- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-10
- Bylos Nr.
- 1S-48-526/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09928-2023-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eugenijus Antanauskas
neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, M. G. skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. kovo 6 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 16 d. nutartimi M. G. pripažinta nepakaltinamumo būsenoje padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje ir jai taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamąją vietą.
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2023 m. sausio 25 d. gautas UAB (duomenys neskelbtini) teikimas, kuriuo prašoma M. G. paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę pakeisti į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, nes pacientės psichinė būsena yra bloga, apsunkinta psichoaktyvių medžiagų vartojimo, ji nesilaiko paskirtos priverčiamosios priemonės, vaistų nevartoja.
3. Skundžiama 2024-03-06 nutartimi Klaipėdos apylinkės teismas UAB (duomenys neskelbtini) teikimą pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 16 d. nutartimi M. G. paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje Rokiškio ligoninėje tenkino. Teismas nutartyje nurodė, jog spręsdamas klausimą dėl M. G. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės pakeitimo, atsižvelgė į UAB (duomenys neskelbtini) gydytojo psichiatro išvadą ir gydymo įstaigos atstovo paaiškinimus teisme, kurie patvirtina, kad M. G. psichikos liga serga nuo 2015 metų, keletą kartų yra gydyta psichiatrijos stacionaruose, 2022-07-22 jai diagnozuota paranoidinės šizofrenijos diagnozė (F20.0). Pas gydytojus, kaip paskirta, nesilankė, nebendradarbiavo, skirtų vaistų nevartoja, vartoja narkotines medžiagas. Teismas nurodė, jog 2024-01-23 atliktas psichodiagnostinis mąstymo tyrimas, išvada: mąstymo produktyvumas žemas. Asociacijose suvokimai netikslūs, realistiškumo interpretaciniai sugebėjimai žemi. Atliekant mąstymo operacijas yra latentinių požymių fiksavimo, pasitaiko ir neesminių požymių išskyrimo. Klasifikuojant prasprūsta saviti aiškinimai, saviti ryšiai, pasitaiko logikos klaidų. Emocinėje sferoje galima manyti apie emocinės pusiausvyros nebuvimą, yra pykčio, sumaišties, savidestrukcijos tendencijos, baimė, pakilęs nerimas. 2024-01-24 konsultuota psichiatro, būklėje stebima kliedesinė simptomatika ir savidestruktiškos mintys. Nuo stacionarinio gydymo atsisako. Pacientės psichinė būsena yra bloga, apsunkinta psichoaktyvių medžiagų vartojimo, ji nesilaiko paskirtos priverčiamosios priemonės, vaistų nevartoja. Todėl gydymo įstaiga, įvertinusi dabartinę blogą M. G. psichikos būseną, kuri yra apsunkinta psichoaktyvių medžiagų vartojimo, tai, kad ji nesilaiko paskirtos priverčiamosios priemonės, vaistų nevartoja, rekomenduoja priverčiamąją medicinos priemonę pakeisti į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Teismas pažymėjo, jog gydytojas D. E. patvirtino, kad M. G. gydymo įstaigoje nesilanko, paskirtų vaistų nevartoja, jos būklė nėra pasikeitusi, ji yra bloga. Pacientė linkusi kaltinti kitus žmones, todėl siekiant pačios pacientės gerovės, reikia keisti paskirtos priverčiamosios medicininės priemonės pobūdį. Teismo vertinimu, pati M. G. pripažino, kad gydymo įstaigoje nesilanko, nes mano, kad tai jai nėra būtina, paskirtų vaistų nevartoja, kadangi, jos įsitikinimu, jie jai netinka, apskritai, yra įsitikinus, kad priverstinis gydymas jai paskirtas nepagrįstai ir ji turi teisę jo atsisakyti. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad neįmanoma užtikrinti tinkamo M. G. gydymo ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, be kurio M. G. liga turi neigiamą dinamiką ir jos veiksmai gali tapti neprognozuojami, todėl gydymas tęstinas, o ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis keistinas į griežtesnę priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
II. Skundo argumentai ir prašymai
4. Skundu M. G. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024-03-06 nutartį ir palikti jai taikyta priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą bei gydymą pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamąją vietą. Skunde M. G. nurodo, jog teismas atsižvelgė į UAB (duomenys neskelbtini) gydytojo psichiatro išvadą ir gydymo įstaigos atstovo paaiškinimus teisme bei padarė išvadą, kad ji be priežasties nesilankė pas gydytojus, nevartojo paskirtų vaistų, vartojo narkotines medžiagas. Mano, jog teismas neatsižvelgė į jos paaiškinimus, kad ji nesilankė pas gydytojus dėl sunkios turtinės padėties, nes neturėjo lėšų net autobusų bilietams nusipirkti. Nurodo, jog vaistų nevartojo dėl tos priežasties, kad jie blogai veikė jos sveikatą, nes serga psoriaze, o paskirti vaistai iššaukė odos alerginę reakciją. Pažymi, jog šiuo metu jos psichinės sveikatos būklė yra žymiai geresnė, ji kreipėsi į gydytoją psichiatrą D. E., užsiregistravo tolimesniam gydymui (žr. priedą - taloną), vartoja vaistus ir mano, kad paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje perteklinė ir nepagrįsta. Nurodo, jog UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą praėjus tik 3 mėnesiams po teismo nutarties dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo priėmimo, per tokį trumpą laikotarpį jai nebuvo pritaikyti tinkami vaistai ir paskirtas gydymas, nes ji bandė susisiekti su gydytoja S. B., kurį pastoviai atidėdavo vizitus (neturėjo laiko, sirgo, atostogavo ir t. t.), po ko buvo pakeista gydytoja į D. E., pas kurį ji buvo 2023 m. lapkričio mėn., po to gruodžio mėn. turėjo atvykti, bet negalėjo dėl oro sąlygų; 2024 m. sausio 24 d. 12.00 val. buvo priėmime pas gydytoją D. E., o sausio mėn. 25 d. UAB (duomenys neskelbtini) jau kreipėsi į teismą su teikimu.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai
5. Skundas tenkintinas.
6. Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, išklausęs M. G. ir jos gynėjos paaiškinimus, prokurorės nuomonę, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024-03-06 nutartis yra naikintina.
7. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones ir stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata ir 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.
8. Teismas, spręsdamas klausimą dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės taikymo būtinumo (nagrinėjamu atveju dėl M. G. paskirtos priverčiamosios priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – pakeitimo į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje Rokiškio ligoninėje), įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas ir galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą.
9. Skundžiamą nutartį priėmęs Klaipėdos apylinkės teismas, spręsdamas, ar būtina ir toliau taikyti bei griežtinti M. G. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 16 d. nutartimi paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, rėmėsi UAB (duomenys neskelbtini) teikime nurodyta informacija, jog pacientės psichinė būsena yra bloga, apsunkinta psichoaktyvių medžiagų vartojimo, ji nesilaiko paskirtos priverčiamosios priemonės, vaistų nevartoja, todėl tikslingas stacionarinis priverstinis gydymas.
10. Atsižvelgdamas į šiuos duomenis teismas padarė išvadą, kad M. G. reikalinga Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 16 d. nutartimi paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeisti į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje Rokiškio ligoninėje.
11. Apygardos teismui nekelia abejonių UAB (duomenys neskelbtini) gydytojo psichiatro D. E. kompetencija, objektyvumas ir jo paaiškinimai bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu dėl M. G. psichinės sveikatos, tačiau priimant sprendimą sugriežtinti M. G. paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeičiant į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje Rokiškio ligoninėje, privalu atsižvelgti ir į asmens socialinį pavojingumą, jo įvykdytą nusikalstamą veiką bei kitas aplinkybes.
12. Atsižvelgtina į tai, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 16 d. nutartimi M. G. pripažinta nepakaltinamumo būsenoje padariusi ne nusikaltimą, o žymiai mažiau pavojingą veiką – baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, kuris didesnio pavojaus visuomenei nesukėlė.
13. Skundo nagrinėjimo metu M. G. paaiškino, kad šiuo metu ji savanoriškai lankosi pas gydytoją D. E., vartoja jo paskirtus vaistus, įsidarbino transporto vadybininke. Paskutinį kartą pas gydytoją lankėsi šių metų kovo 7 dieną.
14. Atsižvelgtina ir į tai, kad nuo M. G. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės - ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis iki UAB (duomenys neskelbtini) teikimo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 16 d. nutartimi M. G. paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje Rokiškio ligoninėje praėjo labai nedidelis laiko tarpas, todėl M. G. suteiktina galimybė tęsti jai paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
15. Dėl išvardytų motyvų M. G. skundas tenkintinas, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. kovo 6 d. nutartis naikintina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
M. G. skundą tenkinti.
Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. kovo 6 d. nutartį, kuria buvo tenkintas UAB (duomenys neskelbtini) teikimas pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 16 d. nutartimi M. G. paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje Rokiškio ligoninėje.
Nutartis neskundžiama.