Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto M. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nutarimo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. nutarimu M. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 358 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta nuobauda – 500 Eur bauda.

2. M. B. nubaustas už tai, kad jis 2019 m. spalio 26 d., būdamas statinio ekspertizės vadovu (kvalifikacijos atestatas Nr. (duomenys neskelbtini)), neturėdamas teisės būti statinio ekspertizės rangovu – verstis statinio ekspertizės rangovo veikla, parengė ir pasirašė statinio bendrosios ekspertizės 2019 m. spalio 26 d. aktą Nr. 2019/53, kuris Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (toliau – ir IS „Infostatyba“) pateiktas su 2019 m. spalio 29 d. prašymu Nr. CCE-100-191029-00857 įregistruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, ir 2019 m. spalio 29 d. įregistruota deklaracija Nr. ACCE-100-191029-00863. Duomenys apie statinio eksperto išsilavinimą ir kvalifikaciją pateikti VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro internetinėje svetainėje www.spsc.lt, patikrinus VĮ „(duomenys neskelbtini)“ tinklapyje (duomenys neskelbtini) esančius duomenis nustatyta, kad įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi kvalifikacijos atestato atlikti statinio ekspertizę. Atlikus 2019 m. spalio 29 d. deklaracijos Nr. ACCE-100-191018-00863 patikrinimą, nustatyta, kad M. B., teikdamas 2019 m. spalio 29 d. prašymą Nr. CCE-100-191018-00857 įregistruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą, IS „Infostatyba“ statinio duomenų lentelės skiltyje „Susijusių asmenų duomenys“ nurodė, kad statinio ekspertizės rangovas – VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), atestatas Nr. (duomenys neskelbtini). Pateiktas statinio bendrosios ekspertizės 2019 m. spalio 26 d. aktas Nr. 2019/53 neatitinka teisės aktų reikalavimų, kadangi pažeisti Statybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimai, kurie numato, kad būti statinio (jo dalies) ekspertizės rangovu (subrangovu) turi teisę Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys teisę užsiimti šia veikla, taip pat Statybos įstatymo 17 straipsnio 6 dalies 3 punkto reikalavimai, įtvirtinantys, kad statinio ekspertizės rangovas privalo pasirašyti statinio ekspertizės aktą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo ir statinio ekspertizės vadovo parašai), prisiimdamas atsakomybę, kad statinio ekspertizės aktas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas, bei Statybos įstatymo 17 straipsnio 10 dalies nuostatos, kurios numato, kad už šiame straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą statinio ekspertizės aktą pasirašantys asmenys atsako šio įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniame skunde M. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. nutarimą ir bylą nutraukti nesant M. B. veiksmuose nusižengimo, numatyto ANK 358 straipsnio 3 dalyje.

3.1. Apeliantas skunde nurodo, kad klausimas ar dokumentas kvalifikuotinas kaip statinio ekspertizės aktas, spręstinas ne pagal į dokumentą įrašytą jo pavadinimą, o pagal ekspertizės akto požymius, kurie yra nurodyti Statybos įstatyme ir STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“.

3.2. Bendrosios statinio ekspertizės akto požymiai yra: pirmas bendrosios statinio ekspertizės požymis yra susijęs su statinio ekspertizės akto subjektais. Dokumentas turi būti sudarytas specialaus juridinio asmens – statinio ekspertizės rangovo. Atlikti statinio ekspertizės rangovo funkcijas gali tik asmuo, kuris atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalies apibrėžimą: Ekspertizės rangovas – Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys šio įstatymo nustatytą teisę atlikti statinio projekto ar statinio ekspertizę.

3.3. Pagal Statybos įstatymo 17 straipsnį, būti statinio (jo dalies) ekspertizės rangovu (subrangovu) turi teisę: 1) Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, kurio teisė atlikinėti statinio ekspertizes pripažinta SPSC išduodant atitinkamą atestatą; 2) Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti atitinkama veikla.

3.4. Fiziniai asmenys, kurie nėra susiję su Statybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytais juridiniais asmenimis sutartiniais santykiais, ir veikiantys savarankiškai, negali būti laikomi statinių (jų dalių) ekspertizės rangovais, tokių fizinių asmenų atliktas konkretaus statinio patikrinimas (ir patikrinimo rezultatas), nors tokio patikrinimo turinys (patikrinimo apimtis) ir sutaptų su patikrinimu, nurodytu STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 94 punkto apimtimi, neturės statinio ekspertizės statuso.

3.5. Atlikdamas konkretaus statinio ekspertizę, statinio ekspertizės rangovas privalo (statybos įstatymo 17 straipsnio 6 dalis) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti statinio (jo dalies) ekspertizės vadovą (vadovus). Dėl statinio ekspertizės vadovo pasisakyta STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 6.14 punkte: statinio ekspertizės (bendrosios) vadovas – statybos inžinierius [5.1], kuris organizuoja viso statinio ekspertizę, jai vadovauja, įvertina statinį, parengia ir pasirašo statinio ekspertizės aktą.

3.6. Asmuo turi teisę būti paskirtas atlikti konkretaus statinio ekspertizės vadovo funkcijas tik turėdamas atitinkamą SPSC atestatą. Atkreipė dėmesį, kad statinio ekspertizės vadovo atestatas savaime nesuteikia statinio ekspertizės vadovo subjektiškumo, o yra tik būtinoji tokio subjektiškumo prielaida; statinio ekspertizės vadovo subjektiškumas įgyjamas, kai statinio ekspertizės vadovo atestatą turinčiam asmeniui juridinis asmuo, turintis statinio ekspertizės rangovo statusą, paveda atlikti konkretaus statinio ekspertizę.

3.7. Iš Statybos įstatymo 17 straipsnio nuostatų išplaukia, kad yra šios sąlygos, susijusios su statinio ekspertizę atliekančiais asmenimis, kurios būtinos tam, kad konkretaus statinio patikrinimas ir tokio patikrinimo rezultatai turėtų statinio ekspertizės statusą: 1) atlikti ekspertizę turi įsipareigoti juridinis asmuo, atestuotas kaip statinio ekspertizės rangovas; 2) atlikti ekspertizę įsipareigojęs juridinis asmuo, statinio ekspertizes organizavimui, jos vadovavimui, statinio įvertinimui, ekspertizės akto parengimui ir pasirašymui turi paskirti statinio ekspertizės vadovu atestuotą šiai veiklai fizinį asmenį. Pažymėjo, kad šis fizinis asmuo gali būti minėto juridinio asmens darbuotoju, skiriamu juridinio asmens įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu arba gali būti nepriklausomas atestuotas šiai veiklai specialistas. Vadinasi, fizinis asmuo, kuris nėra ekspertizės įmonės paskirtas, įgaliotas ir/ar kuris neturi atitinkamo eksperto atestato, negali būti laikomas konkrečios statinio ekspertizės vadovu.

3.8. Vadinasi ANK 358 straipsnio 3 dalis taikytina tik šiems specialiems subjektams: asmeniui, kuris atstovaudamas juridinį asmenį, turintį teisę būti statinio ekspertizės rangovu ir užsakovo pavedimu atlikusį konkretaus statinio ekspertizės rangovo funkcijas, pasirašė statinio ekspertizės aktą; asmeniui, turinčiam teisę būti statinio ekspertizės vadovu, kuris minėto juridinio asmens pavedimu atliko šio konkretaus statinio ekspertizę ir pasirašė statinio ekspertizės aktą.

3.9. Antras bendrosios ekspertizės akto požymis yra susijęs su statinio ekspertizės akto forma ir turiniu. Forma turi atitikti bendrosios statinio ekspertizės akto struktūrą, o turinys – bendrosios statinio ekspertizės akto turinį. Aplinkos ministras 2016 m. lapkričio 7 d. Nr. Dl-738 įsakymu patvirtino STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, kurio 94 punktas detalizuoja tuos veiksmus, kurie yra būtini, atliekant bendrąją statinio ekspertizę, kai ji atliekama statytojo iniciatyva, užbaigiant statybą.

3.10. Atlikdamas konkretaus statinio ekspertizę, bendruoju atveju statinio ekspertizės rangovas privalo (statybos įstatymo 17 straipsnio 6 dalis): 1) atlikti statinio ekspertizę pagal ją inicijavusio viešojo administravimo subjekto (ar kito asmens) parengtą užduotį aplinkos ministro nustatyta tvarka; 2) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti statinio (jo dalies) ekspertizės vadovą (vadovus); 3) pasirašyti statinio ekspertizės aktą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo ir statinio ekspertizės vadovo parašai), prisiimdamas atsakomybę, kad statinio ekspertizės aktas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas; 4) nustatyti, kokius statybinius tyrimus būtina atlikti statinio techninei būklei įvertinti; 5) parengti užduotis reikalingiems statybiniams tyrimams atlikti subrangos pagrindu (jeigu tai numatyta statinio ekspertizės rangos sutartyje); 6) įvertinti statybinių tyrimų rezultatus; 7) pateikti statinio ekspertizės aktą viešojo administravimo subjektui ar kitam asmeniui, inicijavusiam statinio ekspertizę; 8) išnagrinėti viešojo administravimo subjekto ar kito asmens, inicijavusio statinio ekspertizę, prieštaravimus dėl statinio ekspertizės akto, gautus po statinio ekspertizės akto pateikimo jiems, ir atsakyti jiems raštu.

3.11. Dėl ANK 358 straipsnio 3 dalies sudėties požymio, kad perduodamas statinio ekspertizės aktas neatitinka teisės aktų reikalavimų, nurodo, jog šis požymis egzistuoja tik tuomet, kai statinio ekspertizės akto forma ir turinys atitinka teisės aktų reikalavimus, tačiau akte pateikta informacija neatitinka tikrovės.

3.12. Gretinant byloje nustatytas faktines aplinkybes su ANK 358 straipsnio 3 dalies sudėties objektyviais požymiais, matyti, kad: dokumentai, kurių perdavimu užsakovui kaltinamas M. B., ir kurie įvardijami kaip „statinių ekspertizės aktai“ neturi statinio ekspertizės aktų statuso, nes: juose nurodytus patikrinimus įsipareigojo atlikti asmuo, neatestuotas kaip statinio ekspertizės rangovas; juose nurodytus patikrinimus atlikęs M. B. veikė ne kaip statinio ekspertizės rangovo paskirtas asmuo. Todėl M. B. patikrinimai, nurodyti dokumentuose, pateiktuose kartu su Deklaracijomis ir įvardijamuose kaip „statinių ekspertizės aktai“, nelaikytini konkrečių statinių ekspertizėmis. M. B., atlikdamas patikrinimus, nurodytus dokumentuose, pateiktuose kartu su Deklaracijomis ir įvardijamuose kaip „statinių ekspertizės aktai“, veikė ne kaip minėtų statinių ekspertizės dalyvis, - ne kaip šių statinių ekspertizės vadovas, - o kaip savarankiškai veikiantis asmuo.

3.13. Byloje nustatyti faktai parodo, kad M. B. veiksmuose nėra ANK 358 straipsnio 3 dalyje uždrausto nusižengimo objektyviųjų požymių, t. y.: M. B. perduoti dokumentai nėra statinio ekspertizės aktai; M. B. perduotus dokumentus nepasirašė. Atkreipė dėmesį, kad byloje nenustatytas ir trečias ANK 358 straipsnio 3 dalies uždrausto nusižengimo objektyvusis požymis – nenustatyta, kad informacija apie statinį, esantį dokumentuose, pateiktuose kartu su Deklaracijomis ir įvardijamuose kaip „statinių ekspertizės aktai“, neatitinka tikrovės.

2. Atsiliepime Inspekcija nurodo, kad nesutinka su apeliaciniu skundu ir mano, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

4.1. Atkreipė dėmesį, kad M. B. apeliaciniame skunde nenurodo argumentų, su kuriais teismo teiginiais nesutinka, o tik apeliaciniame skunde nurodo bendras teisės aktų nuostatas, nepagrįsdamas, kodėl galimai teismas netinkamai vertino atitinkamus įrodymus ir taikė teisės aktų normas.

4.2. Visi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad užsakovui Ž. K. buvo perduotas statinio bendrosios ekspertizės aktas. Teismas 2021 m. rugsėjo 24 d. nutarime išdėstė įrodymais paremtą argumentaciją, kad 2019 m. spalio 26 d. statinio bendrosios ekspertizės aktas Nr. 2019/53 laikytinas ekspertizės aktu, nes teisminio nagrinėjimo metu M. B. teigė, kad šis dokumentas yra išvada ir pan. Taigi bylos nagrinėjimo metu M. B. teismui nurodė, kad byloje esantis dokumentas nelaikytinas statinio bendrosios ekspertizės aktu, o apeliaciniame skunde išvis neįvardija, kuo laikytinas šis dokumentas, o nurodo: „patikrinimai, nurodyti dokumentuose“. Taigi M. B. apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai dėl konkretaus byloje esančio 2019 m. spalio 26 d. statinio bendrosios ekspertizės akto Nr. 2019/53 statuso prieštarauja jau byloje esantiems įrodymams.

4.3. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad M. B. užsakovui parengė ir pateikė statinio bendrosios ekspertizės aktą ir įgaliojimo pagrindu atliko statybos užbaigimo procedūras pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalį, kurių metu M. B. IS „Infostatyba“ užpildė atitinkamus laukus ir nurodytose vietose įkėlė statytojo surašytos deklaracijos kopiją ir, be kita ko, bendrosios statinio ekspertizės akto kopiją, kuri būtent ir privalo būti teikiama statybos užbaigimo metu pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – STR 1.05.01:2017, galiojęs administracinio nusižengimo padarymo metu) 101 ir 102 punktus ir kitus dokumentus pagal STR 1.05.01:2017 93.2 - 93.18 p. Taigi M. B. veikdamas pagal įgaliojimą kaip Ž. K. atstovas ir į IS „Infostatyba“ pateikdamas deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, savo veiksmais patvirtino, kad yra atlikta statinio bendroji ekspertizė ir vadovaudamasis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 101 punktu į IS „Infostatyba“ įkėlė tik M. B. pasirašytą 2019 m. spalio 26 d. statinio bendrosios ekspertizės aktą Nr. 2019/53.

4.4. Byloje esantis 2019 m. spalio 26 d. statinio bendrosios ekspertizės aktas Nr. 2019/53 pasirašytas M. B. parašu, be to, pagal byloje esančius įrodymus, veikdamas įgaliojimo pagrindu, jis kėlė dokumentus į IS „Infostatyba“, tarp kurių buvo tik jo parašu patvirtintas statinio bendrosios ekspertizės aktas (be kita ko, šalia parašo nurodė savo atestato numerį, šiame akte – pateikė aiškią išvadą dėl statinio atitikimo Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytiems esminiams statinių reikalavimams). M. B. skunde išdėstyti argumentai, kad statinio ekspertizės aktą turėjo pasirašyti statinio ekspertizės rangovas ir jo paskirtas statinio ekspertizės vadovas, taip pat, kad M. B. juos pasirašė kaip savarankiškai veikiantis asmuo, t. y. ne kaip statinio ekspertizės vadovas, kaip tik ne paneigia, o patvirtina M. B. kaltę dėl teisės aktų neatitinkančio statinio bendrosios ekspertizės akto pateikimo užsakovui ir fakto žinojimą, kaip pagal teisės aktų nuostatas turi būti pasirašytas statinio bendrosios ekspertizės aktas. Be kita ko, 2019 m. spalio 26 d. statinio bendrosios ekspertizės akte Nr. 2019/53 nurodyta, kad minėtą dokumentą surašė M. B., kaip statinio ekspertizės vadovas, ir šiame akte nurodytas jo kaip statinio ekspertizės vadovo kvalifikacinis atestatas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris išduotas 2019 m. kovo 25 d.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

3. ANK 652 straipsnio 1 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad apygardos teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą dėl pateikto apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde M. B. pateikia Statybos įstatymo, Aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. Nr. įsakymu D1-738 patvirtinto STR 1.04.04:2017 nuostatų analizę ir nurodo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo ANK 358 straipsnio 3 dalyje uždrausto nusižengimo požymių – M. B. perduoti dokumentai nėra statinio ekspertizės aktai (neturi statinio ekspertizės akto statuso, kadangi jis veikė ne kaip minėto statinio ekspertizės dalyvis ar šio statinio ekspertizės vadovas, o kaip savarankiškai veikiantis asmuo), jis perduotinų dokumentų nepasirašė, taip pat nenustatyta, kad informacija apie statinį, esantį dokumentuose, pateiktuose kartu su deklaracijomis ir įvardijamose kaip statinių ekspertizės aktai, neatitinka tikrovės.

4. ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitinkančio statinio ekspertizės akto pateikimą statinio ekspertizės užsakovui. Šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą statinio ekspertizės aktą pasirašiusiems asmenims nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Kaip matyti iš minėto straipsnio dispozicijos, šiame straipsnyje numatyta formali administracinio nusižengimo sudėtis, kurios požymis įtvirtintas blanketinėje dispozicijoje. Taigi atskleidžiant reikalavimų neatitinkančio statinio ekspertizės akto pateikimo turinį, privalu remtis teisės aktais, reglamentuojančiais statinių projektavimo taisykles, be kita ko, Lietuvos Respublikos statybų įstatymu.

5. Byloje nustatyta, kad užsakovas Ž. K. kreipėsi į M. B. per UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašydamas atlikti statinio bendrąją ekspertizę, ar vienbutis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) atitinka projekto sprendinius, lemiančius statinio atitiktį Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytiems esminiams statinių reikalavimams bei Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytiems esminiams reikalavimams. Taip pat nustatyta, kad Ž. K. įgaliojo M. B. atstovauti visose valstybinėse ir nevalstybinėse institucijose, įmonėse bei organizacijose, parengti projekto „A“ laidą, teikti ir atsiimti dokumentus valstybinėse įstaigose, jų kopijas, teikti prašymą patvirtinti deklaraciją apie statinio (-ių) statybos užbaigimą/statinio (-ių) paskirties pakeitimą, išduoti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių projekto sprendinių, patvirtinti savo elektroniniu parašu teikiamus dokumentus, talpinti dokumentus į Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą IS „Infostatyba“, taip pat atlikti visus veiksmus, susijusius su vienbučiu gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini), žemės skl. Kad. Nr. (duomenys neskelbtini), statybos projektais ir šio statinio teisine registracija (1 t., b. l. 21).

6. Vienbučio gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)) statinio ekspertizę atliko M. B., veikdamas kaip fizinis asmuo. Surašant ekspertizės aktą nebuvo nurodytas statinio ekspertizės rangovas (juridinis asmuo), nes ekspertizės akte nėra statinio ekspertizės rangovo rekvizitų, įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo parašų ant statinio ekspertizės, kaip tai yra imperatyviai numatyta galiojančiuose teisės aktuose. M. B., veikdamas pagal Ž. K. išduotą įgaliojimą, į informacinę sistemą „Infostatyba“ pateikė deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, t. y. tokiais savo veiksmais M. B. patvirtino, jog yra atlikta statinio ekspertizė ir jį įgaliojęs asmuo turi gavęs statinio ekspertizės aktą. Be to, šis veiksmas (deklaracijos pateikimas į informacinę sistemą „Infostatyba“) buvo atliktas M. B. vardu. Jeigu, kaip teigia M. B. būtų parengęs specialisto išvadą (statinio ekspertizės akto statuso neturintį dokumentą), jam nebuvo pagrindo įkelti tokio dokumento į IS „Infostatyba“.

7. Iš į bylą pateiktos 2019 m. rugsėjo 27 d. sutarties Nr. 2019/09/K1 turinio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pirko konsultacijų paslaugas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje atsirandančių pastatų konstrukcijų klausimų (1 t., b. l. 156). Bylą nagrinėjantis apygardos teismas pažymi, kad ši sutartis nepatvirtina aplinkybės, jog M. B. turėjo teisę surašyti 2019 m. spalio 26 d. statinio bendrosios ekspertizės aktą Nr. 2019/53 ar teikti deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, į informacinę sistemą „Infostatyba“. Byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi kvalifikacijos atestato atlikti statinio ekspertizę. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad Ž. K. ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ būtų susitarę dėl statinio ekspertizės atlikimo. Byloje nenustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba M. B. su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ būtų susitarę dėl vienbučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ekspertizės. Taip pat į bylą nebuvo pateikta VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovo ar jo įgalioto asmens teisės aktų nustatyta tvarka pasirašyto vienbučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) ekspertizės akto. Taip pat nenustatyta, kad minėta įstaiga buvo davusi kokį nors sutikimą M. B. naudoti jos rekvizitus.

8. Ginčijamas subjekto požymis šiuo atveju tiesiogiai apibūdinamas minėto straipsnio 3 dalies sankcijoje – statinio ekspertizės aktą pasirašiusieji asmenys. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su skunde nurodomu siaurinamuoju subjekto aiškinimu. Kaip minėta, byloje esantis 2019 m. spalio 26 d. statinio bendrosios ekspertizės aktas Nr. 2019/53 yra patvirtintas būtent M. B. parašu. Jame nurodyta, kad minėtą dokumentą surašė M. B., kaip statinio ekspertizės vadovas, nurodytas ir jo kaip statinio ekspertizės vadovo kvalifikacinis atestatas Nr. 39010. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad statinio ekspertizės aktą turėjo pasirašyti statinio ekspertizės rangovas ir jo paskirtas statinio ekspertizės vadovas, o M. B. dokumentus pasirašė kaip savarankiškai veikiantis asmuo, t. y. ne kaip statinio ekspertizės vadovas, tik patvirtina, jog jis žinojo kaip pagal teisės aktų nuostatas turi būti pasirašytas statinio bendrosios ekspertizės aktas bei pateikė teisės aktų reikalavimų neatitinkantį ekspertizės aktą užsakovui. Tai, kad M. B. žinojo, jog fizinis asmuo negali būti statinio ekspertizės rangovu, patvirtina ir byloje esantys duomenys, kad IS „Infostatyba“, kaip statinio ekspertizės rangovą, jis nurodė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, nors ši įmonė jokių veiksmų atliekant šią ekspertizę neatliko ir paties akto nepasirašė joks šios įmonės įgaliotas tai padaryti asmuo.

9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog M. B. pateiktas statinio bendrosios ekspertizės aktas neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai atitinka ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių visumą. Taigi, skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes, todėl nėra teisinio pagrindo M. B. skunde nurodytais motyvais jį naikinti.

Teismas, vadovaudamasis administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto M. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.