- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-11-23
- Bylos Nr.
- 1-635-468/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00601-2008-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Kazlauskienė
- Nukentėjusysis
- J. A., G. G., D. P., P. B., I. G., D. B., M. G.
- Civilinis atsakovas
- UAB „Vilniaus troleibusai“, DB „Lietuvos draudimas“
- Kaltinamasis
- S. A.
- Advokatai
- Raimundas Jurka, Vytautas Antanėlis
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, lenkas, nedirbantis (pensininkas), vedęs, neteistas,
kaltinamas pagal LR BK 281 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. A., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai bei nežymiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata, o būtent:
jis 2008-03-12 apie 07 val. 35 min. Vilniuje, vairuodamas UAB „Vilniaus troleibusai“ priklausantį „18“ maršruto troleibusą Škoda 14 TR, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas Savanorių pr. link Žemųjų Panerių pirma eismo juosta, artėdamas prie visuomeninio transporto sustojimo „Panerių“, buvo neatidus ir neatsargus, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo ir meteorologines sąlygas - lijo lietus, važiuojamoji dalis buvo šlapia, nesugebėjo troleibuso sustabdyti iki iš anksto numatytos kliūties, tai yra iki sustojime „Panerių“ stovėjusio ir pajudėjusio „24“ maršruto autobuso Karosa B741, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį, prižiūrimas instruktoriaus M. B., vairavo vairuotojas-stažuotojas K. P., ir atsitrenkė į minėtą autobusą. Eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta troleibuso keleivių I. G. ir J. A. sveikata bei nežymiai sutrikdyta troleibuso keleivių D. B., G. G., M. G., P. Š., D. P. ir P. B. sveikata. Tokiu būdu S. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių (redakcija, galiojusi iki 2008-09-01) 172 punkto reikalavimus ir atsiradus minėtoms pasekmėms, padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.
Kaltinamasis S. A. dėl pareikšto kaltinimo kaltu nepripažino, paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku jis vairavo 18 maršruto troleibusą Nr. 366 ir važiavo nuo „Baldų“ stotelės į Panerių pusę pirma eismo juosta. Tuo metu buvo šlapia. Likus apie 50 metrų, jis pamatė stotelėje stovintį autobusą. Iš kairės pusės judėjo automobiliai. Jam kilo mintis, kad pristabdys, praleis autobusą, nes kitoje stotelėje troleibusas turės sustoti, o autobusas turės apvažiuoti. Kai jis pradėjo stabdyti, jam atsakė stabdžiai. Jo manymu, trūko dvi spyruoklės – pneumo stabdžio ir elektro stabdžio. Tai jam jau trečias kartas, per jo, kaip troleibuso vairuotojo, 30 metų stažą, kai kyla problemos su stabdžiais. Kadangi troleibusas liko be stabdžių, jis atsitrenkė į autobusą. Iš kairės pusės buvo automobilių srautas, todėl jam nebuvo kur pasukti ir jis negalėjo išvengti susidūrimo. Jis važiavo apie 30 km/val greičiu. Nukentėjusiųjų teiginiai, kad troleibusas padidino greitį dėl neatidaus važiavimo, yra neteisingi, nes jis viską matė, tačiau jam sugedo stabdžiai. Spyruoklės, kurios atsakė, yra beveik netikrinamos. Jos sulūžta ir yra išmetamos. Troleibusą po įvykio turėjo tempti, jis pats nebevažiavo, todėl jei spyruoklės nebūtų trūkusios, pedalai būtų užspausti, jo iš vietos nebūtų patraukę. Turbūt, kai spyruoklės trūko, traukos ir galiniai stabdžiai atsilaisvino, todėl troleibusą ir nutempė lengvai. Nors troleibusas buvo užplombuotas, viską galima buvo padaryti, nes iki ekspertizės metus ir 9 mėnesius jis prastovėjo parke. Jis žino, kad ekspertai padarė išvadą, jog stabdžių sistema buvo tvarkinga, tačiau ji nebuvo tvarkinga ir jam atsakė stabdžiai. Tai trečias kartas. Anksčiau avarijos nebuvo, bet buvo sumušęs kairės kojos pirštą, dešinį kelį. Kai jis sužinojo, kad troleibusas jau po ekspertizės, nuėjo apžiūrėti ir nustatė, kad buvo įdėta švari, nauja spyruoklė, o ji darbo procese turėjo būti tepaluota ir surūdijusi. Jie pakeitė spyruoklę. Taip pat jam įrodinėjo, kad stabdžiuose buvo oro, tačiau jo po 1 metų ir 9 mėnesių niekaip nebegalėjo būti. Jo manymu, atlikta ekspertizė yra neteisinga. Iki eismo įvykio troleibuso stabdžiai veikė normaliai, kituose sustojimuose nebuvo jokių įtarimų dėl gedimų, tačiau, kai pamatęs stovintį autobusą, jis stabtelėjo, trūko abi spyruoklės ir jis liko be stabdžių. Jis tikrai būtų spėjęs sustoti iki autobuso, bet kai liko be stabdžių, to nebegalėjo padaryti. Kai nuspaudi elektro stabdžius, būna, kad troleibusas netgi atvirkščiai – ne stabdo, bet greitina judėjimą. Įvykio dieną buvo greičio padidėjimas, kai nuspaudė elektro stabdį. Pagrinde yra naudojamasi elektro stabdžiu, o pneumo stabdis yra laikomas ekstra stabdžiu. Įvykio metu jis stabdė abiem pedalais. Pradėjo stabdyti elektro stabdžiu, bet paskui nuspaudė abu stabdžius ir liko be stabdžių. Jis yra rašęs paraiškų apie tai, kad stabdant troleibusas padidina greitį, tačiau gaudavo atsakymus, kad viskas sutvarkyta. Rankinis stabdis buvo veikiantis, bet rankiniu stabdžiu jie neturi teisės naudotis. Supratęs, kad yra be stabdžių, jis suprato, kad įvykus eismo įvykiui gali būti sužaloti žmonės, bet nieko negalėjo padaryti, kadangi iš kairės pusės buvo srautas automobilių, iš kitos – medžiai ir šaligatviai. Jei būtų panaudojęs rankinį stabdį, keleiviai būtų lėkę į priekį ir nukentėję. Troleibusų parke vadovybė nepriėmė jokio dokumento, draudžiančio naudoti rankinį stabdį, tačiau buvo kalba su mechanikais, kad stabdyti rankiniu stabdžiu negalima.
Šalies argumentai
S. A. 2008-03-12 rašytame paaiškinime nurodė, kad troleibuso negalėjo sustabdyti, nes nesuveikė nei elektriniai, nei pneumatiniai stabdžiai (t 1, b.l. 22).
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga.
Iš nukentėjusiųjų I. G., J. A., D. B., G. G., M. G., D. P., P. B. parodymų, duotų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad jie visi 2008-03-12 ryte apie 07 val. 30 min. – 07 val. 35 min. važiavo 18-ojo maršruto troleibusu. Troleibusas važiavo Savanorių pr. Žemųjų Panerių link pirma eismo juosta. Troleibusas važiavo greitai (pagal skirtingų nukentėjusiųjų parodymus nuo 50 iki 90 km/val. greičiu). Nukentėjusiesiems atrodė, kad vairuotojas skuba – galimai atsiliko nuo grafiko, nes prieš remontuojamą Lazdynų tiltą buvo didelis kamštis. Sustojime „Paneriai“ stovėjo autobusas, tačiau troleibusas greičio nemažino ir todėl troleibusas, kuriuo jie važiavo, atsitrenkė į sustojime buvusio autobuso galinę dalį.
Nukentėjusioji I. G. nurodė, kad prieš susidūrimą ji nepajuto, kad troleibusas būtų stabdomas. Susidūrimo metu I. G. nugriuvo ant troleibuso grindų. Atsigavusi, ant troleibuso grindų pamatė labai daug kraujo. Specialisto išvada Nr. G 1566/08 (01) nustatyta, kad I. G. padarytas dešinės plaštakos sumušimas, dešinės šlaunies ir blauzdos bei dešinio klubo sąnario sričių kraujosruvos. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 89). Civilinio ieškinio kaltinamajam I. G. byloje nėra pareiškusi, sutinka su draudimo paskaičiuota suma – 200 Lt (t. 2 b.l. 171).
Nukentėjusysis M. G. parodė, kad važiuodamas jis pajuto, kad troleibusas pradėjo didinti greitį. Pakėlęs galvą maždaug 2 m prieš troleibusą pamatė autobusą, į kurio galinę dalį atsitrenkė troleibusas. Ar autobusas stovėjo, ar judėjo, pasakyti negalėjo. Smūgis buvo labai stiprus. Nuo smūgio jis kojomis atsitrenkė į priekyje buvusią sėdynę. Po kelių minučių jis išlipo iš troleibuso. Troleibuse ant grindų buvo kraujo. Iš specialisto išvados Nr. G 2075/08 (01) matyti, kad M. G. padaryti abiejų blauzdų nubrozdinimai. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 103). M. G. civilinio ieškinio kaltinamajam byloje nėra pareiškęs, patvirtino, kad jam užteks draudimo paskaičiuotos sumos – 40 Lt (t.2 b.l. 169).
Nukentėjusysis D. P. parodė, kad artėjant prie sustojimo „Paneriai“, jis atsikėlė nuo sėdynės, nes ruošėsi kitoje stotelėje išlipti. Staiga pajuto smūgį. Iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Įvykio metu jam buvo sulaužyta nosis. Specialisto išvadoje Nr. G 1952/08 (01), konstatuota, kad D. P. padaryta žaizda nosies nugarėlėje su nosies kaulų lūžiu. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 125). Civilinio ieškinio kaltinamajam byloje nėra pareiškęs. Sutinka su draudimo siūloma - 526,40 Lt suma (t.3 b.l. 62).
Nukentėjusioji J. A. teismo posėdžio metu negalėjo tiksliai pasakyti, ar troleibusas prieš susidūrimą stabdė, tačiau jai atrodė, kad troleibusas net padidino greitį. Susidūrimo metu ji kakta trenkėsi į statramstį, kur buvo pritvirtintas komposteris, po to griuvo ant sėdynės atramos, susimušė krūtinę ir krūtinkaulį. Ji GMP automobiliu buvo pristatyta į VGPUL. Specialisto išvada Nr. G 2080/08 (01) nustatyta, jog J. A. padaryta kraujosruva kaktoje ir dešinės pusės devinto šonkaulio lūžis. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 154). J. A. byloje pareiškė 30 500 Lt civilinį ieškinį (t.2 b.l. 111-112): 500 Lt dėl turtinės žalos ir 30 000 Lt dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusioji D. B. paaiškino, kad nuo smūgio ji atsitrenkė į priekyje buvusią sėdynę ir susižalojo kojas. Po to pamatė, kad troleibuso stiklai sudaužyti, o prieš troleibusą stovi apgadintas autobusas. Troleibuso vairuotojas sakė, kad nesuveikė stabdžiai. Vyrai, kurie irgi važiavo troleibusu, pasakė vairuotojui, kad jis meluoja, nes prieš susidūrimą jis didino greitį. Ji prieš susidūrimą irgi nepajuto, kad troleibusas mažintų greitį. Specialisto išvada Nr. G 2005/08 (01) nustatyta, jog D. B. padaryti odos nubrozdinimai kelių sąnarių srityse. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 55). Civilinio ieškinio kaltinamajam byloje nėra pareiškusi. Draudimo bendrovė pasiūlė išmokti 40 Lt (t. 2 b.l. 170 ) neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusioji G. G. parodė, kad nepamena, ar artėjant prie sustojimo „Paneriai“, troleibusas stabdė. Ji tik pajuto smūgį. Nuo smūgio į priekyje buvusios sėdynės viršutinę dalį susitrenkė kojas ir krūtinę. Specialisto išvada Nr. G 1452/08 (01) nustatyta, kad G. G. padarytos poodinės kraujosruvos kairio peties priekiniame paviršiuje, abiejų blauzdų priekiniuose paviršiuose. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 82-83). Byloje (t. 2 b.l. 180) ji pareiškė 2000 Lt civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 100 Lt turinės (už vaistus, tepalus, už med. ekspertizę) ir 1900 Lt neturinės žalos, kuri susidaro dėl to, kad ji buvo nedarbinga, patyrė fizinį skausmą, stresą). Dėl 100 litų turtinės žalos jokių kvitelių nepateikė, nes neišsaugojo. Dėl draudimo paskaičiuotos sumos - 140 Lt (t.3 b.l. 61) nuomonės neišsakė, palaikė savo ieškinyje išdėstytus reikalavimus.
Nukentėjusioji P. B. parodė, kad artėjant prie sustojimo „Paneriai“, ji matė, kad sustojime stovi 24-ojo maršruto autobusas. Troleibusas, artėdamas prie stovinčio autobuso, greičio nemažino, nestabdė ir atsitrenkė į autobusą. Susidūrimo metu P. B. galva atsitrenkė į stiklą. Kažkas jai padėjo išlipti iš troleibuso. Medikai ją išvežė į Lazdynų ligoninę. Specialisto išvadoje Nr. G 2373/08 (01) nustatyta, kad P. B. padarytas nosies sumušimas, kraujosruvos akių vokuose, nubrozdinimai veide, dešinio peties sumušimas. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 142). Nukentėjusioji civilinio ieškinio byloje nėra pareiškusi, kadangi šį klausimą spręs civilinio proceso tvarka. Nukentėjusioji P. B. ir jos atstovas mano, jog nukentėjusiajai buvo padaryti didesni sužalojimai nei nurodyta išvadoje ir tai matyti iš teismui pateiktų papildomų dokumentų (t. 2 b.l. 173-179).
Ekspertas V. K., susipažinęs su papildomai teismui pateiktais dokumentais, susijusiais su P. B. sveikata, paaiškino, kad pagal tuos dokumentus, su kuriais susipažino papildomai, nėra pagrindo perkvalifikuoti sužalojimo. Vis tiek lieka nežymus sveikatos sutrikdymas. Jei lūžo kaulas kaktoj, koks čia buvo nustatytas, jeigu jis ne atviras, neįspaustinis, kas yra taisyklėse, tai sužalojimo laipsnis priklauso nuo kitokių pasekmių, pavyzdžiui galvos smegenų traumos, nes kaukolės lūžiai dažnai vedami galvos smegenų traumos. Šiuo atveju galvos smegenų traumos nėra nustatyta. Antra, jeigu anksčiau nebuvo kokios nors traumos, nes jeigu buvo prieš metus, tai lūžis atrodys lyg šviežias, nes pagal dokumentus nukentėjusiajai buvo operuota netgi kaukolė dėl ausies. Būna atvejų, kai būna galvos smegenų sukrėtimas arba net sumušimas, t.y. smegenys nukenčia, tada sveikata sutrinka ir remiantis tuo nustatomas atitinkamai nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas. Šiuo atveju nėra duomenų, dėl kurių galima duoti netgi nesunkų sveikatos sutrikdymą. Ekspertas nurodė, kad ir ambulatorinę kortelę nagrinėjęs po įvykio, jis nerado kažkokių papildomų radinių, dėl kurių sveikata būtų sutrikusi objektyviai virš 10 dienų dėl šitų sužalojimų.
Dėl nurodomų kitų sužalojimo pasekmių - klausos sumažėjimo, ekspertas parodė, jog nukentėjusiosios klausos problemos buvo jau iki šitos traumos, su šiuo įvykiu nesusiję, nėra nustatyta, kad šio įvykio metu buvo klausa pažeista. Pagal viską, kokius dokumentus yra tyręs, ekspertas nemato priežastinio ryšio tarp įvykusios traumos avarijos metu ir sumažėjusios klausos. Klausa gali sumažėti ir dėl ligos. Nukentėjusiajai buvo operuota vidinė ausis, t.y. struktūra, kuri yra kaukolėj viduj, reiškia buvo rimta problema ir, iš dokumentų matyti, kad ir kitoj ausy irgi yra problema. Tvirtina, kad problemos su ausim buvo iki traumos ir kad klausos mažėjimas nesusijęs su eismo įvykiu. Ekspertas paaiškino, jog jei klausa sutriko dėl traumos, t.y. eismo įvykio, tai klausa turėjo pablogėti iš karto, o ne po kelių dienų, savaičių, mėnesių.
Iš nukentėjusiojo P. Š., kuris yra miręs (t. 1 b.l. 109) ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis parodė, jog 2008-03-12 apie 07.35 val. jis važiavo 18-ojo maršruto troleibusu. Troleibuse sėdėjo kairėje pusėje antroje eilėje už vairuotojo kabinos, nugara į kabiną Troleibusas važiavo Savanorių pr. link Žemųjų Panerių pirma eismo juosta. Troleibusas važiavo apie 40 km/h greičiu. Artėjant prie sustojimo „Paneriai“, jis pastebėjo, kad prie antrųjų durų stovėjęs vyras abiem rankom įsitvėrė į turėklus. Netrukus pajuto stiprų smūgį. Prieš tai nepajautė, kad troleibusas būtų stabdomas. Nuo smūgio ant jo užkrito priešais sėdėjęs vyras, išlūžo kėdė, kurioje sėdėjo. Visi keleiviai atsikėlė ir išlipo iš troleibuso. Kai kurie iš jų buvo kruvini. Jam skaudėjo nugarą ir kaklą. Atvykę medikai, apžiūrėjo jį. Kadangi buvo tik sumušimai, į ligoninę jo nevežė (t. 1, b.l. 107-108). Specialisto išvadoje Nr. G 2374/08 (01) nurodyta, kad P. Š. padarytas kaklo raiščių patempimas. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 114).
Iš liudytojo M. B. parodymų nustatyta, jog įvykio metu jis dirbo autobuse vairuotoju - instruktoriumi. Autobusą Karosa, dvigubą (su „armonikėle“) vairavo stažuotojas K. P.. Stotelėje „Panerių“ išleidus keleivius, uždarius duris ir pavažiavus apie 3-5 m, į autobuso galinę dalį atsitrenkė troleibusas. Smūgio būta didelio, didesnės nelaimės ir sužalojimų buvo išvengta, nes buvo nedaug žmonių, autobusas keleivius jau buvo spėjęs išleisti ir autobusas ne stovėjo, bet jau buvo kelis metrus pradėjęs judėti. Įvykio vietoje sustojimas yra pirmojoje - visuomeninio transporto eismo juostoje ir sustojimo „kišenės“ nėra. Jis pats apie du mėnesius turėjo nedarbingumo lapelį, tačiau dėl įvykio metu patirtų sužalojimų nesikreipė. Specialisto išvada Nr. G 2116/08 (01) nustatyta, jog M. B. objektyvių kūno sužalojimų nekonstatuota (t. 1, b.l. 77).
Liudytojas K. P. apklaustas teisme parodė, jog įvykio metu jis vairavo maršrutinį autobusą. Išleidęs keleivius sustojime „Panerių“, uždaręs duris ir pradėjęs judėti, pajuto stiprų smūgį į autobuso galą. Į autobusą atsitrenkė troleibusas. Įvykio vietoje sustojimas yra pirmojoje - visuomeninio transporto eismo juostoje ir sustojimo „kišenės“ nėra. Autobusas labai ilgas, todėl už savęs esančios eismo juostos nemato, todėl ir artėjančio troleibuso nematė. Įvykio metu jam buvo sutrenktas kaklas, bet pretenzijų dėl sveikatos sutrikdymo neturi, į Teismo medicinos institutą nesikreipė.
Eismo įvykio metu K. P. buvo blaivus, jo kraujyje etilo alkoholio nerasta (MRU TM1 Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 1777/08 (01)) (t. 1, b.l. 66).
Iš liudytojo I. S. paaiškinimų matyti, jog jis 38 metus dirbo troleibuso vairuotoju. Jis paaiškino, kad pasitaiko, jog gana dažnai vienas kontaktas pridega, todėl kai nuspaudi elektrinį stabdį, troleibusas vietoj to, kad pristabdytų, sustotų, dar padidina greitį. Tada reikia stabdyti ekstremaliu – pneumo stabdžiu, o ekstremaliu, važiuojant 30 km/val greičiu, pagal instrukciją stabdymo kelias 15 metrų. Rankinį stabdį nuspaudus iki galo, jeigu daug žmonių, tai gali būti sunkios pasekmės, nes jis staigiai stabdo. Jei elektrinis nedirba, kas nors sugedo, tai pneumatinis dirba. Dažniausi pneumo stabdžio gedimai būna: arba blogai kolonėlės atreguliuotos, arba oro nėra. Jei neveikia pneumo ir elektros stabdžiai, sustabdyti galima rankiniu stabdžiu, bet tai labai pavojinga. Elektro stabdžio pedalas turi greitį. Jei nuimti koją nuo šio pedalo, ten paleidimo pedalas, tai važiuoja savo eiga, greitis truputį mažėja, bet gali greitis ir padidėti, pavyzdžiui, važiuojant nuo kalno. Paleidimo pedalas yra šalia stabdžio pedalo. Troleibuse trys pedalai: paleidimo, greta elektrostabdis, toliau į galą pneumo stabdis. Viena koja paspausti du pedalus paleidimo ir stabdį negalima, tam reikėtų gal 49 dydžio avalynės. Elektro stabdžius ir greičio pedalą spaudi dešine koja, pneumo stabdžius – kaire koja.
Liudytojas A. P. teismo posėdžio metu parodė, kad jis dirbo UAB „Vilniaus troleibusai“ antrojo parko vadovaujančiuoju inžinieriumi. Padalinys, kuriame jis dirbo, užsiėmė troleibusų priežiūra, techniniais remontais. Kasdieninė troleibusų priežiūra yra atliekama naktį ir visi troleibusai, kurie bus išleidžiami kitą dieną, yra patikrinami. Jeigu vairuotojas į defektų knygą įrašo, kad yra kažkokių trūkumų, jie tuos trūkumus šalina. Taip pat atliekami planiniai troleibusų patikrinimai, kai kartą per mėnesį troleibusas bent vieną dieną prastovi parke ir yra atliekama tam tikro lygio techninė apžiūra, remontas. Kasdieninėje troleibuso priežiūroje vairuotojas nedalyvauja, jo dalyvavimas apsiriboja paraiškų rašymu. Tokių teigimų, kad stabdomas troleibusas pradeda greitėti, yra, bet jie su tuo nėra susidūrę. Kartais sako būna, kad važiuojant šoka, trūkčioja. Tokiu atveju vairuotojas turi iš karto stoti ir nevažiuoti. Iš karto po įvykio jie troleibuso techniškai netikrino, nes jiem buvo pasakyta laukti eksperto. Tą pačią įvykio dieną troleibusas buvo užplombuotas ir pastatytas atskirai. Vėliau, dalyvaujant prokuratūrai, Tuvlitos atstovui, jie tikrino troleibusą ir nustatė, kad stabdžiai buvo. S. A. teigia, kad nebuvo visų trijų stabdžių. Yra numatytas stabdžių sistemos dubliavimas. Jeigu vienas kontūras pažeistas, perskirsto iš kito kontūro. Jei abu kontūrai neveikia, tai yra rankinis stabdis, kuris veikia nuo mechaninės spyruoklės. Jeigu pagrindinis stabdis veikia paduodant į sistemą suspaustą orą ir, tik padavus suspaustą orą, pradeda veikti, rankinis veikia atvirkščiai - išleidus iš sistemos suspaustą orą, atsilaisvina stabdžių stūmoklio spyruoklės ir atliekama stabdymo funkcija. Yra du stabdžiai: vienas ekstra stabdys, kitas elektrinis. Elektrinis stabdys du trečdalius savo eigos veikia kaip elektrinis stabdys, bet jeigu vien tik juo stabdyti, kažkuriuo metu jis neatliktų savo funkcijos, todėl troleibuse padaryta, kad tuo pačiu pedalu iš pat pradžių veikia elektrinis stabdis, o, kai greitis sumažėja iki 7-10 kilometrų per valandą, tuo pačiu pedalu spaudžiant, pradeda veikti orinis (pneumatinis) stabdis. Taip pat galima stabdyti vien tik pagrindiniu pneumatiniu stabdžiu, kuris yra atskirai. Troleibusų elektronika yra apribota, todėl jie gali išvystyti ne didesnį kaip 65 kilometrų per valandą greitį. Į kaltinamojo gynėjo klausimą, ar gali būti kažkokios techninės priežastys, dėl kurių stabdant elektriniais stabdžiais, troleibusas pagreitėtų, liudytojas A. P. atsakė, kad S. A. nurodyta prielaida, kad nutrūko spyruoklės, gali būti, tačiau konkrečiu nagrinėjamu atveju viskas buvo tvarkoje. Draudimo vairuotojui stabdyti rankiniu stabdžiu nėra. Troleibusui važiuojant 50 km/val greičiu, panaudojus rankinį stabdį, troleibuso nesumėtytų, nes rankinis stabdis stabdo tik galinius ratus. Atliekant valstybines technines apžiūras, taisyklėse yra nurodytas reikalavimas, kad rankinio stabdžio stabdymo jėga būtų ne mažesnė kaip 16 procentų nuo bendros troleibuso masės, o bendra stabdžių jėga turi būti ne mažesnė kaip 50 procentų. Rankinis nestabdys smarkiau negu pagrindinis stabdis. Važiuojant troleibusui 50 km/val greičiu ir stabdant rankiniu stabdžiu, stovintį žmogų, jo manymu, mes į priekį, todėl, kad stabdis veiks.
Iš liudytojo V. B. paaiškinimų matyti, jog jis dalyvavo eismo įvykyje dalyvavusio troleibuso apžiūroje. Apžiūrėję pamatė, kad stabdžiai yra, veikia, viskas tvarkoje. Kadangi apžiūra buvo atlikta po ilgo laiko, jį patį nustebino rezultatai, nes galvojo, kad po pusantrų metų troleibuso stovėjimo visi parodymai bus blogesni, bet atitiko. Troleibuso apžiūros nepadarė anksčiau, nes neleido. Jei būtų leidę, būtu iš karto darę. Prieš metus lapkričio mėnesį jis dirbo Vilniaus troleibusų profilaktinės priežiūros baro viršininku, dabar – padalinio viršininkas. Jo baro žmonės taiso troleibusus. Dėl byloje esančių parodymų, kad pradedant stabdyti troleibusą, jis ne stabdo, o pradeda greitėti, liudytojas parodė, kad taip būti negali. Jis pats buvo vairuotojas, todėl tiksliai teigia, kad taip negali būti. Tai yra elektrodinaminiai stabdžiai, kurie varikliu stabdo troleibusą. Galima važiuojant stabdyti rankiniu stabdžiu. Visose mašinose galima stabdyti rankiniu stabdžiu, taip pat ir troleibuse. Jeigu reikia, galima vienu metu stabdyti visais trimis stabdžiais. Jokio draudimo stabdyti rankiniu stabdžiu, važiuojant troleibusu – nėra. Rankinį stabdį galima bet kada naudoti, tai yra kartu ir avarinis stabdis. Iki apžiūros troleibusas buvo užplombuotas. Panelės jau nebebuvo galima atidaryti iš išorės, ji buvo sumaitota, tik laužtuvu buvo galima atidaryti. Jis pats buvo ir įvykio vietoje tuoj po įvykio. Tuomet jis apžiūrėjo vairuotojo vietą. Iki apžiūros pedalų būklė nepasikeitė: pedalai visi sulindę į panelę, nulūžusi traukė, kita užlenkta. Dėl to, ar nebuvo nustatyta, kad buvo lūžusi ar trūkusi stabdžių spyruoklė, V. B. atsakė, jog tai pagalbinė stabdžių kameros spyruoklėlė. Ar ji buvo nutrūkusi, jis šito nežiūrėjo, tačiau šios spyruoklės gali ir nebūti, nes stabdžių čiaupą veikia pagrindinė spyruoklė. Spyruoklės, kurią demonstruoja kaltinamasis, lūžimas neturi įtakos stabdymo efektyvumui. Ši stabdžių spyruoklėlė, taip vadinamas štokas, padeda kamerai lengviau ateiti į pradinę padėtį. Stabdymui ji neturi reikšmės.
Liudytojas J. C. paaiškino, kad jis nėra Troleibusų parko darbuotojas. Jis kaip nepriklausomas asmuo buvo pakviestas apžiūrėti sudaužytą troleibusą. Elektrinio stabdžio jis negalėjo patikrinti dėl deformacijų, kadangi troleibuso nebuvo galima paleisti (prijungti prie elektros). Stovėjimo - atsarginis stabdis buvo tvarkingas. Pneumatiniai stabdžiai – išskyrus tai, kad negalėjo paspausti dėl deformacijos, pedalo, jų stabdymo efektyvumas atitiko reikalavimus. Jeigu važiuojant kelyje troleibusui neveikia elektriniai stabdžiai, yra galimybė troleibusą sustabdyti pneumatiniais stabdžiais, kurių pedalas yra iš kairės pusės. Važiuojant 30-50 kilometrų per valandą greičiu rankinį stabdį galima naudoti. Kiekviena transporto priemonė turi turėti mažiausiai dvi stabdymo sistemas: darbinis stabdis ir atsarginis stovėjimas. Tam stabdis yra skirtas, kad avariniu atveju stabdyti. Jeigu darbinis stabdis neveikia, tada yra atsarginis, šiuo atveju troleibuse yra atsarginis stovėjimo stabdis. Stovėjimo avarinis stabdis buvo veikiantis ir išskyrus tai, kad pedalo traukė buvo nutraukta, darbinis stabdis irgi buvo veikiantis. Po dviejų metų stovėjimo stabdžių mechanizmai veikė, išskyrus stabdžio pedalą, kuris buvo nutrauktas neaišku kada ir stovėjimo atsarginis visą laiką veikė. Jeigu nėra darbinio stabdžio (elektrinis veikė ar neveikė jis nežino), bet buvo stovėjimo atsarginis stabdis, kuriuo galima buvo sustabdyti ir, kuris patikrinimo metu buvo veikiantis. Jis nežino, kokia spyruoklių, kurias rodo kaltinamasis būklė buvo patikrinimo metu (lūžusios ar ne), tačiau nesant tokių spyruoklių troleibusas kaip tik pats stabdysis, pedalas nukris į apačią ir sustabdys.
Iš specialisto išvados Nr.T-A 1779/08(01) matyti, kad eismo įvykio metu S. A. buvo blaivus, jo kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 1, b.l. 26).
Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 425 matyti, kad 2008-03-12 09.30 val. atliekant S. A. medicininę apžiūrą ir jo kraujo tyrimą, nustatyta, kad S. A. buvo blaivus (t. 1, b.l. 27).
Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir eismo įvykio vietos plano bei fotolentelių matyti, kad 2008-03-12 nuo 8 val. 05 min. iki 9 val. buvo apžiūrėta eismo įvykio vieta - visuomeninio transporto stotelė „Paneriai“, esanti Savanorių pr., Vilniuje bei nubraižytas eismo įvykio vietos planas, kuriame pažymėta eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių padėtis po eismo įvykio. Oro sąlygos apžiūros metu – lyja, kelio danga – šlapias asfaltas (t. 1, b.l. 5-7, 12-17).
Iš 2008-03-12 pažymos dėl kelių eismo įvykio matyti, kad 2008-03-12, 7 val. 35 min., Savanorių pr., Vilniuje visuomeninio transporto stotelėje „Paneriai“ troleibusas Skoda 14TR, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas S. A., atsitrenkė į priekyje stovintį autobusą Karosa B 741, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą K. P.. Įvykio metu lijo, kelio danga – šlapias asfaltas. Įvykio metu nukentėjo J. A. (šonkaulių lūžis), G. G. (kairės blauzdos poodinės hematomos, raiščių patempimas), D. P. (nosies kaulų lūžis, kaktos nubrozdinimas), P. B. (nosies kaulų lūžis, veido, dešinio peties sumušimas), I. G. (kūno sumušimas), D. B. (paviršinės kojų traumos), M. G. (abiejų blauzdų nubrozdinimas) ir M. B. (krūtinės ląstos sumušimas) (t 1, b.l. 18-19).
Iš patrulio M. M. 2008-03-12 rašyto tarnybinio pranešimo (t. 1, b.l. 20) matyti, kad 2008-03-12 apie 8 val. 45 min. buvo gautas pranešimas, kad adresu Savanorių pr. 187, Vilniuje įvyko eismo įvykis. Atvykę į įvykio vietą, rado susidūrusius troleibusą Skoda ir autobusą Karosa. Autobuso vairuotojas K. P. paaiškino, kad autobusui tik pajudėjus iš stotelės, pajuto stiprų smūgį į autobuso galą. Troleibuso vairuotojas paaiškino, kad matė priekyje stovintį autobusą, tačiau troleibuso sustabdyti negalėjo, nes nesuveikė troleibuso stabdžiai. Nukentėjusieji buvo išvežti į Greitosios pagalbos universitetinę ligoninę.
Iš Valstybinės techninės apžiūros talono Nr.00-1633383 matyti, jog troleibuso Škoda 14 TR, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninė apžiūra atlikta 2008-02-07, o kitos techninės apžiūros data - 2008-08-07 (t. 2, b.l. 3)
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad eismo įvykio vietoje buvo atlikta autobuso Karosa B741, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patikra ir apžiūra. Nustatyti tokie išoriniai sugadinimai - sulenktas galinis bamperis, sudaužytas galinis stiklas, sulenktas galinis variklio dangtis, sulenkti dešinysis ir kairysis galiniai kampai, sudaužyti galiniai žibintai, variklio ir greičių dėžės defektai. Vairo ir stabdžių mechanizmai veikiantys (t. 1, b.l. 8-9).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad eismo įvykio vietoje buvo atlikta troleibuso Škoda 14 TR, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patikra ir apžiūra. Nustatyti tokie išoriniai sugadinimai - sulenktas priekinis bamperis, sulenkta priekinė sienelė, sudaužyti abu priekiniai stiklai, sulenktas priekinis dangtis, sulenkti dešinysis ir kairysis priekiniai kampai, sudaužyti priekiniai kairieji žibintai, sulenktas priekinis dešinysis žibintas. Vairo mechanizmas veikiantis. Kojiniai stabdžiai nesispaudžia - užsiblokavę. Visi pedalai nesispaudžia - užspausti. Rankinis stabdis veikiantis (t. 1, b.l. 10-11).
Iš apžiūros protokolo (t 2, b.l. 19-35) matyti, kad 2009-11-26, dalyvaujant specialistui – UAB „Tuvlita“ kontrolieriui J. C., UAB „Vilniaus troleibusai“ profilaktinės priežiūros baro viršininkui V. B. ir 2-ojo parko vyr. inžinieriui A. P., buvo atlikta Troleibuso Skoda 14 TR, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra. Apžiūros metu apžiūrėta troleibuso paminų ašis ir ašis, laikanti kronšteiną, kurios eismo įvykio metu buvo sulankstytos. Nustatyta, kad akseleratoriaus pamina yra tvarkinga, nesulankstyta. Elektrodinaminis stabdis normalus, bet užstrigusi pamina viršutinėje padėtyje dėl korpuso deformacijos. Pagrindinė stabdžių traukė lūžusi dėl stiprios paminų ašies ir kronšteino deformacijos. Rankinis stabdis veikiantis. Vairuotojo kabinoje esančios paminos: kairėje pusėje esanti pamina įstrigusi sienelėje, vidurinė ir dešinioji paminos tvarkingos, savo padėtyje. Specialisto, atlikusio apžiūrą, išvada: elektrinį stabdį patikrinti nebuvo galimybės; pneumatinis ir rankinis stabdžiai veikiantys ir atitinkantys reikalavimus. Teismas nustatė, kad troleibuso apžiūra buvo atlikta praėjus daugiau nei pusantrų metų nuo eismo įvykio dienos, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad troleibusas iš karto po įvykio buvo perduotas saugoti AB „Vilniaus troleibusai“ 2-ojo parko direktoriui B. Č. (t 1, b.l. 21), kuris įsipareigojo troleibuso neremontuoti, nekeisti jo techninės būklės be atskiro tyrėjo ar prokuroro leidimo ir troleibusas buvo užplombuotas (t 2, b.l. 22), konstatuotina, kad ilgesnio laiko tarpo praėjimas nuo eismo įvykio iki troleibuso apžiūros neturi esminės įtakos apžiūros metu nustatytų faktinių aplinkybių tikslumui. Kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kad galimai per šį laikotarpį buvo pakeistos trūkusios spyruoklės naujomis spyruoklėmis ir apžiūros metu specialisto nustatytos aplinkybės nėra tikslios, nėra patvirtintos jokiais objektyviais duomenimis. Juo labiau, kad iš apklaustų specialistų paaiškinimų matyti, kad šios spyruoklės funkcija ne stabdyti, bet paspaudus stabdžio pedalą, atitraukti pedalą į pradinę padėtį (su šia aplinkybe sutiko ir S. A.), todėl jos funkcija yra visiškai priešinga nei įrodinėja S. A., kad jai lūžus jis „prarado“ stabdžius. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismo nuomone, kaltinamojo nurodytos spyruoklės būklė, tiek įvykio metu, tiek troleibuso apžiūros metu, nėra reikšmingi.
Iš troleibuso Škoda 14 TR instrukcijos (t. 3, b.l. 2-9) 3 dalies matyti, jog galima vienu metu stabdyti elektrodinaminiu ir pneumatinio stabdžio pedalu. Instrukcijoje jokio draudimo važiuojant stabdyti rankiniu stabdžiu – nėra. Tokio draudimo nėra ir troleibuso vairuotojo saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 270 (t.3 b.l. 11-16). Atvirkščiai, teismas nustatė, kad šios instrukcijos 4.4 punktas numato, jog vairuotojas privalo pasirinkti tokią distanciją, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jei ji staiga sustotų. Todėl darytina išvada, jog vairuotojas privalo tinkamai įvertinti atstumą iki stotelėje ar važiuojamojoje eismo dalyje stovinčios transporto priemonės ir sugebėti laiku vairuojamą transporto priemonę sustabdyti ar stovinčią tinkamai, nesukeldamas pavojaus keleiviams ar kitiems eismo dalyviams, apvažiuoti.
Nors kaltinamasis nurodė, kad jam vairuojant troleibusą buvo įvykęs troleibuso pagreitėjimas vietoj stabdymo, tačiau apžiūrėjus troleibuso „Defektų knygos“ lapų kopijas (t. 2, b.l. 6-15), jokių įrašų apie neseniai įvykusį stabdžio pedalo netinkamą veikimą (pagreitėjimą vietoj stabdymo) įrašų nėra. Ir apskritai jokių įrašų apie troleibuso stabdžių sistemos bet kurio stabdžio gedimą jokių įrašų nėra.
Aplinkybė, kad 2008-03-12 eismo įvykio metu troleibuso Skoda, vairuojamo kaltinamojo S. A., stabdžiai (bent jau du iš esančių trijų stabdžių – t.y. pneumatinis stabdis ir rankinis stabdis) veikė, yra patvirtinta apžiūros protokole (t 2, b.l. 19-35) nustatytomis aplinkybėmis, liudytojų A. P., V. B. bei specialisto J. C. parodymais, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti.
Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad S. A. 2008-03-12 apie 07 val. 35 min. Vilniuje, vairuodamas UAB „Vilniaus troleibusai“ priklausantį „18“ maršruto troleibusą Škoda 14 TR, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas Savanorių pr. link Žemųjų Panerių pirma eismo juosta, artėdamas prie visuomeninio transporto sustojimo „Panerių“, buvo neatidus ir neatsargus, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo ir meteorologines sąlygas - lijo lietus, važiuojamoji dalis buvo šlapia, nesugebėjo troleibuso sustabdyti iki iš anksto numatytos kliūties, tai yra iki sustojime „Panerių“ stovėjusio ir pajudėjusio „24“ maršruto autobuso Karosa B741, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį, prižiūrimas instruktoriaus M. B., vairavo vairuotojas-stažuotojas K. P., ir atsitrenkė į minėtą autobusą, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (redakcija, galiojusi iki 2008-09-01) 172 punkto, nustatančio, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, reikalavimus ir eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta troleibuso keleivių I. G. ir J. A. sveikata bei nežymiai sutrikdyta troleibuso keleivių D. B., G. G., M. G., P. Š., D. P. ir P. B. sveikata. Tokiu būdu S. A. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal LR BK 281 str. 1 d.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis S. A. anksčiau neteistas (t 1, b.l. 45), vieną kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (t. 1, b.l. 46), psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 1, b.l. 47-49).
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą (LR BK 16 str.), anksčiau neteistas, administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą baustas vieną kartą, nuobauda nebegaliojanti, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat į kaltinamojo sveikatos būklę (t. 2 b.l. 162-166), teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti S. A. skiriant švelniausią bausmę - baudą, jos dydį parenkant artimesnį minimaliam LR BK 47 str. 3 d. numatytam bausmės dydžiui. Baudos dydis parinktinas artimesnis minimaliam LR BK 47 str. 3 d. numatytam bausmės dydžiui, kadangi S. A. yra nedirbantis, pensininkas, taip pat jam teks atlyginti nukentėjusiosios P. B. turėtas išlaidas advokato paslaugoms bei ateityje gali iškilti klausimas dėl civilinių ieškinių atlyginimo regreso tvarka. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, nustatytinas ilgesnis, t.y. 6 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, baudos sumokėjimo terminas.
S. A. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė neskirta, ji neskirtina ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo paslaugų 2007-03-26 sutarties Nr. 3.3-1-4 (t 2, b.l. 90-92) matyti, jog S. A. vairuojamas troleibusas buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ ir pagal sutarties 4.6. punktą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 500000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 500 eurų dėl neturtinės žalos padarymo) bei 100000 eurų dėl žalos turtui.
I. G. byloje nėra pareiškusi civilinio ieškinio, sutinka su draudimo paskaičiuota suma – 200 Lt (t. 2 b.l. 171).
M. G. civilinio ieškinio byloje nėra pareiškęs, sutinka su draudimo paskaičiuotos suma – 40 Lt (t.2 b.l. 169).
D. P. civilinio ieškinio byloje nėra pareiškęs, sutinka su draudimo siūloma - 526,40 Lt suma (t.3 b.l. 62).
D. B. byloje prokurorui rašytame pareiškime yra nurodžiusi, kad ji prašytų priteisti 10 000 Lt (t 1, b.l. 63) neturtinės žalos, tačiau D. B. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog įvykio metu buvo suplėšyti drabužiai, bet jų įsigijimo kvitų neturi, o iš kaltinamojo neturtinės žalos priteisti neprašo. D. B. bylos nagrinėjimo metu civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo nėra pareiškusi, turtinės žalos teismo posėdžio metu taip pat neprašė atlyginti, todėl laikytina, kad D. B. byloje nėra pareiškusi civilinio ieškinio. Tiesiogiai draudimo kompanijai pareikštų reikalavimų dėl 1000 Lt neturtinės ir 240 Lt turtinės (tai bylos nagrinėjimo metu nurodė draudimo kompanijos atstovė) teismas nenagrinėja, nes jie nėra pareikšti šioje byloje, kaip civilinio ieškinio reikalavimai.
P. B. teismo posėdžio metu nurodė, byloje civilinio ieškinio nukentėjusioji nėra pareiškusi, kadangi šį klausimą spręs civilinio proceso tvarka.
Nukentėjusioji G. G. pareiškė 2000 Lt civilinį ieškinį (t. 2 b.l. 180) dėl 100 Lt turtinės (už vaistus, tepalus, už med. ekspertizę) ir 1900 Lt neturinės žalos, kuri susidaro dėl to, kad ji buvo nedarbinga, patyrė fizinį skausmą, stresą. Dėl 100 litų turtinės žalos jokių kvitų nepateikė, nes neišsaugojo. Draudimo bendrovė G. G. paskaičiavo - 140 Lt (t.3 b.l. 61) neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusioji J. A. byloje pareiškė 30 500 Lt civilinį ieškinį (t.2 b.l. 111-112): 500 Lt (t.3 b.l. 23-24) dėl turtinės žalos: nuskausminamųjų vaistų, pagerinto maisto ir papildų, tvarsčių įsigijimo ir 30 000 Lt dėl neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinė žala padaryta dėl to, kad įvykio metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas, ji patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sumažėjo bendravimo galimybės, kurį laiką buvo nedarbinga. Draudimo bendrovė J. A. paskaičiavo - 460 Lt (t.3 b.l. 63) neturtinei žalai atlyginti.
Turtinė žala (pasisakoma tik dėl nukentėjusiųjų G. G. ir J. A., kurios pareiškė civilinius ieškinius byloje)
Neabejotina, jog dėl patirtos traumos gydymo nukentėjusiosios J. A. ir G. G. turėjo gydymosi išlaidų, pirko medikamentus.
Nukentėjusioji G. G. teismui nepateikė jokių čekių ar receptų, įrodančių medikamentų pirkimą, todėl jos civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos (100 Lt) atlyginimo atmestinas kaip neįrodytas.
Nukentėjusioji J. A. teismui pateikė jos naudotų vaistų receptus ir mokėjimo kvitus (t 3, b.l. 23, 24), tačiau kaip matyti iš Draudimo bendrovės atstovės paaiškinimų, draudimas paskaičiavo tik moralinę žalą, kadangi pateikti kvitai vaistams, kurių, atkreiptinas dėmesys, suma visų pirma yra mažesnė negu nurodoma ieškinyje ir vaistai yra nesusiję su įvykio pasekmių gydymu, kadangi iš esmės vaistai yra kraujospūdį mažinantys vaistai. Nukentėjusiosios atstovas advokatas V.K.Antanėlis paaiškino, kad dėl turtinės žalos jis sutinka su draudimo atstovės pozicija, nes, kaip matyti iš gydytojų ekspertų išvados dokumentų, vaistai neturi ryšio su turtine žala. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms ir remiantis išvada (t.3 b.l. 63), nustačius, jog vaistai, už kurių įsigijimą prašoma kompensuoti, ryšio su trauma neturi, civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.
LR Civilinio kodekso (toliau-CK) 6.250 str. 1 dalyje nurodyta, jog neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertina teismas, atsižvelgdamas į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, atsakovo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 dalis).
LR CK 6.264 str. 1 d. numatyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių darbines (tarnybines) pareigas, kaltės.
Iš bylos medžiagos matyti, jog S. A. įvykio metu dirbo UAB „Vilniaus troleibusai“ ir įvykio metu atliko savo darbines funkcijas.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad darbuotojas, kuris valdė didesnio pavojaus šaltinį (automobilį) dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio valdytoju (darbdaviu), nelaikomas didesnio pavojaus šaltinio valdytoju ir tiesiogiai neatsako už padarytą žalą.
Neabejotina, jog dėl nusikaltimo nukentėjusiosios G. G. ir J. A. patyrė fizinį skausmą, jos eismo įvykyje buvo sužalotos.
Nustatant nukentėjusiosioms priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad civilinio atsakovo UAB „Vilniaus troleibusai“ darbuotojas S. A. padarė nusikaltimą, kuris yra priskiriamas prie neatsargių, nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis buvo blaivus. Taip pat atsižvelgiama į nukentėjusiosioms padarytų sužalojimų pobūdį, pasekmes. J. A. padarytas nesunkus sveikatos sužalojimas, o J. A. padarytas nežymus sveikatos sužalojimas. Sužalojimai nesukėlė itin sunkių pasekmių, kadangi nukentėjusiosios dėl savo amžiaus turi visas galimybes atstatyti darbingumą, gali visiškai savimi pasirūpinti, tačiau pačio eismo įvykio metu bei gydymosi metu nukentėjusios patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, įvairius nepatogumus. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes bei į civilinio atsakovo UAB „Vilniaus troleibusai“ turtinę padėtį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas konstatuoja, kad neturtinė žala bus tinkamai atlyginta, priteisiant nukentėjusiajai G. G. 1000 Lt, o J. A. 1500 Lt
Civilinės atsakomybės draudimo atveju, pareiga atlyginti padarytą turtinę ir (ar) neturinę žalą pirmiausia atsiranda draudimo įmonei (draudikui) draudimo sumos ribose (CK 6.254, 6.987). Jeigu nukentėjusiajam padarytos žalos visiškai nepadengia draudimo atlyginimas, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo, o šioje byloje konkrečiai už jo veikas atsakingas asmuo (CK 6.254 str. 1 d., 6.263 str. 2 ir 3d.).
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 str. nustatyta, kad išmoka įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims, valdant ar naudojant transporto priemonę, atsiranda civilinė atsakomybė. Draudimo kompanija turi ribotą neturtinę atsakomybę (500 eurų – pagal eismo įvykio metu galiojusią įstatymo redakciją), todėl žalą padariusio asmens draudikas neviršydamas draudimo sumos privalo atlyginti padarytą žalą. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie sumas, kurias draudimo kompanija dėl neturtinės žalos padarymo sutinka atlyginti visiems nukentėjusiesiems, siekiant neviršyti bendros 500 eurų sumos, iš AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai G. G. priteistina 140 Lt, o J. A. – 460 Lt. Likusi teismo nustatyta neturtinės žalos dalis nukentėjusiosioms priteistina iš UAB „Vilniaus troleibusai“.
Iš teismui pateikto Vilniaus apskritie VMI operatyvaus patikrinimo pažymos 2010 09 27 Nr. 14-450-28 ir administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 182885 (t.3 b.l. 25-30) matyti, jog UAB „Vilniaus troleibusai“ laikotarpiu 2009 05 15 – 2010 08 31 nesumokėjo priskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio į VMI atitinkamą sąskaitą. Teismas pažymi, kad sudėtinga įmonės ekonominė padėtis nešalina jos civilinės atsakomybės už įmonės darbuotojo, valdant padidinto pavojaus šaltinį, nukentėjusiesiems padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Žalą nukentėjusieji patyrė dėl jų sveikatai padarytų sužalojimų. Asmens gyvybė ir sveikata yra esminės vertybės, kurios ginamos prioritetine tvarka, lyginant su siekiu nepabloginti tam tikros įmonės ekonominės padėties. Kita vertus, teismo nuomone, UAB „Vilniaus troleibusai“ veiksmai, sudarant draudimo sutartis nėra pakankamai protingi, apsvarstyti ir negalima jų laikyti pakankamai atidžiais, kadangi yra pasirašyta sutartis, kurioje numatyta, jog išmokėtina suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų yra 500 eurų dėl neturtinės žalos padarymo. Teismo nuomone, sudarant draudimo sutartį nėra pakankamai įvertinta tai, jog draudžiamos specialios paskirties dideliems keleivių srautams pervežti pritaikytos transporto priemonės, todėl pasirašant sutartį, UAB „Vilniaus troleibusai“ prisiima atsakomybę atlyginti draudimo kompanijos nekompensuojamą žalos dalį.
Atsižvelgiant į iš draudimo įmonės atlygintinos žalos dydžius nustatytinas iš UAB „Vilniaus troleibusai“ priteistinos neturtinės žalos dydis nukentėjusiajai G. G. 860 Lt (1000-140) ir nukentėjusiajai J. A. 1040 Lt (1500-460 ).
Nukentėjusioji P. B. prašė iš kaltinamojo priteisti 1250 Lt atstovavimo baudžiamojoje byloje išlaidų (t. 3, b.l. 59-60). Nukentėjusiosios atstovui už teisines paslaugas sumokėta 1250 Lt suma pagal suteiktų paslaugų apimtį laikytina proporcinga ir atitinkanti teisės aktų nustatytas rekomenduojamas normas, todėl šios išlaidos, vadovaujantis LR BPK 106 str. 2 d., priteistinos iš kaltinamojo.
Išnagrinėjęs bylą, bei vadovaudamasis LR BPK 297-305, 307 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
S. A. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 1 d. ir jam paskirti 5 MGL (650 Lt) litų baudą, nustatant baudą sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti, kad bauda mokama banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, įmokos kodas – 6801. Mokėjimo kvitą būtina nedelsiant pristatyti į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.
Kaltinamajam S. A. kardomosios priemonės neskirti.
Nukentėjusiosios G. G. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo -atmesti, o dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies, priteisiant iš AB „Lietuvos draudimas“– 140 Lt, o iš UAB „Vilniaus troleibusai“ 860 Lt G. G. naudai padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiosios J. A. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti, o dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies priteisiant iš AB „Lietuvos draudimas“– 460 Lt, o iš UAB „Vilniaus troleibusai“ 1040 Lt J. A. naudai padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš S. A. 1250 Lt nukentėjusios P. B. naudai atstovavimo byloje išlaidų.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.