- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-09
- Bylos Nr.
- e2YT-749-490/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-03768-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Damulienė
- Pareiškėjas
- N. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- B. J., Z. J., S. J., I. J.-D., A. J.-B., D. J., V. J., K. J., A. J.-P, R. J., M. J.
- Advokatai
- Linas Mažonas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. Š. pareiškimu suinteresuotiems asmenims Z. J., B. J., S. J., I. J.-D., A. J.-B., D. J., V. J., K. J., A. J.-P, R. J. ir M. J. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja N. Š., tikslu įgyvendinti paveldėjimo teisę, teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą, atsiradusį po brolio S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2015 m. vasario 24 d., mirties, faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą brolio turtą.
Pareiškime nurodė, kad N. Š. yra A. J. ir M. J. dukra. Pareiškėjos tėvai gyveno (duomenys neskelbtini). Su tėvais kartu gyveno jų sūnus, pareiškėjos brolis S. J.. Pareiškėjos tėvai nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą, tvartą, sandėlius, daržinę, malkines ir kitus kiemo statinius (duomenys neskelbtini).. 1989-04-19 mirė pareiškėjos motina A. J.. Po motinos mirties tėvas M. J. 1993 m. išsipirko iš valstybės 0,14 ha namų žemės sklypą ir įregistravo minėtą gyvenamąjį namą su ūkio pastatais savo vardu. 1995-10-09 mirus pareiškėjos tėvui, buvo užvesta paveldėjimo byla. Dėl paveldėjimo kreipėsi ir palikimą priėmė M. J. vaikai V. J., R. J., A. J., Z. J., N. Š. ir S. J.. 2015-02-24 mirė pareiškėjos brolis S. J.. Po S. J. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Po brolio mirties pareiškėja priėmė jo turtą, mokėjo mokesčius už jo turto dalį, t. y. priėmė brolio palikimą faktiškai pradėjusi valdyti brolio turtą. S. J. broliai R. J., A. J. ir V. J. mirę, todėl šioje byloje suinteresuotais asmenimis yra įtraukti jų vaikai, taip pat sesuo Z. J..
Teismo posėdžio metu pareiškėja N. Š. palaikė pareiškimą jame nurodytais motyvais ir argumentais, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad mirus broliui S. J., jo turto niekas nepaveldėjo, brolio sūnus M. J. su tėvu nebendravo, taip pat nepriėmė po tėvo mirties likusio palikimo. Dėl turto paveldėjimo po brolio mirties į notarą niekas nesikreipė.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą, prašė nustatyti pareiškėjos prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, t. y. kad N. Š. priėmė palikimą, atsiradusį po brolio S. J., mirusio 2015 m. vasario 24 d., mirties, pradėdama faktiškai valdyti paveldėtą brolio turtą.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys Z. J., B. J., S. J., I. J.-Daunoravičienė, A. J.-B, D. J., V. J., K. J., A. J.-P, R. J. ir M. J. atsiliepimų į pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo byloje nepateikė.
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo B. J. neprieštaravo pareiškėjos prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui, prašė pareiškimą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Remiantis pareiškėjos N. Š., jos atstovo, suinteresuoto asmens B. J., paaiškinimais, liudytojų I. P. ir R. Ž. parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, pareiškėja N. Š. yra A. J. ir M. J. dukra. Pareiškėjos tėvai nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., kitus kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., esančius (duomenys neskelbtini). 1989-04-19 mirė pareiškėjos motina A. J.. Po motinos mirties tėvas M. J. 1993 m. išsipirko iš valstybės 0,14 ha namų žemės sklypą ir įregistravo minėtą gyvenamąjį namą su ūkio pastatais savo vardu. 1995-10-09 mirus pareiškėjos tėvui, buvo užvesta paveldėjimo byla, po tėvo M. J. mirties likusį palikimą priėmė jo vaikai V. J., R. J., A. J., Z. J., N. Š. ir S. J.. Pareiškėjos brolis S. J. gyveno kartu su tėvais, brolis 2015-02-24 mirė. Po S. J. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Po brolio mirties pareiškėja perėmė visus brolio daiktus – benzininį pjūklą, žoliapjovę, televizorių, telefono aparatą, dviratį, šaldytuvą ir kitus broliui priklausiusius daiktus, naudojosi brolio namo dalimi ir kitu jam priklausiusiu nekilnojamuoju turtu, mokėjo žemės mokesčius, mokesčius už elektrą, t. y. priėmė brolio palikimą faktiškai pradėjusi valdyti brolio turtą. Remiantis Jonavos rajono 4-ojo notarų biuro notarės V. P. informacija, po S. J., mirusio 2015-02-24, mirties, notaro biure paveldėjimo byla neužvesta, palikėjo įpėdiniai palikimo nėra priėmę. Todėl pareiškėja priversta kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis kreipiasi dėl turto apyrašo sudarymo, paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikimo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą.
Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.).
Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, mano, jog yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja N. Š. po brolio S. J., mirusio 2015-02-24, mirties palikimą pagal įstatymą priėmė pradėdama jo turtą faktiškai valdyti. Nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas aukščiau ištirtais įrodymais, jie sukels teisines pasekmes, pareiškėja kitokia tvarka gauti juos patvirtinančių dokumentų negali, todėl pareiškimas tenkintinas (CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Nuosavybės teisė gali būti įgyjama paveldėjimu (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), todėl priėmęs palikimą, įpėdinis įgyja ir nuosavybės teisę į paveldėtą turtą.
Paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja N. Š. priėmė palikimą, atsiradusį po brolio S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2015-02-24, mirties, faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą brolio turtą.
Byloje susidarė 31,55 Eur pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, pareiškimą patenkinus, priteistinos iš pareiškėjos valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po brolio S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2015 m. vasario 24 d., mirties, pradėdama faktiškai valdyti paveldėtą brolio turtą.
Priteisti iš pareiškėjos N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 31,55 Eur (trisdešimt vieno euro 55 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.