Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patrauktos K. K. skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. spalio 21 d. Plungės rajono apylinkės teismo nutarimu K. K. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. 289 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.

2017 m. liepos 3 d. Plungės rajono apylinkės teismas nutartimi atmetė administracinėn atsakomybėn patrauktos K. K. prašymą sutrumpinti 2016 m. spalio 21 d. Plungės rajono apylinkės teismo nutarimu skirtą 1 metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Atskiruoju skundu administracinėn atsakomybėn patraukta K. K. prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį ir sutrumpinti 2016 m. spalio 21 d. Plungės rajono apylinkės nutarimu skirtą 1 metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Atskirajame skunde nurodoma, jog administracinėn atsakomybėn patraukta K. K. mokosi ir viena augina mažametį vaiką, anksčiau nėra padariusi jokių teisės pažeidimų, administracinį teisės pažeidimą pripažino ir dėl jo nuoširdžiai gailėjosi, neskundė priimto nutarimo aukštesnės instancijos teismui, todėl darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn patrauktos K. K. padarytas pažeidimas yra visiškai atsitiktinio pobūdžio, niekaip neatspindintis jos požiūrio į galiojančias teisės bei moralės normas. Atskirajame skunde pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas nepateikė argumentų, kodėl šiuo metu pažeidėja dar nėra pakankamai nubausta ir perauklėta laikytis teisės bei moralės normų, nors akivaizdu, kad patiriami nepatogumai yra ją baudžiantys, o naujų administracinių nusižengimų nepadarymas – stipriausias pagrindas manymui, kad asmuo yra perauklėtas. Administracinėn atsakomybėn patraukta K. K. atskirajame skunde taip pat teigia, kad apylinkės teismas, atmesdamas jo prašymą, skundžiamą nutartį priėmė tokiais motyvais, kurie leidžia daryti išvadą, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 str. taikymas asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d., yra apskritai neįmanomas, o tai neatitinka įstatymo leidėjo valios.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos viršininkas Mindaugas Džermeika prašo atskirąjį skundą atmesti, o Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atskirasis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869, kuriuo patvirtintas nuo 2017-01-01 įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, 5 str., reglamentuojančiame senaties terminų ir teisenos taikymą, 2 d. nustatyta, jog administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 str. nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą. Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 str. nurodytais atvejais – pareiškimai, surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (5 straipsnio 3 dalis). Kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą (5 str. 4 d.). Atsižvelgiant į tai, kad K. K. protokolas už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d., surašytas iki 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 str. nustato, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, vidaus vandenų transporto priemonę arba teisė medžioti ar užsiimti žvejyba, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Bylos medžiaga nustatyta, jog yra praėję daugiau kaip pusė K. K. paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laiko, teismo paskirta bauda yra sumokėta, naujų K. K. teisės pažeidimų nenustatyta, pažeidėja baigė papildomą vairuotojų mokymą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje nustatyti visi pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 str., kuriems esant galima sutrumpinti specialiosios teisės – vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą. Tačiau pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 str. nurodytos sąlygos negali būti taikomos tik formaliai. Būtina atsižvelgti į pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu, įvertinti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus, koks pažeidimo metu pažeidėjui buvo nustatytas girtumo laipsnis, bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Apygardos teismas atsižvelgia į tai, kad, kad K. K. nustatytas 1,20 promilės neblaivumas tris kartus viršijo leistiną alkoholio koncentraciją kraujyje (0,4 promilės). Šios aplinkybės neleidžia tikėtis, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai K. K. byloje jau pasiekti ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 str. nuostatų taikymą daro negalimu.

Administracinėn atsakomybėn patrauktos K. K. atskirajame skunde nurodoma, kad ji anksčiau nėra padariusi jokių teisės pažeidimų, tačiau tokie teiginiai neatitinka tikrovės. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad K. K. 2012 m. spalio 15 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji vairavo automobilį ir rankomis naudojosi mobiliuoju telefonu, kai nėra įrengtos laisvų rankų įrangos (b. l. 12).

Apygardos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens itin neatsakingo elgesio rezultatas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ str. 6 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patrauktos K. K. atskirąjį skundą atmesti.

Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.