Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-03-09 · Administracinė byla Nr. AS-63-189-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-09
Bylos Nr.
AS-63-189-12
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02880-2011-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irmantas Jarukaitis (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Dalia Višinskienė
Atsakovas
Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos
Pareiškėjas
UAB „Baltlanta“
Trečiasis asmuo
UAB Afalita, Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacija, UAB „Amber Bay“, UAB Vakarų laivų agentai, UAB „Arijus“, UAB Baltic Forwarding
Administracinė byla Nr. AS63-189/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02880-2011-5Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2012 m. kovo 9 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Baltlanta“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybai, tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims UAB Afalita, Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacija, UAB „Amber Bay“, UAB Vakarų laivų agentai, UAB „Arijus“, UAB Baltic Forwarding and Shipping, UAB „Baltijos pervežimai“, UAB Baltnautic Shipping Ltd, UAB „BPA“, UAB „Fertimara“, UAB Fregatų aptarnavimo agentūra, UAB GREEN TERMINAL, UAB Jungtinė ekspedicija, UAB Jūrtransa, UAB „Jūrų agentūra forsa“, UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“, UAB „Koralita“, UAB „Klaipėdos translit“, UAB Jūrų agentūra „Lepūnas“, UAB „Limarko“, UAB „Limarko jūrų agentūra“, UAB „Litma“, UAB „MK laivyba“, UAB „Nordis shipping service“, UAB Nurminen Maritime, UAB Okeaninių konteinerių servisas, UAB „Passat“, UAB „Prekybos namai „Skelmė“, UAB „Unitek“, Lietuvos ir Latvijos UAB „Astramara“, UAB „Uosto vartai“, UAB „VPA logistics“, UAB „Volfra – Klaipėda“, UAB „WM H Muller and Co“, dėl nutarimo dalies panaikinimo,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas UAB „Baltlanta“ (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir atsakovas, Konkurencijos taryba) 2011 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. 2S-25 „Dėl laivų agentavimo ir kitas su laivyba susijusias paslaugas teikiančių ūkio subjektų ir jų asociacijos veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio reikalavimams“ (toliau – ir Nutarimas) dalį, susijusią su UAB „Baltlanta“, o nepanaikinus šios Nutarimo dalies, sumažinti pareiškėjui paskirtą baudą iki 1 036 Lt.

Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti nurodyto 2011 m. gruodžio 8 d. Nutarimo Nr. 2S-25 vykdymą UAB „Baltlanta“ atžvilgiu.

Pareiškėjas, pagrįsdamas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nurodo, kad vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 44 straipsniu, paskirtą baudą privalo sumokėti per 3 mėnesius nuo nutarimo gavimo dienos. Tokio dydžio baudos sumokėjimas šiuo metų būtų per didelė našta bendrovei, nurodo, kad bauda paskirta nepagrįstai ir yra aiškiai per didelė. Sumokėjus 1 389 700 Lt baudą, būtų suvaržyti finansiniai srautai, pareiškėjas patirtų nuostolių dėl būtinybės naudoti apyvartines lėšas, sumokėti laiku darbo užmokestį ir pan.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 23 d. nutartimi, pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo patenkino.

Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas nustatė, kad pareiškėjas turi didelių kreditorinių įsiskolinimų, bendrovė susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu, nes likutis atsiskaitomojoje sąskaitoje yra (duomenys neskelbtini) Lt. Be to, atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui paskirta bauda yra itin didelė, siekianti 1 389 700 Lt. Teismas pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu teismas nepritaikytų reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjas sumokėtų paskirtą baudą, nesulaukus kol teismas išnagrinės inicijuotą bylą dėl atsakovo 2011 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. 2S-25 ginčijamų dalių teisėtumo, o vėliau teismas priimtų pareiškėjui palankų teismo sprendimą, buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis būtų apsunkinta. Pareiškėjo komercinės veiklos vykdymas būtų sudėtingas negalint disponuoti 1 389 700 Lt dydžio lėšomis, pareiškėjas susidurtų su dar didesniais finansiniais sunkumais patirtų nuostolius, kurių kompensavimas būtų susijęs su papildomais teisiniais ginčais ir tokia situacija reikštų, kad net ir palankaus teismo sprendimo atveju pareiškėjo grąžinimas į iki tol buvusią padėtį šiuo aspektu būtų žymiai apsunkintas. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir teismui pateiktus šiuos argumentus patvirtinančius įrodymus, padarė išvadą, kad yra pakankamas pagrindas nuspręsti, kad pirmiausia turi būti galutinai išspręstas tarp pareiškėjo ir atsakovo kilęs ginčas ir tik po to turi būti vykdomi skundžiamu atsakovo Nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkte nustatyti patvarkymai dėl pareiškėjui skirtos baudos išieškojimo. Pažymėjo, kad šiuo atveju Nutarimo dalies, susijusios su baudos skyrimu pareiškėjui vykdymas, nesulaukus, kol bus išspręsta byla iš esmės, galėtų sukelti didesnius neigiamus padarinius nei laikinas nutarimo 3.7 punkto nevykdymas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl pareiškėjo prašymą tenkino.

III.

Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmesti.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad su skundžiama nutartimi nesutinka, nes teismas nesilaikė įstatymų reikalavimų bei suformuotos teismų praktikos. Teismo nutartis iš esmės grindžiama argumentais, susijusiais su pareiškėjo galimais finansiniais sunkumais sumokėjus Konkurencijos tarybos skirtą baudą. Pažymi, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos, kai siekiama garantuoti teismo sprendimo įvykdymą, o ne apsaugoti suinteresuotą asmenį nuo galimų neigiamų padarinių santykiuose su trečiaisiais asmenimis ar nuo galimų teisminių ginčų, todėl pareiškėjo prašymas tenkintas nepagrįstai. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Konkurencijos tarybos nutarimų galiojimo sustabdymas sietinas su išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios rodytų, jog nepritaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556- 174/2009). Pareiškėjo pateikta 2011 m. gruodžio 27 d. buhalterinė pažyma bei skolų sąrašai tik parodo kreditorinius ir debitorinius įsiskolinimus, bet neparodo visos įmonės finansinės situacijos. Taip pat pareiškėjo pateiktas elektroninis išrašas iš banko yra nepatikimas, nes nepatvirtintas banko, be to jis neįrodo, kad tai vienintelė įmonės turima sąskaita. Tuo tarpu pagal 2010 m. įmonės balansą kuris yra patikimas dokumentas, objektyviai parodantis realią įmonės finansinę situaciją akivaizdu, kad per vienerius metus įmonės gautinos sumos 2010 m. buvo (duomenys neskelbtini) Lt, pinigai ir jų ekvivalentai sudarė (duomenys neskelbtini)Lt, o nepaskirstytas pelnas sudarė virš (duomenys neskelbtini) Lt. Pareiškėjo pateikti duomenys neįrodo sunkios jo finansinės padėties, kuri patvirtintų, kad nesustabdžius paskirtų baudų mokėjimo, išieškoma suma aiškiai apsunkintų jo komercinės veiklos vykdymą ar sukeltų jam neigiamas pasekmes. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, laikini finansiniai nepatogumai nelaikytini pakankamu pagrindu sustabdyti skundžiamo nutarimo vykdymą ar neproporcingu pareiškėjo teisių suvaržymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS14-88-05). Pareiškėjo prašymas buvo išvien grindžiamas aplinkybėmis, išimtinai susijusiomis su jo finansine padėtimi. Todėl pareiškėjo teiginiai ir prielaidos dėl galimų neigiamų finansinių pasekmių patyrimo sumokėjus Konkurencijos tarybos Nutarimu paskirta baudą bei nepagrindus realios grėsmės pareiškėjo veiklai nelaikytinas objektyvia priežastimi, dėl kurios būtų pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įsiteisėjimo atveju, t. y. panaikinus ginčijamą Konkurencijos tarybos Nutarimą, pareiškėjo sumokėta bauda būtų grąžinta iš valstybės biudžeto be papildomų bylų iškėlimo teismuose.

Pareiškėjas UAB „Baltlanta“ atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo atmesti jį kaip nepagrįstą, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nesutinka su atsakovo teiginiais, jog pareiškėjas nepateikė akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių jog egzistuoja reali grėsmė, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimas pasunkėtų ar pasidarytų negalimas, o 2010 m. įmonės balansas neva patvirtina, jog nepaskirstytas pelnas sudarė virš (duomenys neskelbtini) Lt. Šie atsakovo skundo motyvai yra klaidingi, nes tik tam tikrų pavienių 2010 m. balanso skaičių nurodymas neatskleidžia tikrosios pareiškėjos finansinės padėties. Balanse esantys duomenys turi būti įvertinti pilnai ir visapusiškai. Pareiškėjas pripažįsta, kad balanse nepaskirstytas pelnas sudaro virš (duomenys neskelbtini), tačiau pažymi, kad iš 2010 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad pareiškėjas finansiniais 2010 metais dirbo nuostolingai, t. y. nuostolis sudarė (duomenys neskelbtini) Lt, praėję metai taipogi buvo nuostolingi, nes nuostolis sudarė (duomenys neskelbtini) Lt. Pareiškėjas 2010 metais siekė dirbti pelningai, t. y. pelnas iš tipinės veiklos sudarė (duomenys neskelbtini) Lt (pelno nuostolių ataskaitos V dalis), tačiau valiutos kurso įtaka buvo nuostolinga, t. y. sudarė -1 677 424 Lt nuostolių (VII dalis), todėl 2010 metų pabaigoje nuostolis sudarė (duomenys neskelbtini) Lt. Šie duomenys neginčytinai patvirtina tai, kad bendrovė už 2010 metus ir praėjusius metus neturėjo pelno, o tik nuostolius. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas pelningai dirbo tik iki 2002 metų, o nuo 2003 metų jau pradėjo dirbti nuostolingai, todėl bendrovės akcininkai bei vadovas ieškojo būdų kaip išgelbėti bendrovę. 2006 m. pradžiai bendrovės nuostolis sudarė (duomenys neskelbtini) Lt, todėl bendrovė buvo priversta parduoti nekilnojamojo turto. Tokiu būdu, 2006 metų balanse atsirado (duomenys neskelbtini) Lt pelnas iš kitos veiklos, t. y. iš parduoto nekilnojamojo turto, tačiau kiekvienais metais iš paminėto pelno buvo atskaičiuojami bendrovės patirti nuostoliai, todėl pelnas pastoviai mažėjo ir 2010 metais nepaskirstytas pelnas besudarė tik virš (duomenys neskelbtini) Lt. Nurodė, kad nors balanse ir pažymėta, jog nepaskirstytas pelnas sudarė virš 2 mln. Lt, tačiau bendrovė realiai šių piniginių lėšų neturi. Be to, iš 2010 m. gruodžio 31 d. balanso akivaizdžiai matyti, kad mokėtinos sumos ir įsipareigojimai už finansinius metus sudarė (duomenys neskelbtini) Lt, todėl šie duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovo priskaičiuotos 1 389 700 Lt dydžio baudos išieškojimas žymiai apsunkins pareiškėjo finansinę padėtį, nes be to, kad bendrovė dirba nuostolingai, pateikti banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad sąskaitose piniginių lėšų likutis yra nedidelis, todėl bendrovė patirs nuostolius ir negalės savalaikiai sumokėti priskaičiuoto darbuotojams atlyginimo bei kitų mokesčių valstybei. Tokiu būdu, tiek skundo, tiek atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo momentu pateikti įrodymai akivaizdžiai patvirtina, jog teismui nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, egzistuoja reali finansinių sunkumų grėsmė, atsirastų dideli nuostoliai ir išieškoma suma aiškiai apsunkintų pareiškėjo ekonominę ar socialinę padėtį, dėl ko esmingai būtų pažeistas proceso šalių interesų pusiausvyros bei proporcingumo principas.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo UAB „Limarko“ atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad šiuo atveju reikia vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažinta taisykle, kad atsakovo Nutarimo dalių, susijusių su baudų skyrimu pareiškėjui, vykdymas, nesulaukus, kol bus išspręsta byla, sukeltų didesnius neigiamus padarinius nei laikinas atsakovo nutarimo nevykdymas, todėl prašymas turi būti tenkinamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse byloje Nr. AS-146-310/11 ir kt.). Laikosi nuomonės, kad pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, turi būti tenkinamas, kadangi pateiktos faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįstą prielaidą, jog, prašymo nepatenkinus, pareiškėjui gali kilti finansinių sunkumų grėsmė. Mano, kad Konkurencijos įstatymo 38 straipsnio 3 dalis nustatanti, kad skundo padavimas nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimų vykdymo, jei Vilniaus apygardos administracinis teismas nenusprendžia kitaip, neatitinka protingumo ir teisingumo principų, o atitinkami dominuojančio ūkio subjekto ar net valstybės institucijos veiksmai daro nepataisomą žalą vartotojams ir efektyviai konkurencijai. Tuo tarpu, baudos mokėjimo atidėjimas Nutarimo teisėtumo patikrinimo laikotarpiui, t.y. iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo, negali sukelti jokios nepataisomos žalos jokiems įstatymų saugomiems interesams. Pažymi, kad bet koks apribojimas ūkio subjektui naudotis finansinėmis lėšomis, ypač pinigais banko sąskaitoje, sudaro tiesiogines neigiamas finansines pasekmes, kadangi šių lėšų ūkio subjektas negali panaudoti savo numatytiems tikslams.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo UAB „Limarko jūrų agentūra“ atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nesutikdamas su atskiruoju skundu, palaiko trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Limarko“ atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria buvo tenkintas pareiškėjo prašymas ir pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje administracinėje byloje sustabdė Nutarimo dalies, kurioje pareiškėjui buvo paskirta bauda, galiojimą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Be to, kaip ne kartą savo praktikoje pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, net ir nustačius galimą teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010).

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant Nutarimo ar jo dalies galiojimo laikino sustabdymo klausimą, būtina nustatyti išskirtines aplinkybes, kurios rodytų, jog, nepritaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Pažymėtina, kad galima neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-103/2009), nors susiklosčiusi sunki ekonominė situacija ir jos metu kylantys finansiniai sunkumai gali būti pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-206/2010). Taip pat pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė gali būti taikoma bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008).

Nustatyta, kad pareiškėjas pateikė įrodymų apie savo finansinę padėtį (I t., b. l. 125-131, II t., b. l. 83-84). Iš šių dokumentų matyti pareiškėjo finansinė būklė, t. y. apyvartinių lėšų kiekis, ilgalaikės ir trumpalaikės skolos lizingui, įsiskolinimai darbuotojams, skolos tiekėjams ir kiti finansiniai įsipareigojimai. Teisėjų kolegija pažymi, kad Nutarimo rezoliucinės dalies 4 punktu pareiškėjui buvo paskirta bauda, siekianti 1 389 700 Lt.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tuo atveju, jei teismas, išnagrinėjęs bylą dėl Nutarimo panaikinimo, priimtų palankų pareiškėjui sprendimą ir nebūtų sustabdytas ginčijamo Nutarimo rezoliucinės dalies 4 punktu pareiškėjui paskirtos baudos išieškojimas, tokia teisinė situacija reikštų, kad net ir palankaus teismo sprendimo atveju pareiškėjo grąžinimas į iki tol buvusią padėtį šiuo aspektu būtų apsunkintas. Ginčo teisme laikotarpiu negalėdamas naudotis 1 389 700 Lt dydžio apyvartinėmis lėšomis, pareiškėjas patirtų nuostolius ir kitas neigiamas finansines bei materialines pasekmes, susijusias su jiems paskirtos baudos išieškojimu, kurių kompensavimas būtų susijęs su papildomais teisiniais ginčais.

Atsižvelgdama į nustatyta aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje yra pakankamas pagrindas nuspręsti, kad pirmiausia turi būti galutinai išspręstas tarp pareiškėjo ir atsakovo kilęs ginčas ir tik po to turi būti vykdomi skundžiamo Nutarimo rezoliucinės dalies 4 punkte nustatyti patvarkymai dėl pareiškėjui skirtos baudos išieškojimo. Skundžiamo atsakovo Nutarimo dalies, susijusios su baudos skyrimu pareiškėjui, vykdymas, nesulaukus, kol bus išspręsta byla, šiuo atveju sukeltų didesnius neigiamus padarinius nei laikinas atsakovo Nutarimo nevykdymas. Toks aiškinimas atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bylose, susijusiose su konkurencijos teisiniais santykiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-206/2010, 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartį byloje Nr. AS438-473/2009 ir kt.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, Nutarimu pareiškėjui nustatytus įpareigojimus, į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, į faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė Nutarimo dalies, kuria pareiškėjui buvo paskirta bauda, galiojimą iki įsiteisės sprendimas šioje administracinėje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiRoma Sabina AlimienėIrmantas JarukaitisDalia Višinskienė