Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gytis Stasevičius, sekretoriaujant Daivai Drazdauskienei, dalyvaujant prokurorei Aušrai Gylytei, nukentėjusiajai V. Š., gynėjui advokatui Janinai Umbrasienei

Teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas: 2011-06-07 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. paskirta 6 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. padarė nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą.

Ši nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: V. K. 2013 m. rugsėjo 13 d., apie 00.00 val., pagrobė naktiniame klube „Feniksas“, esančiame Aukštakalnio g. 62, Utenoje, I. Š. pamestą V. Š. priklausantį 350 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Huawei Y210 Ascend“ su jame buvusia beverte „Ežio“ SIM kortele, tuo nukentėjusiajai V. Š. padarydamas 350 litų turtinę žalą.

Kaltinamasis kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis buvo sutikęs I. Š. ir jį savo automobiliu vežė į šokius. Ten I. Š. pasakė, kad pametė mobilaus ryšio telefoną. Jo ieškojo ir jo automobilyje, tačiau nerado. Vėliau valė automobilio saloną ir rado telefoną. Jis greitai viską pamiršta, todėl nepagalvojo, kad tas telefonas gali būti I. Š.. Šį telefoną pardavė už 60 Lt.

Nukentėjusioji V. Š. parodė, kad 2013-09-14, apie pietus sūnus pasakė, kad nebeturi telefono, nežinojo kur jį paliko. Po kurio laiko kreipėsi į policiją. Sakė, kad bare Aukštakalnyje ant stalo nebuvo pasidėjęs. Jis tiksliai nežinojo kur telefono pasigedo. Sakė, kad telefono ieškojo ir automobilyje.

Liudytojas I. Š. parodė, kad 2013-09-13, visi draugai gėrė alkoholinius gėrimus mieste. Apie 23 val. sugalvojo važiuoti į klubą. Ten buvo apie 10-20 min. Prieš sėdant į automobilį telefoną turėjo. Jis kartu su V. K. ieškojo telefono V. K. automobilyje, jo nerado. Huawei juodos spalvos, liečiamu ekranu.

Liudytojas L. M. parodė, kad norėdamas suremontuoti savo mobilaus ryšio telefoną užėjo į telefonų taisyklą, kur jam pasiūlė pirkti Huawei mobilaus ryšio telefoną. Jis nusipirko. Telefonas juodos spalvos, liečiamu ekranu

Liudytojas R. D. parodė, kad telefoną Huawei įsigijo 2013 m. rugsėjo 21 d. turguje. Jį pardavė kaltinamasis už 60 Lt.

Liudytoja A. N. davė tokius pačius parodymus kaip ir I. Š..

V. K. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai perskaityti BPK 276 str. 4 d. tvarka) apklaustas įtariamuoju parodė, kad 2013 m. rugsėjo mėnesį, tikslios datos nepamena, savo automobiliu kartu su I. Š. važiavo į klubą „Feniksas“, esantį Aukštakalnio g., Utenoje. Prieš tai dar buvo nuvažiavę į šalia „Senukų“ prekybos centro esančią automobilių stovėjimo aikštelę. I. Š. tą vakarą buvo neblaivus, o jis alkoholio nevartojo, kadangi vairavo. Po apsilankymo klube, I. Š. pasakė, kad neberanda savo mobiliojo ryšio telefono, prašė padėti paieškoti telefono automobilyje, nes galvojo, jog galėjo pamesti ten. Beieškant, dar iš savo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambino į šio telefoną, iš pradžių

kvietimo signalas dar buvo, bet niekur skambėjimo nesigirdėjo, telefono niekur nerado. Pats I. Š. jam tą vakarą sakė, kad telefonas buvo „Huawei“ modelio, juodos spalvos. Dar iki tol yra matęs pas jį juodos spalvos telefoną, liečiamu ekranu. Žinojo ir I. Š. telefono numerį, kadangi yra draugai, dažnai bendrauja. Nepažįstamam asmeniui 2013 m. vasarą yra pardavęs tik savo „Nokia“ ir „Samsung“ modelių telefonus. Telefono Nr. (duomenys neskelbtini) niekada neturėjo, jau pora metų naudojasi vienu anksčiau nurodytu numeriu (b. l. 36).

Iš 2013-11-04 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu matyti, kad V. Š. pateikė telefono ryšio paslaugų sutarties kopiją iš kurios matyti, kad ji įsigijo HUAWEI Y210 ASCEND. IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), (b. l. 10).

Iš 2013-11-15 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas R. D. įtariamąjį V. K. atpažino kaip asmenį 2013-09-21 pardavusį jam „Huawei Y210“ mobiliojo ryšio telefoną (b. l. 14-17).

Iš 2013-11-04 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas L. M. savanoriškai pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Huawei Y210“ Imei Nr. (duomenys neskelbtini), kuris po apžiūros grąžintas nukentėjusiajai V. Š. (b. l. 19-22).

Iš 2014-01-08 Utenos apskr. VPK specialiųjų užduočių poskyrio rašto dėl telekomunikacijų įvykių matyti, kad telefone, kurio Imei Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-09-19 20.22 val., veikė SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 25).

Iš 2014-01-08 Utenos apskr. VPK specialiųjų užduočių poskyrio rašto dėl telefono abonentinio numerio priklausomumo matyti, kad abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2013-08-12 UAB „Tele 2“ registruotas įtariamojo V. K. vardu. (b. l. 28).

Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, kad 2014-01-16 UAB „Stateta“ vadybininkė V. P. pateikė UAB „Tele 2“ informaciją apie abonentą Nr. 30142839, kurioje matyti, kad telefono Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2013-08-12 registruotas V. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), vardu (b. l. 31).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

Kaltinamasis neigė, kad jis žinojo, jog jo automobilyje rastas mobilaus ryšio telefonas priklauso I. Š.. Toks kaltinamojo aiškinimas yra paneigtas bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Liudytojas R. D. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad mobilaus ryšio telefoną Huawei 2013 m. rugsėjo 21 d. turguje jam pardavė kaltinamasis. Iš asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas atpažino kaltinamąjį. Vėliau liudytojas R. D. nurodė, kad šį telefoną pardavė L. M.. Išėmus iš L. M. jo telefoną ir palyginus jo duomenis, buvo nustatyta, kad tai mobilaus ryšio telefonas, kurį įsigijo V. Š. ir perdavė naudotis I. Š.. Tokiu būdu šiais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad I. Š. turėtas mobilaus ryšio telefonas pateko pas kaltinamąjį, kuris vėliau šį telefoną pardavė.

Pagal formuojamą teismų praktiką, sprendžiant klausimą, ar turtas yra svetimas, ar pripažįstamas bešeimininkiu, labai svarbu nustatyti, kokiomis aplinkybėmis rastas daiktas pasisavinamas, taip pat atskleisti kaltininko tyčios turinį. Vagyste pripažįstama veika, kai kaltininkas užvaldo laikinai be priežiūros esantį turtą.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad žinojo tą vakarą, kai jis bendravo su I. Š., jog I. Š. turėjo juodos spalvos mobilaus ryšio telefoną su liečiamu ekranu. Tiek I. Š., A. N. patvirtino, kad I. Š. pasigedo telefono, ir šis telefonas buvo ieškomas naktiniame klube bei kaltinamojo automobilyje. Šias aplinkybes pripažino ir kaltinamasis. Kaltinamajam buvo žinomi I. Š. išoriniai mobilaus ryšio telefono požymiai: juodos spalvos korpusas, liečiamas ekranas, kaltinamasis žinojo, kad I. Š. pametė šį telefoną ir jo ieškojo, taip pat įtarė, kad jis galėjo būti paliktas V. K. automobilyje. Todėl, teismo nuomone, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kaltinamasis radęs tokius pačius požymius turintį mobilaus ryšio telefoną savo automobilyje, suprato, jog šis turtas yra jam svetimas ir priklauso I. Š.. Todėl mobilaus ryšio telefonas negali būti pripažįstamas radiniu ar bešeimininkiu turtu. Šie įrodymai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą veiką. Kaltinamasis norėjo užvaldyti svetimą turtą ir to siekė - veikė tiesiogine apibrėžta staiga susiformavusia tyčia. Kaltinamasis paėmė svetimą turtą ir turėjo galimybę jį tvarkyti savo nuožiūra ar juo naudotis. Todėl jo veika vertintina kaip baigtas nusikaltimas. Kaltinamasis pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, todėl jo veika kvalifikuotina pagal LR BK 178 str. 4 d.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą tiesiogine apibrėžta, staiga susiformavusia tyčia, yra teistas (b. l. 42-90), administracine tvarka nebaustas (b. l. 95); į psichiatro ir priklausomybių įskaitas neįrašytas (b. l. 92), charakterizuojamas teigiamai (b. l. 91), dirbantis (b. l. 93), į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Teismas, įvertindamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes: nusikalstamos veikos padarymui nebuvo ruošiamasi iš anksto, ji buvo padaryta tik atitinkamai susiklosčius aplinkybėms, taip pat į tai, kad nukentėjusioji kaltinamajam atleido ir su juo susitaikė, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bauda nedidesnė nei numatytas šios bausmės rūšies vidurkis.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu pagal BK 178 str. 4 d. ir paskirti baudą 4 MGL dydžio, t.y. penkis šimtus dvidešimt litų, kurią V. K. per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801.

V. K. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios palikti tą pačią.

Nuosprendis per 20 d. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.