- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-13
- Bylos Nr.
- I1-4685-414/2022
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- K. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
Pareiškėjas skunde (b. l. 1–4), atsikirtime į atsakovo atsiliepimą (b. l. 122–124) nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad nuo 2020 m. lapkričio 16 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose (toliau – Alytaus PN) netinkamomis sąlygomis. Pareiškėjui nebuvo užtikrintas reikiamas minimalus gyvenamasis plotas. Be to, jis buvo kalinamas kameroje, kurioje neveikė ventiliacinė sistema, buvo pelėsis, didelė drėgmė, kamera nebuvo dezinfekuojama, langai buvo sulūžę, neatsidarė, per langus patekdavo mažai oro. Gyvenant 13 būryje kilo nuolatinis pavojus pareiškėjo gyvybei. Šio būrio patalpos buvo antrame aukšte, o pirmame aukšte buvo gamybinės patalpos (suvirinimo cechas), kuriose nėra jokios ventiliacijos sistemos. Kadangi miegamieji buvo įrengti virš minėto cecho, visą laiką buvo jaučiama vibracija, tepalų kvapas. Gamybinėse patalpose anksčiau buvo kilęs gaisras, pareiškėjas bijojo, kad gaisras nepasikartotų, todėl naktimis buvo sunku užmigti, jis dažnai nubusdavo naktį. Gyvenamosios patalpos buvo avarinės būklės, langai supuvę, laiptai ir takai ištrupėję, grindys supuvusios, sienos ir lubos apipelijusios. Tualeto patalpoje buvo netinkama ventiliacija.
Tualete nebuvo užtikrinamas privatumas, kadangi sienelės tarp tualetų buvo tik 1 metro aukščio. Taip pat nebuvo užtikrintas privatumas duše, kadangi nebuvo atskirų dušo kabinų, atskirų persirengimo kabinų. 150 nuteistųjų naudojosi 6 unitazais, 5 pisuarais. Kranai buvo surūdiję, patalpos nesuremontuotos. Prausyklos patalpoje neveikė čiaupai, nes buvo sulaužyti, nebuvo veidrodžių. Apšvietimas buvo netvarkingas, lempos buvo be gaubtų, sienų plytelės nešvarios, nudaužytos. Prausyklos patalpa visiškai nebuvo vėdinama, nes joje buvo tik vienas mažas langas. Prausykloje nuolat buvo juntamas blogas kvapas, kadangi durys skiriančios prausyklos ir tualeto patalpas buvo sulūžusios, neužsidarydavo. Tualeto patalpoje ventiliacijos sistema taip pat neveikė.
Teigė, jog nuteistiesiems tiekiamas maistas yra labai neskanus, nekokybiškas, patiekiamas mažesnis kiekis nei numatyta teisės aktuose, maisto nuolat trūksta. Pažymėjo, kad nors į Alytaus PN atvyko sirgdamas hepatitu C, tačiau jam nebuvo paskirtas dietinis maitinimas. Dėl to labai pablogėjo sveikata.
Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas nuolat jautėsi žeminamas, patyrė dvasinius išgyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą, emocinę depresiją, negalėjo ramiai miegoti.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą (b. l. 8–14) nurodė, kad visą vertinamąjį laikotarpį pareiškėjui buvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Alytaus PN kamerų tipo patalpose atliktas kapitalinis remontas. Alytaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs Alytaus PN patalpų patikrinimus, pažeidimų nenustatė. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Alytaus PN dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Nurodė, jog Alytaus PN vadovaujasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) ir šiltuoju metų periodu užtikrina, kad bendrabučio tipo kambariuose oro temperatūra būtų 18 °C - 28 °C, šaltuoju metų laiku 18 °C - 22 °C, šiltuoju metų laiku santykinė oro drėgmė 35-65 %, šaltuoju 35-60 %, šiltuoju metų laiku oro judėjimo greitis 0,15 m/s - 0,25m/s, šaltuoju - 0,05-0,15, dirbtinė apšvieta 200 lx ir daugiau. Alytaus PN esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą atitinkančią higienos normas visuose pataisos namuose. Bendrabučio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros vėdinami atidarius langus kaip tą numato Higienos normos HN 134:2015 17 punktas. Vadovaujantis Higienos normos HN 134:2015 37 punktu, patalpas valo patys jose laikomi asmenys, todėl pareiškėjo argumentai dėl pelėsių atmestini. Nurodė, jog neturi duomenų, kad 12, 9, 13, 20, 2 būriuose ir kamerų tipo patalpose Nr. 1, 3, 27, 28 ginčo laikotarpiu būtų netvarkingi (supuvę, ištrupėję, apipeliję) langai, laiptai, grindys, sienos, durys. Už konkretų būrį ar kamerų tipo patalpas atsakingi pareigūnai nuolatos prižiūrėdavo tvarką ir švarą gyvenamosiose patalpose bei sanitariniuose mazguose, todėl esant poreikiui šios patalpos buvo kuo skubiau remontuojamos.
Darbo cechai ir jų patalpos priklauso VšĮ „Mūsų amatai“. Virš darbo cechų gyvenamųjų patalpų nėra įrengta. Alytaus PN priklausančiuose pastatuose pareiškėjo nurodytu laikotarpiu gaisrų nebuvo.
Visi Alytaus PN sanitariniai mazgai įrengti vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. V-82 16.5. punktu. Sanitarinius mazgus valo nuteistieji įdarbinti šių būrių tvarkdarių pareigose. Atsakingi pareigūnai nuolatos prižiūri tvarką ir švarą gyvenamose patalpose, sanitariniuose mazguose, dušo patalpose, todėl esant poreikiui šios patalpos buvo kuo skubiau remontuojamos. Visuose sanitariniuose mazguose įrengta mechaninė ištraukiamoji ventiliacija. Visos dušo patalpos yra prižiūrimos, tvarkingos, dušai veikiantys.
9 lokalinio sektoriaus sanitariniai mazgai įrengti atskirai nuo miegamųjų. 9 būrio prausykla yra 12,74 kv. m ploto, joje yra 7 praustuvai, 4 praustuvai kojoms, tualetas – 17,18 kv. m ploto, jame yra 6 unitazai, 7 pisuarai, 1 praustuvė, dušinė yra 13,08 kv. m ploto, joje yra 5 dušo kabinos. Ginčo laikotarpiu 9 būryje gyveno iki 71 nuteistojo, nes buvo įrengta tiek miegamųjų vietų.
7 lokalinio sektoriaus (apgyvendinti 6, 8 ir 13 būrių nuteistieji) sanitariniai mazgai yra įrengti atskirai nuo miegamųjų. Tualetai atskirti sienelėmis ne mažesnėmis kaip 1,5 metro aukščio. 7 lokalinio sektoriaus sanitariniame mazge įrengta 11 prausimosi vietų, 6 unitazai ir 3 pisuarai. Ginčo laikotarpiu gyveno iki 156 nuteistųjų. 7 lokalinio sektoriaus nuteistieji naudojosi bendruoju dušu, kuriame įrengta 20 dušų ragelių.
4, 6, 10 lokalinių sektorių sanitariniai mazgai įrengti pačiose gyvenamosiose patalpose. Miegamuosiuose įrengta po 1 unitazą ir 1 praustuvą, taip pat kiekviename būryje yra įrengtos dušinės, kurios turi po 5 dušo ragelius. Visuose sanitariniuose mazguose įrengta mechaninė ištraukiamoji ventiliacija. Ginčo laikotarpiu 20 būryje gyveno iki 48 nuteistųjų, 12 būryje gyveno iki 58 nuteistųjų, 2 būryje gyveno iki 63 nuteistųjų.
Visos nuteistiesiems skirtos patalpos Alytaus PN užtikrina nuteistųjų privatumą. Tualetai ir dušinės atskirti sienelėmis. Nuteistiesiems sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu vieną kartą per savaitę, o nuo 2021 m. birželio 14 d. du kartus į savaitę. Nuteistieji paskirtuose būriuose ar kamerose, po sporto užsiėmimų gali nusiprausti kūną po šaltu vandeniu kiekvieną dieną.
Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Alytaus PN dėl skunde nurodytų aplinkybių, nesikreipė. Pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės metu buvo suteiktos medicininės paslaugos, tačiau dietinis maitinimas nebuvo skirtas. Laisvės atėmimo bausmės metu buvo suteiktos psichologinės paslaugos.
Šalies argumentai
Pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN netinkamomis sąlygomis nuo 2020 m. lapkričio 16 d. iki 2022 m. kovo 25 d. (skundo padavimo teismui diena, b. l. 5)).
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Pabrėžtina, kad pagal CK 6.271 straipsnį atlyginama ne tik turtinė žala, bet ir neturtinė, numatyta CK 6.250 straipsnyje. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo pataisos namuose sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3 straipsnio prasme, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas P. prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).
Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš gyvenamojo ploto trūkumo.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) (neteko galios 2020 m. sausio 22 d.) 11¹.1. punktas nustatė, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti nemažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 11¹.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui. Nuo 2020 m. vasario 6 d. galiojančio Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisves atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo" 2.1 punktas nustato analogiškus minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, tenkančio vienam žmogui, reikalavimus.
Bylos duomenimis nustatyta (b. l. 8–9, 15, 16–22), kad pareiškėjas nuo 2020 m. lapkričio 16 d. iki 2020 m. lapkričio 17 d. buvo paskirtas į 12 būrio 2 gyvenamąją patalpą, kuri yra 33,49 kv. m ploto, joje įrengtos 9 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,72 kv. m.
Nuo 2020 m. lapkričio 17 d. iki 2021 m. vasario 5 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 9 būrio 4 gyvenamąją patalpą, kuri yra 35,48 kv. m ploto, joje įrengtos 9 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,94 kv. m.
Nuo 2021 m. vasario 5 d. iki 2021 m. liepos 27 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 13 būrio 4 gyvenamąją patalpą, kuri yra 37,13 kv. m ploto, joje įrengta 11 miegamųjų vietų, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,37 kv. m.
Nuo 2021 m. liepos 27 d. iki 2021 m. liepos 29 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 20 būrio 1 gyvenamąją patalpą, kuri yra 29,53 kv. m ploto, joje įrengtos 8 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,69 kv. m.
Nuo 2021 m. liepos 29 d. iki 2021 m. rugsėjo 7 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 20 būrio 2 gyvenamąją patalpą, kuri yra 29,65 kv. m ploto, joje įrengtos 8 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,7 kv. m.
Nuo 2021 m. rugsėjo 7 d. iki 2021 m. rugsėjo 14 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 20 būrio 6 gyvenamąją patalpą, kuri yra 30,31 kv. m ploto, joje įrengtos 8 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,78 kv. m.
Nuo 2021 m. rugsėjo 14 d. iki 2021 m. rugsėjo 27 d. pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 1, kuri yra 28,77 kv. m ploto, joje įrengtos 7 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 4,11 kv. m.
Nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. iki 2021 m. spalio 8 d., nuo 2021 m. lapkričio 11 d. iki 2021 m. gruodžio 9 d., nuo 2021 m. gruodžio 12 d. iki 2022 m. sausio 7 d., nuo 2022 m. sausio 12 d. iki 2022 m. kovo 3 d. pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 27, kuri yra 29,49 kv. m ploto, joje įrengtos 8 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,68 kv. m.
Nuo 2021 m. spalio 8 d. iki 2021 m. spalio 12 d., nuo 2021 m. lapkričio 9 d. iki 2021 m. lapkričio 11 d., nuo 2021 m. gruodžio 9 d. iki 2021 m. gruodžio 14 d., nuo 2022 m. sausio 7 d. iki 2022 m. sausio 12 d., nuo 2022 m. vasario 7 d. iki 2022 m. vasario 8 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 2 būrio 7 gyvenamąją patalpą, kuri yra 31,16 kv. m ploto, joje įrengtos 8 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,89 kv. m.
Nuo 2021 m. spalio 12 d. iki 2021 m. lapkričio 9 d. pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 3, kuri yra 29,36 kv. m ploto, joje įrengtos 8 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,67 kv. m.
Nuo 2022 m. kovo 3 d. iki 2022 m. kovo 25 d. pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 28, kuri yra 26,43 kv. m ploto, joje įrengtos 7 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,77 kv. m.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjas teismo posėdyje sutiko su atsakovės atstovo nurodytais pareiškėjo apgyvendinimo atitinkamose gyvenamosiose patalpose ir kamerose laikotarpiais. Atsikirtime į atsakovo atsiliepimą pareiškėjas teigė jog atsakovės atstovas nurodė netikslius gyvenamųjų patalpų ir kamerų plotus, tačiau jokių objektyvių įrodymų savo teiginiui pagrįsti nepateikė. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais kompiuterinės sistemos „Įskaita“, kurioje yra užfiksuoti gyvenamųjų patalpų ir kamerų plotai, duomenimis, todėl jais vadovaujasi spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog pareiškėjui visą vertinamąjį laikotarpį buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma bendrabučio tipo patalpose ir 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma kamerų tipo patalpose, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo.
Vadovaujantis naujausia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) praktika (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr. 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m. – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr. EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje P. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje L. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, teismas nevertina pareiškėjo argumentų dėl sanitarinių mazgų užimamo ploto kamerose ir bendrabučio tipo patalpose.
Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildina iš aplinkybių, jog gyvenamosios patalpos buvo avarinės būklės, gyvenamosiose patalpose, kamerose ir tualeto patalpose buvo netinkama ventiliacija, buvo didelė drėgmė, ant sienų ir lubų buvo pelėsis, kameros nebuvo dezinfekuojamos, langai buvo supuvę, sulūžę, neatsidarė, pro juos patekdavo mažai oro, laiptai ir takai buvo ištrupėję, grindys supuvusios, dušo patalpos buvo nesuremontuotos, kranai surūdiję, prausyklos patalpose neveikė čiaupai, lempos buvo be gaubtų, nebuvo veidrodžių, sienų plytelės buvo nešvarios, nudaužytos, prausyklos patalpa visiškai nebuvo vėdinama, durys skiriančios prausyklą nuo tualeto buvo sulūžusios, todėl prausykloje nuolat buvo blogas kvapas.
Pagal Higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punktą laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20 °C (Higienos normos HN 134:2015 16 punktas). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (Higienos normos HN 134:2015 14 punktas). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (Higienos normos HN 134:2015 39 p.). Higienos normos HN 134:2015 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Higienos normos HN 134:2015 34 punktas nustato, kad bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vadovo nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog Higienos normoje HN 134:2015 natūralaus apšvietimo koeficientas nereglamentuojamas.
Alytaus PN į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2021 m. gegužės 5d. patikrinimo aktą Nr. (1.12 4.80) PA-2954 (b. l. 35 - 41), iš kurio matyti, jog operatyviosios kontrolės metu buvo tikrinta kamerų tipo patalpa Nr. 3. Patikrinimo metu nustatyta, kad minėtoje kameroje santykinė oro drėgmė, temperatūra, dirbtinis apšvietimas atitiko Higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, kameroje esantys įrenginiai švarūs, ant gyvenamųjų, tualeto patalpų, sienų bei lubų vizualiai matomų pelėsių požymių nenustatyta, sudaryta galimybė kamerą vėdinti per langus, langai techniškai tvarkingi, pažeidimų nenustatyta. Taip pat iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2021 m. birželio 16 d. patikrinimo akto Nr. (1-12 4.80)PA-3923 (b. l. 33–34) matyti, jog patikrinimo metu konstatuota, kad 9 būrio prausyklos ir tualeto patalpose sienos ir joje esantys įrenginiai švarūs, ant prausyklos, tualeto patalpų sienų bei lubų vizualiai matomų pelėsių požymių nėra, pažeidimų nenustatyta. Be to, Nacionalinės visuomenės sveikatos centro 2022 m. vasario 15 d. patikrinimo akte Nr. (1-21 4.80 Mr.)PA-487 (b. l. 29–32) konstatuota, jog dušinės sienos ir grindys dengtos plytelėmis, dušinės patalpos ir jose esantys įrenginiai yra švarūs, ant dušo patalpų sienų bei lubų vizualiai matomų pelėsių požymių nenustatyta, dušinių įranga techniškai tvarkinga, dušines valo ir prižiūri paskirti tvarkiniai, dušinių valymui naudojamos buitinės ir dezinfekuojančios valymo priemonės, pažeidimų nenustatyta.
Iš į bylą pateiktų fotonuotraukų (b. l. 100–109) matyti, kad gyvenamosios patalpos, kuriose buvo apgyvendintas pareiškėjas yra vėdinamos per atidaromus langus, šviesa sklinda pro langus, taip pat patalpose yra įrengti šviestuvai, gyvenamosios ir bendro naudojimo patalpos tvarkingos, ant sienų ir lubų nėra pelėsių.
Nagrinėjamu atveju aktualu ir tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Pareiškėjui ginčo laikotarpiu nesiskundus dėl netinkamų sąlygų, atsakovei šiuo metu tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius pareiškėjo teiginius. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas nurodė, kad duše nebuvo užtikrinamas privatumas, kadangi nebuvo atskirų dušo kabinų ir persirengimo kabinų.
Į bylą pateiktos fotonuotraukos (b. l. 100 – 103) patvirtina, jog dušo patalpose yra įrengtos pertvaros. Pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, dušuose, bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, dėl to toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-887-624/2020, 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1137-520/2020, 2019 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1001-552/2019, 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5031-442/2017 ir kt.). Teismo vertinimu tarp prausimosi vietų esančios pertvaros visiškai užtikrina pareiškėjo privatumą naudojantis dušu. Pažymėtina, jog teisės aktai nenumato atskirų persirengimo kabinų įrengimo dušo patalpose. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes bei į aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, atsakovės neteisėti veiksmai dėl privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo, nekonstatuotini.
Pareiškėjo teigimu taip pat nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu, kadangi sienelės tarp tualetų buvo tik 1 metro aukščio.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą yra pažymėjęs, kad vertinant, ar nebuvo viršyta priimtina kentėjimo riba, prie tokių veiksnių priskirtina ir galimybė privačiai naudotis tualetu. Pagal EŽTT praktiką privatumas naudojantis tualetu tam tikrose bylose buvo priskiriamas prie teisių minimumo, kuris turi būti suteikiamas kalinamiesiems, taip pat šios teisės atėmimas buvo laikomas svarbiu elementu, pateisinančiu išvadą, kad kalinimo sąlygos prilygo žeminančiam elgesiui, pažeidžiančiam Konvencijos 3 straipsnį (žr., pvz., Europos Ž. T. Teismo 2001 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją (pareiškimo Nr. 28524/95), 2002 m. liepos 15 d. sprendimą byloje K. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99).
Vis dėlto EŽTT konstatuoja kalinamo asmens privatumo pažeidimą naudojantis tualetu, kuris sudaro pagrindą pripažinti ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (t. y., kai pripažįstama, kad kalinimo sąlygos viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, žemino asmens garbę ir orumą) paprastai tuo atveju, kai asmuo naudojosi nevisiškai ar visiškai nuo bendros kameros erdvės neatskirtu tualetu (žr., pvz., EŽTT 2008 m. spalio 9 d. sprendimą byloje M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 62936/00) 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje C. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09), 2015 m. kovo 10 d. sprendimą byloje V. ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12). Taigi aplinkybė, kad buvo naudojamasi neatskirtu ar nevisiškai atskirtu tualetu kameroje, t. y. patalpoje, kuri yra gyvenamosios paskirties, matant kitiems asmenims ir šiems asmenims patiems tuo metu nesinaudojantiems tualetu, pagal EŽTT praktiką paprastai gali sudaryti prielaidas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui konstatuoti.
Į bylą pateikta fotonuotraukos (b. l. 101, 103, 104, 105, 106, 107, 109) patvirtina, kad būrių sanitariniuose mazguose įrengtos unitazus vieną nuo kito skiriančios sienelės ir durys, kamerų tipo patalpose ir gyvenamosiose patalpose, kuriose yra įrengti sanitariniai mazgai, esantys tualetai visiškai atskirti nuo likusio patalpos ploto, yra su durimis, todėl daroma išvada, jog pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Remiantis tuo kas nurodyta, pareiškėjo argumentai dėl netinkamu tualetų įrengimu sukeltos neturtinės žalos atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas taip pat nurodo, jog sanitariniuose mazguose buvo nepakankamas sanitarinių įrenginių kiekis.
Pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir Aprūpinimo normos), bendrabučio gyvenamosios patalpos prausykloje, tualete turi būti įrengtas klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras (tik vyrams) (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų), praustuvė (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų).
Atsakovės atstovas pateikė duomenis, kad pareiškėjui esant kalinamam 2, 12 ir 20 būriuose ir kamerų tipo patalpose, jis naudojosi sanitariniu mazgu, įrengtu pačiose gyvenamosiose patalpose, kuriose gyveno 7–9 asmenys, taigi asmenų, besinaudojančių vienu sanitariniu mazgu, kiekis neviršijo nustatyto Aprūpinimo normose. Laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 17 d. iki 2021 m. vasario 5 d. pareiškėjas atliko bausmę 9 būryje, kurio sanitariniame mazge įrengti 7 praustuvai, 4 praustuvai kojoms, 6 unitazai, 7 pisuarai, ginčo laikotarpiu 9 būryje gyveno iki 71 nuteistojo (b. l. 10). Nuo 2021 m. vasario 5 d. iki 2021 m. liepos 27 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 13 būrį ir naudojosi 7 lokaliniame sektoriuje įrengtu sanitariniu mazgu, kuriame įrengta 11 praustuvų, 6 unitazai ir 3 pisuarai, ginčo laikotarpiu 7 lokaliniame sektoriuje gyveno iki 156 nuteistųjų (b. l. 11). Įvertinus atsakovės atstovo pateiktus duomenis ir vadovaujantis pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, sprendžiama, kad nuo 2021 m. vasario 5 d. iki 2021 m. liepos 27 d. pareiškėjo teisė į pakankamą unitazų ir pisuarų skaičių nebuvo užtikrinta, todėl yra pagrindas konstatuoti Alytaus PN neteisėtus veiksmus.
Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat sieja su tuo, jog 13 būrio patalpos buvo įrengtos virš gamybinių patalpų (suvirinimo cecho), todėl visą laiką buvo jaučiama vibracija, tepalų kvapas, minėtose patalpose 2017 metais buvo kilęs gaisras, todėl pareiškėjas bijojo, kad gaisras nepasikartotų.
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą pažymėjo, kad Alytaus PN virš darbo cechų gyvenamųjų patalpų nėra įrengta.
Pažymėtina, kad bylos duomenimis nenustatyta, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Alytaus PN administraciją dėl užteršto oro ar kitų nepatogumų dėl darbo cecho veiklos. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad gaisras jo kalinimo 7 lokaliniame sektoriuje metu nebuvo kilęs. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl minėtų aplinkybių atmetami kaip deklaratyvūs.
Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildina iš netinkamo maitinimo, nurodo, kad nuteistiesiems tiekiamas maistas yra labai neskanus, nekokybiškas, patiekiamas mažesnis kiekis nei numatyta teisės aktuose, maisto nuolat trūksta.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji maistu aprūpinami nemokamai, pagal fiziologines mitybos normas. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 5 punktą, nuteistųjų maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija.
Duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Alytaus PN administraciją dėl netinkamos maisto kokybės, nepakankamo maisto kiekio ir į tai nebuvo reaguota, byloje nėra. Tokių aplinkybių skunde nenurodė ir pareiškėjas. Be to, pareiškėjas nedetalizavo, kuo konkrečiai pasireiškė maisto netinkamumas, kada ir koks maistas buvo nekokybiškas, kada konkrečiai buvo patiektas mažesnis maisto kiekis. Pažymėtina, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes atsakovo neteisėti veiksmai susiję su maitinimo organizavimu nekonstatuotini.
Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2022 m. balandžio 8 d. medicinos pažymėjime Nr. 414 nurodyta, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų, jog jis bausmės atlikimo laikotarpiu būtų kreipęsis į gydantį gydytoją dėl dietinio maitinimo paskyrimo, todėl dietinis maitinimas skirtas nebuvo (b. l. 71). Kadangi pareiškėjui dietinis maitinimas nebuvo rekomenduotas gydytojo, Alytaus PN administracija neturėjo jokio pagrindo skirti pareiškėjui dietinį maitinimą, todėl Alytaus PN neteisėti veiksmai, neskiriant pareiškėjui dietinio maitinimo nekonstatuotini.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Pareiškėjas nurodo, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuolat jautėsi žeminamas, patyrė dvasinius išgyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą, emocinę depresiją, negalėjo ramiai miegoti, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių netinkamų kalinimo sąlygų poveikį jo sveikatai, psichinei ir emocinei būklei. Be to, iš 2022 m. kovo 23 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo (b. l. 66) matyti, jog pareiškėjas vartoja narkotines medžiagas, todėl jo nurodomi sutrikimai galėjo būti įtakoti narkotikų vartojimo. Teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, jog jam yra pasireiškęs rankų bėrimas, šią aplinkybę patvirtina ir pareiškėjo asmens sveikatos duomenys (b. l. 20), tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, jog minėtas sveikatos sutrikimas pareiškėjui pasireiškė dėl netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN. Taigi, byloje nėra duomenų, patvirtinančių kalinimo Alytaus PN sąlygų neigiamą poveikį pareiškėjo sveikatai, fizinei ir psichinei būklei.
Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai jog atsakovo pareigūnų elgesys su pareiškėju galėtų būti vertintinas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme, tačiau teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, pažeidimų trukmę ir mastą daro išvadą, kad pareiškėjas dėl pakankamo sanitarinių įrenginių kiekio (unitazų ir pisuarų) neužtikrinimo galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų kalinamas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99).
Įvertinęs pareiškėjo laikymo netinkamomis sąlygomis trukmę, pažeidimo intensyvumą, nesant byloje duomenų, įrodančių, jog padarytas pažeidimas sukėlė pareiškėjui ilgalaikių, nepataisomų padarinių, atsižvelgiant į tai, kad iš byloje esančių duomenų negalima daryti išvados, jog pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Alytaus PN pareigūnų elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų, pareiškėjas ginčo laikotarpiu su skundais dėl netinkamų kalinimo sąlygų į Alytaus PN administraciją nesikreipė, teismas sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Tokiu būdu pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo K. V. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad nuo 2021 m. vasario 5 d. iki 2021 m. liepos 27 d. buvo pažeista K. V. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Alytaus pataisos namuose neužtikrinant pakankamo sanitarinių įrenginių kiekio.
Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.