Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. (dvi nusikalstamos veikos),

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2015 m. gruodžio 5 d. apie 23.00 val., veikdamas kartu su broliu R. S. name, esančiame Jurbarko rajone, (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narį - sutuoktinę R. S., tai yra R. S. tyčia kakta vieną kartą sudavus R. S. į veidą, virš dešinio antakio, bei laikant prispaudus R. S. prie sienos, jis rankomis sugriebė jai už kaklo ir ją smaugė, taip padarė poodines kraujosruvos dešinės akies vokuose, kairėje alkūnėje, pilve, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą kakle, taip mušdamas nukentėjusiajai R. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, A. S. 2016 m. vasario 13 d. apie 19.10 val. bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo prieš savo šeimos narį - sutuoktinę R. S., tai yra tyčia ją pastūmė, ko pasėkoje R. S. nukrito ant grindų, tuomet ją sugriebęs už plaukų tampė po kambarį bei sugriebęs už pečių ne mažiau penkis kartus trenkė ją į sieną, taip mušdamas sukėlė nukentėjusiajai R. S. fizinį skausmą.

Teisme apklausiamas kaltinamasis A. S. pripažino savo kaltę pilnai dėl 2015-12-05 įvykdytos nusikalstamos veikos, o dėl 2016-02-13 kaltu neprisipažino ir parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus geriau atsiminė visas aplinkybes.

Vadovaujantis BPK 253 str., 276 str., teismas posėdžio metu balsu perskaitė L. T. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duotus parodymus, kur ji parodė, kad gyvena Kaune, (duomenys neskelbtini). R. S., kuri gyvena to paties namo (duomenys neskelbtini) -ajame bute, yra jos kaimynė, su kuria ji palaiko draugiškus santykius. R. S. gyvena kartu su savo sutuoktiniu A. S., kuris jos atžvilgiu niekada nebuvo priešiškas, tačiau iš R. S. pasakojimų žino, kad prieš ją jis yra ne kartą smurtavęs, naudojęs fizinę jėgą. 2016-02-13 apie 18.00 val. ji kartu su R. S. išėjo pasivaikščioti į lauką, pavedžioti šunis. Jos vaikščiojo beveik valandą, apie 19.00 val. grįžo į R. S. namus, ketino atsigerti arbatos. Jai ir R. S. parėjus į jos namus, A. S. juose nebuvo, nors prieš joms išeinant jis buvo namuose. Būnant namuose ji ir R. S. išgirdo skambutį į buto duris, tai buvo A. S., kuris negalėjo įeiti į namus, nes R. S. durų spynoje buvo palikusi raktą. A. S. prašė, kad R. S. jį įleistų, tačiau ji jam atsakė, kad ji jo neleis, nes ji nenori, kad jis jai ,,ėstų nervus“, liepė jam eiti ten, kur jis buvo išėjęs, ką jai atsakė A. S., ji negirdėjo, nes pati buvo buto virtuvėje, į kurią po kelių minučių atėjo ir R. S.. R. S. į namus A. S. neįleido. Nepraėjus nei kelioms minutėms ji išgirdo dūžtančio stiklo garsą viename iš R. S. kambarių. Ji su R. S. iškart nubėgo į kambarį, iš kurio girdėjo sklindantį triukšmą, kambaryje pamatė, kad yra išdaužtas balkono durų stiklas, per kurį į namus įsiveržė A. S., įėjęs į kambarį jos akivaizdoje jis A. S. sučiupo už plaukų ir tampė, tuomet sučiupo už jos pečių ir trenkė ją į sieną, kiek kartų jis trenkė ją į sieną ji nematė, nes pamačiusi, jog A. S. taip elgiasi ketino kviesti policiją. Ar A. S. išsakė R. S. kokius nors grasinimus, ji negirdėjo, nes ji buvo labai išsigandusi, nuėjo į virtuvę, kurioje buvo palikusi savo telefoną, tačiau iš paskos atbėgo A. S., kuris iš jos rankų atėmė telefoną. Jam liepė jį atiduoti, jis šiek tiek dvejojo, bet jos telefoną jai grąžino, tuomet ji iškarto iškvietė policiją. Jai iškvietus policijos pareigūnus, A. S. išėjo iš namų, tačiau iki tol, kol atvyko policijos pareigūnai, jis ir vėl sugrįžo į namus, buvo nusiraminęs, elgėsi lyg nieko nebūtų nutikę, nuėjęs į kambarį atsigulė į lovą. Ji mano, kad įvykio metu A. S. buvo neblaivus, nes jos manymu, būdamas blaivus jis taip tikrai nepasielgtų. Atvykę policijos pareigūnai A. S. išsivežė. Ji pati asmeniškai A. S. jokių pretenzijų neturi. Papildomai L. T. parodė, kad pilnai tvirtina parodymus, duotus ankstesnės apklausos metu ir papildomai nori paaiškinti, kad 2016-02-13 apie 10.00 val. jai paskambino jos kaimynė R. S., gyvenanti Kaune, (duomenys neskelbtini), jos trumpai pasišnekėjo, ji jai pasakė, kad ketina eiti į parduotuvę, tuomet R. S. jos paklausė ar ji galėtų iš jos paėmus jos banko kortelę bankomate išgryninti pinigų, nes ji pati nenorėjo niekur eiti, ji sutiko ir iškart po pokalbio telefonu susiruošė eiti apsipirkti, išėjus iš savo buto nuėjo iki R. S. buto durų, į butą net neužėjo, tarpduryje R. S. jai padavė savo banko kortelę ir ji išėjo. Šio trumpo pasimatymo metu R. S. sutuoktinio A. S. ji nematė ir su juo nebendravo. Iš parduotuvės sugrįžo maždaug po 15-20 minučių, vėl paskambino R. S. telefonu ir paklausė ar gali jai atnešti pinigus ir jos banko kortelę. Jai sutikus, ji vėl nuėjo iki jos buto ir vėl tarpduryje jai perdavė pinigus su jos banko kortele, tai padariusi sugrįžo į savo namus. Maždaug apie 13.00 val. jai telefonu paskambino R. S. ir pasakė, kad jai padidėjęs skrandžio rūgštingumas, ji pasakė, kad gali jai atnešti vaistų, ji sutiko ir ji nuėjo pas R. S. į butą. Bute susitiko ir su A. S., kuris ją kvietė kartu su juo atsigerti alaus, ji sutiko ir jai, R. S. ir A. S. besėdint išgėrė vieną skardinę alaus. R. S. alaus negėrė, o jos akivaizdoje A. S. taip pat išgėrė vieną skardinę alaus, ji negali pasakyti ar prieš tai jis buvo gėręs daugiau alkoholinių gėrimų, bet prie jos jis išgėrė tik vieną alaus skardinę. Jai svečiuojantis pas R. ir A. S. jie sutarė gerai, nekonfliktavo. Ji pas juos pasisvečiavo apie vieną valandą ir tuomet išėjo atgal į savo namus. Kaip minėjo, šio apsilankymo metu jokių nei žodinių, nei kitokių konfliktų tarp R. ir A. nematė. Taip pat nori parodyti, kad tą pačią dieną jai ir vėl būnant minėtame R. S. bute, apie 19.00 val. į namus sugrįžo A. S., kurio R. S. į namus neįleido. R. S. neįleidus R. S. i namus, kaip jau minėjo ir ankstesnėje apklausoje, R. S. į namus įsibrovė per balkoną, išdauždamas jo stiklą, patekęs į butą R. S. jos akivaizdoje sučiupo už plaukų ir tampė, tuomet sučiupo už jos pečių ir trenkė į sieną, kiek tiksliai kartų, tai darė ji nematė, tikrai matė, kad vieną kartą, o daugiau nematė, nes suskubo kviesti policijos pareigūnus ir išbėgo iš kambario. Kuomet A. S. naudojo minėtą fizinį smurtą R. S. atžvilgiu ji suprato, kad jai yra sukeliamas fizinis skausmas, nes ji šaukė, verkė, prasėjo, kad jis baigtų taip elgtis. Po įvykio R. S. jai skundėsi, jog jai skauda galvą, dėl to, jog A. S. buvo stipriai ją sugriebęs už plaukų ir tampęs. Nori pabrėžti, tai, jog ji nematė, jog pati R. S. naudotų kokį nors fizinę jėgą prieš A. S.. Daugiau papildymų neturi (1 t., b.l. 66-68).

Vadovaujantis BPK 253 str., 276 str., teismas posėdžio metu balsu perskaitė liudytojo R. N. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duotus parodymus, kur jis parodė, kad dirba Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės 3 kuopos 1 būryje vyresniuoju patruliu. 2016-02-13 jis dirbo kartu su savo kolega vyr.patruliu E. R.. Jam ir kolegai patruliuojant apie 19.20 val. iš Kauno apskr. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad Kaune, (duomenys neskelbtini) neblaivus vyras smurtauja prieš sutuoktinę ir išmušė namuose langą. Nuvykę į įvykio vietą nustatė, kad policiją iškvietė R. S., kuri paaiškino, kad jos sutuoktinis A. S. išdaužė balkono duris, stumdė ją ir tampė už plaukų. R. S. buvo sutrikusi, tačiau sužalojimų ant nukentėjusios nebuvo matyti, išrautų plaukų taip pat, jis negali pasakyti, ar nukentėjusioji buvo išsigandusi būtent dėl, pasak jos, jai sukelto fizinio skausmo, ar dėl to, kad sutuoktinis išdaužė buto balkono durų lango stiklą. Įvykio vietoje jis ir kolega sulaikė A. S., kurį pristatė į policijos komisariatą. A. S. pristatinėjant į policijos komisariatą, jis elgėsi ramiai, nesipriešino, tačiau buvo piktas, jis aiškino, kad yra tolimųjų reisų vairuotojas ir jam būnant reise jo sutuoktinė susirado kitą vyrą, todėl jis dabar yra nereikalingas ir ji nori jį išvaryti ( 1 t., b.l. 70).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G3345/2015(02) nustatyta, kad R. S. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kairėje alkūnėje, pilve, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kakle, padaryti kietais bukais daiktais, keturių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, galimai užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (l t., b.l. 52).

Iš susitaikymo protokolo matyti, kad A. S. pripažino savo kaltę dėl 2015-12-05 įvykio, nuoširdžiai gailisi dėl tokio savo poelgio, jis sutuoktinės atsiprašė, nukentėjusioji jam atleido, abu susitaikė bei toliau bendrauja (l t., b.l. 133-134).

2016-01-28 Kauno apylinkės teismo nutartimi nustatyta, kad pritaikius BK 38 str., A. S. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl 2015-12-05 įvykdytos veikos pagal BK 140 str. 2 d. susitaikius su nukentėjusiąją R. S. (1 t., b.l. 24-25).

2016-02-13 Kauno apskr. VPK patrulių rinktinės 3 kuopos 1 būrio vyr. patrulio R. N. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nustatyta, kad 2016-02-13 apie 19:20 val., patruliuojant kartu su vyr. patruliu E. R., iš Kauno apskr. VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), neblaivus asmuo smurtauja, mušasi, išdaužė namuose langus. Atvykę į įvykio vietą nustatė, kad policiją kvietė R. S.. Įvykio vietoje nustatė, kad 2016-02-13 neblaivus vyras A. S. išdaužė namuose balkono langą, stumdė R. S. bei tampė po kambarius. Aplinka, kurioje vyko smurto faktas-sudužę stiklai. Smurto patyrusios elgesys -susijaudinusi, sutrikusi. Smurto poveikis pasireiškė, kad jos vyras būdamas neblaivus, kilus konfliktui, išdaužė namuose balkono langą bei tampė ir stumdė ją po kambarius. A. S. buvo pristatytas į Kauno apskr.. VPK Dainavos PK (1 t., b.1.73-75).

Pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu nustatyta, kad adresu Kaune, (duomenys neskelbtini), bute yra išdaužtas balkono durų stiklas, ant grindų mėtosi stiklo šukės (l t., b.l. 54-55).

Akistatos protokolais tarp A. S. ir R. S. bei tarp A. S. ir L. T. nustatyta, kad prieštaravimai tarp proceso dalyvių liko nepašalinti. R. S. ir L. T. patvirtino, kad A. S. smurtavo prieš R. S. (1 t. b.l. 152-154, 158-160).

Laikinojo sulaikymo protokolu nustatyta, kad A. S. buvo laikinai sulaikytas 2016-02-13, o iš sulaikymo paleistas nutarimu 2016-02-15 (1 t., b.l. 135-136).

2016-02-13 aklotesterio protokolu Nr. 8251 nustatyta, kad A. S. yra 3,56 prom. girtumas (1 t., b.l. 140).

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. BPK 20 straipsnio 5 dalis įpareigoja teismą įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Išklausius teisme nukentėjusiosios bei liudytojų parodymų, įvertinus byloje esančius policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus, įvykio vietos apžiūros protokolą, bei kitą surinktą medžiagą, teismas sprendžia, jog šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog būtent kaltinamasis A. S. padarė jam abi inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Nors kaltinamasis neigia kaltę dėl 2016-02-13 įvykio, tačiau iš jo paties parodymų seka, jog viskas įvyko tuo pačiu laiku ir vietoje, kurį nurodo ir nukentėjusioji R. S. bei tiesiogiai šį įvykį mačiusi liudytoja L. T., jog iš tiesų 2016-02-13 tarp sutuoktinių kilo konfliktas, kurio metu R. S. nenorėjo į butą įsileisti neblaivaus A. S.. Tai, kad A. S. į savo butą pateko per kaimynės O. S. buto balkoną, patvirtino tiek liudytoja O. S., tiek pats kaltinamasis. Toliau dėl įvykio eigos pats kaltinamasis pripažino, kad kaip tik dėl jo veiksmų buvo išdaužtas (išstumtas) jų buto balkono durų lango stiklas, ką parodė ir nukentėjusioji. Įvertinus kaltinamojo buvusį neblaivumą, visai tikėtina, kad pastarasis gali netiksliai atsiminti įvykio detales. Kaltinamojo ir nukentėjusios parodymai skiriasi iš esmės tik tuo momentu, jog kaltinamasis teigia, kad prieš sutuoktinę jis nesmurtavo. Tačiau R. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, patvirtindama anksčiau savo duotus parodymus, vienodai aiškiai ir neužsikirsdama nurodė, jog A. S., išspyręs balkono durų stiklą, įėjęs į kambarį, griebė ją už plaukų ir tąsė po kambarį, o jai atsistojus, už pečių pagriebęs kelis kartus trenkė į kambario sieną, dėl ko ji jautė skausmą. Šias R. S. nurodytas aplinkybes patvirtina ir liudytoja L. T.. Teismas įvertina, kad L. T. yra R. S. draugė, tačiau taip pat ji ir su A. S. jokių pykčių neturi, todėl L. T. parodymus teismas vertina tiek, kiek juos patvirtina ir kita bylos medžiaga. O tiek R. S., tiek L. T. parodymus iš dalies patvirtina policijos pareigūnai, kurie iškviesti nukentėjusios pirmieji atvyko į įvykio vietą, ir pirmieji turėjo betarpišką kontaktą su nukentėjusiąja. Ir nors šie liudytojais apklausti policijos patruliai tiesiogiai įvykio nematė, tačiau liudytojas R. N. vienareikšmiai nurodė, kad įvykio vietoje sutikta R. S. buvo sutrikusi, išsigandusi, pareigūnams iš karto nurodė tapačias aplinkybes dėl išdaužto balkono durų stiklo, tampymo už plaukų ir jos stumdymo. Pažymėtina, kad jau tuomet, dar tik paties pirmojo kontakto su policija metu, nukentėjusioji nurodė tuos kaltinamojo prieš ją atliktus veiksmus ir jų įvykdymo tokias aplinkybes, kokias ji patvirtino ir teisme. Taigi, teismas neturi priežasčių netikėti nukentėjusios R. S. parodymai, kurie yra nuoseklūs ir vientisi nuo pat tyrimo pradžios. Taip pat teismas neturi priežasties netikėti ir policijos pareigūno, apklausto liudytoju, parodymais, kuris yra visiškai nesuinteresuotas bylos baigtimi, be to, jo parodymai visiškai atitinka ir tarnybiniuose pranešimuose esančiai pateiktai informacijai bei bendrai byloje nustatytomis aplinkybėms. Kaltinamojo kaltės neigimas dėl 2016-02-13 įvykio laikytinas gynybinio pobūdžio pasirinkta pozicija, kurios nepatvirtina nei vienas faktas, esantis byloje, todėl yra atmestinas. Be to, teismas atsižvelgia ir į abiejų sugyventinių tarpusavio konfliktinius santykius, ir į tai, jog kaltinamasis jau 2016 m. sausio 28 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi, pritaikius BK 38 str., buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl 2015-12-05 įvykdytos veikos pagal BK 140 str. 2 d. susitaikius su nukentėjusiąją R. S., ir į tai, jog ir šį kartą R. S. nurodė, jog kaltinamasis prieš ją smurtauja. Dėl 2015-12-05 įvykdytos kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos teismas pasisako tiek, jog 2016-01-28 teismo nutartimi ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, kaip jau aukščiau paminėta, BK 38 str. 1 d. pagrindu (1 t., b.l. 24-25), kas laikytina prejudiciniu faktu dėl A. S. kaltės pripažinimo šiame epizode, todėl dėl šios veikos ginčo nėra ir kaltė naujai neįrodinėjama, tik pasisakoma dėl bausmės skyrimo.

Taigi, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad abu kaltinimai A. S. pasitvirtino. Taigi, darytina pagrįsta išvada, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis tyčia, veikdamas kartu su broliu R. S. name, esančiame Jurbarko rajone, Seredžiaus seniūnijoje, Padubysio kaime, smurtavo prieš savo šeimos narį - sutuoktinę R. S., tai yra R. S. tyčia kakta vieną kartą sudavus R. S. į veidą, virš dešinio antakio, bei laikant prispaudus R. S. prie sienos, jis rankomis sugriebė jai už kaklo ir ją smaugė, taip padarė poodines kraujosruvos dešinės akies vokuose, kairėje alkūnėje, pilve, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą kakle, taip mušdamas nukentėjusiajai R. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Be to, kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis A. S. tyčia menkaverčio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo prieš savo šeimos narį - sutuoktinę R. S., tai yra tyčia ją pastūmė, ko pasekoje R. S. nukrito ant grindų, tuomet ją sugriebęs už plaukų tampė po kambarį bei sugriebęs už pečių ne mažiau penkis kartus trenkė ją į sieną, taip mušdamas sukėlė nukentėjusiajai R. S. fizinį skausmą.

Aukščiau aptartų įrodymų visuma patvirtina A. S. kaltę įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 140 str. 2 d. (dvi nusikalstamos veikos) numatytas nusikalstamas veikas, kaltinamojo padaryta nusikalstamos veikos atitinka šio nusikaltimo sudėtį ir kvalifikuotos teisingai bei įrodytos.

Dėl civilinio ieškinio.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusioji-civilinė ieškovė R. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1200 Eur turtinės ir 6000 Eur neturtinės žalos priteisimo (2 t., b.l. 8-11). Nurodo, jog buvo sugadintos balkono durys-reikėjo keisti rėmą bei durų stiklą, vaistams išleido 30 Eurų. Dėl smurto patyrė fizinį skausmą, didelį emocinį susijaudinimą, stresą, sumažėjusias bendravimo galimybes.

Nukentėjusiosios civilinis ieškinys dalyje dėl 1200 Eur turtinės žalos atlyginimo, atmestinas, kadangi nukentėjusioji R. S. nepateikė teismui patirtą turtinę žalą įrodančių dokumentų nei dėl vaistų pirkimo, nei dėl lango keitimo, nors teismas ją įpareigojo tai padaryti iki įrodymų tyrimo pabaigos, todėl turtinės žalos dydis laikytinas nepagrįstu. Be to, kaltinamasis teisme nurodė, kad balkono durų lango stiklas pakeistas, kad sumokėjo nukentėjusiajai 50 eurų, ko neneigė ir pati nukentėjusioji posėdžio metu.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Kartu pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G3345/2015(02) matyti, jog R. S. konstatuotos poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kairėje alkūnėje, pilve, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kakle, padaryti kietais bukais daiktais, keturių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, galimai užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (l t., b.l. 52). Taigi, teismui nekyla jokių abejonių, kad nukentėjusioji dėl patirto nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo patyrė fizinį bei dvasinį skausmą, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, tačiau nukentėjusiosios pozicija dėl civilinio ieškinio neturėtų reikšti norą pasipelnyti.

Iš kitos pusės teismas taip pat turi įvertinti ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje dalyje pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89/2010, 2K-280/2014), esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje 3K-3-263/2007), todėl nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms.

Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nukentėjusiajai dėl tokio neadekvataus kaltinamojo elgesio tikrai kilo neigiami išgyvenimai, ji patyrė fizinį skausmą, neigiamas emocijas, pažeminimą, todėl asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl padaryto nusikaltimo. Bylos duomenimis, kaltinamasis nuo pat tyrimo pradžios kaltę dėl 2015-12-05 veikos epizodo (nežymaus sveikatos sutrikdymo) pripažino visiškai, nukentėjusiosios atsiprašė. Dėl 2016-02-13 epizodo kaltę neigė. Jis yra darbingas, turi pastovią gyvenamąją vietą, darbą, dirba tolimųjų reisu vairuotoju. Atsižvelgiant į virš išdėstytų aplinkybių visumą, bei vertinat kaltinamojo amžių, šeiminę padėtį, turtinę padėtį, sveikatą, darbo turėjimą, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusiojo sveikatai ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, neturtinė žala mažintina iki 400 Eur (keturių šimtų Eurų 00 ct). Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytų veikų pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.

Dėl bausmės skyrimo.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padaryti du tyčiniai nusikaltimai), kaltės formą (nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia), nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus nusikalstamų veikų stadiją (nusikalstamos veikos baigtos), kaltinamojo asmenybę. A. S. neteistas, teisės pažeidimai: baustas administracine tvarka 2015-11-26, 2016-03-15 (1 t., b.l. 113-114); psichiatrinio gydymo įskaitoje neįrašytas (1t., b.l. 104, 110), narkologinio gydymo įskaitoje neįrašytas (1t., b.l. 106, 108). Dėl 2015-12-05 nusikalstamos veikos padarymo kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Sunkinanti aplinkybė, jog abi nusikalstamas veikas, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti neskiriant jam griežčiausios bausmės – laisvės atėmimo, jam skirtina bausmė – laisvės apribojimas.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas, kaltinamojo praleistas kardomajame kalinime (laikinajame sulaikyme), t.y. nuo 2016-02-13 19.40 val. iki 2016-02-15 13.15 val. (1 t., b.l. 135, 136), 2 (dvi) kardomojo kalinimo paros, 1 (vieną) kardomojo kalinimo dieną prilyginant 2 (dviems) laisvės apribojimo dienoms (BK 65 str. 1 d. b., BK 66 str. 2 d.).

Kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. S. – paliktinos nepakeistos, pradėjus bausmės vykdymą – panaikintinos.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str., 272 str., 276 str., 273 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str.,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. (2 nusikalstamos veikos) ir nuteisti:

-pagal BK 140 str. 2 d. (2015-12-05 veika – nežymus sveikatos sutrikdymas R. S.) - laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams;

-pagal BK 140 str. 2 d. (2016-02-13 veika – fizinio skausmo sukėlimas R. S.) - laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti 1 (vienų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 6 d. 3 p., įpareigoti A. S. laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, A. S. praleistą laikiname sulaikyme t.y. nuo 2016-02-13 19.40 val. iki 2016-02-15 13.15 val., 2 (dvi) paras, 1 (vieną) laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviems) laisvės apribojimo dienoms.

Nukentėjusios R. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, ir jos naudai priteisti iš A. S. 400,00 Eur (keturis šimtus Eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. S. – palikti nepakeista, pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.