Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Vyliaudaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovui A. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Transtira“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

10. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, kaip nenagrinėtiną teisme.

11. Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos. CK 3.51 straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuojama santuokos nutraukimo tvarka – teisme supaprastinto proceso arba notarine tvarka.

12. Santuokos nutraukimo tvarką sąlygoja juridinių faktų sudėtis, atitinkanti CK 3.51 straipsnio 2 dalies arba 3 dalies dispoziciją. Sutuoktinių bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukta, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje (CK 3.51 straipsnio 1 dalis). Kai yra šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, santuoka nutraukiama teisme supaprastinto proceso tvarka (CK 3.51 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 3.51 straipsnio 3 dalies redakcija, įsigaliojusia nuo 2023 m. sausio 1 d., kai yra šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, taip pat kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoka sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama notarine tvarka (CK 3.51 straipsnio 3 dalis).

13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė 2023 m. gegužės 30 d. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą prašydama nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2023 m. birželio 1 d. nutartimi ieškovei nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovė šalindama trūkumus 2023 m. birželio 15 d. pateikė prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Nurodoma, kad santuoka yra faktiškai iširusi, dalintino turto bei nepilnamečių vaikų neturi.

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį, kaip nenagrinėtiną teisme ypatingosios teisenos tvarka, nustatęs, kad ieškovės prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu atitinka CK 3.51 straipsnio 3 dalyje nustatytą reglamentavimą, pagal kurį santuoka yra nutraukiama notarine tvarka.

15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu atitinka CK 3.51 straipsnio 3 dalies nuostatas. Iš civilinės bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad pareiškėjų A. D. ir A. B. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., b. l. 5), (duomenys neskelbtini) sudaryta vedybų (povedybinė) sutartis (el. b. 1 t., b. l. 20), (duomenys neskelbtini) prašymu pareiškėjai patvirtino, kad yra veiksnūs ir bendrų nepilnamečių vaikų neturi (el. b. 1 t., b. l. 48). 2022 m. birželio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr. e2YT-15774-1158/2022 pareiškėjai teikė prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. 2022 m. rugpjūčio 23 d. pirmosios instancijos teismo nutartimi pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu laikytas nepaduotu dėl nepašalintų trūkumų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, laikytina, kad 2022 m. birželio 22 d. pareiškimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu atitiko tuo metu galiojančio CK 3.51 straipsnio sąlygas: 1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje (CK 3.51 straipsnio 1 dalis). Santuoka šio straipsnio numatytais atvejais nutraukiama supaprastinto proceso tvarka (CK 3.51 straipsnio 2 dalis). Teismas priima sprendimą santuoką nutraukti, jeigu įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo. Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu (CK 3.53 straipsnio 1 dalis).

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, darytina išvada, kad pareiškėjai nuo 2022 m. birželio 22 d., t. y. daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų, todėl atitinka nuo 2023 m. sausio 1 d. naujai įsigaliojusią CK 3.51 straipsnio 3 dalies redakciją, kai santuoka nutraukiama notarine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė dėl santuokos nutraukimo teismine tvarka į pirmosios instancijos teismą kreipėsi po to, kai pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, norėdama nutraukti santuoką abiejų sutuoktiniu bendru sutikimu, turėjo teisę kreiptis notarine tvarka. Todėl ieškovės atskirojo skundo argumentas, kad ji buvo priversta kreiptis dėl santuokos nutraukimo teismine tvarka, laikytinas nepagrįstu.

17. Atskiruoju skundu ieškovė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį užkerta kelią ieškovei realizuoti savo teises ir teisėtus interesus. Pažymėtina, kad ieškovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovei teismo nutartimi buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti. Procesinio dokumento trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti procesinio dokumento trūkumus, teismui neatsisakant priimti pateikto procesinio dokumento, kuriame yra trūkumai. Teismų praktikoje nurodoma, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar ją įgyvendina, laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika; 2012, 36).

18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė šalindama trūkumus pateikė prašymą nutraukti santuoką sutuoktinių bendru sutikimu. Pažymėtina, kad įstatyme nėra suteikta teisė pareiškėjams, siekiant nutraukti santuoką bendru sutikimu pasirinkti, kokiu būdu pageidauja nutraukti santuoką, esant išvardintų sąlygų visumai – notarine ar teismine tvarka. Įstatymas imperatyviai numato, kad, kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoka sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama notarine tvarka (CK 3.51 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju, esant imperatyviai teisės normai, atskirojo skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismo nutartis ieškovei užkerta kelią realizuoti savo teises ir teisėtus interesus, laikytinas nepagrįstu.

19. Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.