Telšių apylinkės teismo sprendimas

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Jokubauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį dėl žalos atlyginimo, palūkanų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš bendraatsakovių A. F. ir N. P., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – A. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei N. P. procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu. Atsiliepimas per teismo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio pagrindu, nustatytą keturiolikos dienų terminą negautas.

Trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų – A. K. – procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu. Atsiliepimas per teismo, Lietuvos CPK 142 straipsnio pagrindu, nustatytą keturiolikos dienų terminą negautas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad yra CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytas pagrindas priimti sprendimą už akių. Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad AB „Lietuvos draudimas“ ir A. K. sudarė transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo (KASKO) sutartį laikotarpiui 2012 m. rugpjūčio 12 d. iki 2013 m. rugpjūčio 11 d. Įvykio 2012 m. spalio 4 d. metu daugiabučio namo automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), stovinti transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadinta. Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatyta, jog žalą padarė IĮ (duomenys neskelbtini) ir IĮ „A. F. antenų taisykla“ darbuotojai, kurie atlikdami kabelinės televizijos tinklo remontą, nuleidinėjo kabelinės televizijos kabelius nuo stogo. Transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyta, kad apgadintas automobilio priekinis stiklas bei dešinysis priekinis sparnas. Remdamasis A. K. prašymu, remiantis darbų sąmata, UAB „Stiklita Šiauliai“ pateikta PVM sąskaita faktūra Serija Nr. 00016358, ieškovo draudimo bendrovė išmokėjo A. K. 378,32 Eur (1306,25 Lt) draudimo išmoką. Žalą padarę asmenys dirbo IĮ (duomenys neskelbtini) ir IĮ „A. F. antenų taisykla“. Ieškovas 2012 m. lapkričio 7 d. ragino IĮ „Petriko kabelinės televizijos studija“ sumokėti žalą, atsiradusią dėl įvykio, tačiau turtinė žala tebėra neatlyginta.

Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingų už padarytą žalą asmenų, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius.

Vienas iš netiesioginės civilinės atsakomybės atvejų, reglamentuojamų teisės aktuose, yra samdančio darbuotojus asmens civilinė atsakomybė už jo darbuotojų kaltais veiksmais padarytą žalą. Samdančiam darbuotojus asmeniui, kaip ir kiekvienam civilinių teisinių santykių dalyviui, galioja bendrojo pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Toks asmuo privalo ne tik pats laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, stengtis nepadaryti kitiems civilinių teisinių santykių dalyviams žalos, bet ir turi kontroliuoti savo darbuotojų elgesį.

Pagal Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, o CK 6.128 straipsnio 3 dalis numato, jog kai juridinis asmuo (kreditorius ar skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys, šiuo atveju individualios įmonės savininkas. Tokia įstatymo nuostata reiškia, jog individualios įmonės ir jos savininko turtas nėra atribotas ir savininkui kyla pareiga atsakyti už individualios įmonės prievoles savo turtu. Už neribotos turtinės atsakomybės juridinio asmens, taigi individualios (personalinės) įmonės, prievoles atsako ne tik juridinis asmuo, bet ir jo dalyviai, todėl likvidavus šį juridinį asmenį jo prievolės nepasibaigia, o pereina jo dalyviams, t. y. savininkams. Juridinių asmenų registro duomenimis, IĮ (duomenys neskelbtini) yra išregistruota savininkės N. P. prašymu, IĮ „A. F. antenų taisykla“ taip pat yra išregistruota savininko A. F. prašymu. Kadangi atsakovai buvo individualių įmonių savininkai, jiems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą. Solidarioji skolininkų pareiga pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. CK 6.279 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. Atsižvelgiant į atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą nustatytas aplinkybes, atsakovams nereiškiant prieštaravimų dėl prievolės solidarumo, žalos dydžio, ieškovo reikalavimas laikytinas pagrįstu, taigi, tenkintinas.

CK 6.261 straipsniu numatyta, jog praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais. Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių. Delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu iš atsakovų solidariai priteistinos 54,26 Eur kompensuojamosios palūkanos.

CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 str. 1 d. terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškinį patenkinus visiškai, remiantis CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 93 str. 1 d. iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas prašo priteisti solidariai iš bendraatsakovų bylinėjimosi išlaidas, ieškinyje nurodoma, jog ieškovas sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį ir prideda ieškinio sumokėjimą patvirtinantį mokėjimo nurodymą, tačiau faktiškai tokie duomenys teismui nepateikti, todėl ieškinio reikalavimas dalyje dėl žyminio mokesčio priteisimo iš atsakovų netenkintinas ir 15 Eur žyminis mokestis valstybei, priteistinas iš ieškovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 85 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d., 142 str. 4 d., 262 str. 2 d., 279 str. 2 d., 285 str. 1 d., ir 286 str. bei CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., 6.263 str., 6.270 str., 6.280 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 378,32 Eur (tris šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 32 ct) žalos atlyginimo, 54,26 Eur (penkiasdešimt keturis eurus 26 ct) palūkanų, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2015 m. gegužės 6 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinio reikalavimo dalyje dėl žyminio mokesčio priteisimo netenkinti ir priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 15 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį valstybei.

Išaiškinti atsakovams, dėl kurių yra priimtas sprendimas už akių, kad atsakovai negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Akmenės rajono apylinkės teismui kartu su šiuo sprendimu siunčiamame pranešime nurodyto turinio prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Išaiškinti ieškovui, kad jis turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo apskųsti jį Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodamas per Akmenės rajono apylinkės teismą.