finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, antra, draudimas išieškoti iš jos skolas; jis skirtas bankrutuojančios įmonės kreditoriams ir išieškojimą vykdantiems antstoliams. Abiejų nurodytų draudimų paskirtis – užtikrinti kreditorių lygiateisiškumą bankroto proceso metu ir apriboti kreditoriams galimybę varžytis dėl įmonės turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369-421/2015).

9. CPK 626 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą skolininkui iškėlus bankroto bylą. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto bylą iškėlusiam teismui. Kaip teisingai nurodo pareiškėja, teismų praktikoje pripažįstama, kad jei bankroto byla iškeliama neribotos civilinės atsakomybės juridiniam asmeniui, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir perduoti vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui net ir tada, kai išieškojimas vykdomas iš įmonės dalyvio, o ne pačios įmonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-162/2009). Tai paaiškinama tuo, kad neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvis už juridinio asmens prievoles atsako savo turtu (CK 2.50 straipsnio 4 dalis), todėl tiek juridinio asmens kreditoriai, tiek juridinio asmens dalyvio kreditoriai įmonės nemokumo atveju konkuruoja tarpusavyje. Jei nebūtų sustabdytas išieškojimas iš juridinio asmens dalyvio turto pagal jo kreditoriams išduotus vykdomuosius raštus, šie kreditoriai įgytų nepagrįstą pranašumą prieš juridinio asmens kreditorius.

10. Kaip minėta, IĮ ,,Viešųjų pirkimų sprendimai“ bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2017 m. birželio 9 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Pareiškėja yra minėtos individualios įmonės savininkė. Vykdomasis raštas, kurio pagrindu užvesta ir vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2018 m. balandžio 12 d. Vilniaus apygardos teismo IĮ ,,Viešųjų pirkimų sprendimai“ bankroto byloje dėl 1 000 Eur baudos išieškojimo iš pareiškėjos (skolininkės) bankrutuojančiai individualiai įmonei (vykd. b. l. 7). Ši bauda pareiškėjai paskirta Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi; bauda, kaip minėta, paskirta bankrutuojančios individualios įmonės, kurios savininkė pareiškėja yra, naudai (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamas ginčas nėra tapatus klausimams, dėl kurių buvo pasisakyta pareiškėjos skunde cituojamose kasacinio teismo nutartyse. Pareiškėjos asmeninė mokėjimo prievolė atsirado po individualios įmonės bankroto bylos iškėlimo, pareiškėja turi mokėjimo prievolę pačiai bankrutuojančiai individualiai įmonei, todėl, priešingai nei teigia pareiškėja, tokiu atveju taikyti CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 632 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintų teisės normų nėra pagrindo.

11. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas dėl antstolio (jo padėjėjo) veiksmų atmetamas. Nepripažinus antstolio (jo padėjėjo) veiksmų neteisėtais, atitinkamai netenkintinas ir pareiškėjos prašymas dėl baudos antstoliui ir jo padėjėjui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 510, 513 straipsniais,

nutaria:

atmesti pareiškėjos I. M. skundą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.