Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2018-12-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-206-229/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-06
Bylos Nr.
II-206-229/2018
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00572-2018-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rita Bilevičienė
Pareiškėjas
V. G.
Advokatai
Irmantas Tumas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-206-229/2018Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00572-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3.; 21.10.4.; 21.10.6. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. gruodžio 6 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Bilevičienė,sekretoriaujant Raimundai Šateikienei,dalyvaujant pareiškėjui V. G.,jo atstovui advokatui Irmantui Tumui,

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos atstovui Vainiui Rapševičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANRN-6706-2018 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANRN-6706-2018 (toliau – skundžiamas nutarimas) pareiškėjas V. G. pripažintas kaltu, padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta galutinė administracinė nuobauda – 80 Eur bauda. Šiuo skundžiamu nutarimu buvo konstatuota, kad V. G. 2018 m. liepos 26 d., 17.24 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo neapdraustas įstatymų nustatyta tvarka, taip pat išvažiuodamas iš kiemo atbuline eiga, nepraleido keliu važiavusio automobilio „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. Tokiais savo veiksmais V. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 102 ir 226 punktų reikalavimus. Taip pat skundžiamame nutarime nurodyta, kad toks sprendimas buvo priimtas, kadangi V. G. administracinio nurodymo per įstatymo nustatytą terminą neįvykdė, pavėluotai sumokėdamas administracinį nurodymą.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su skundžiamu nutarimu, pareiškėjas V. G. pateikė skundą, kuriuo prašė teismo panaikinti skundžiamą nutarimą dalyje, kurioje jis buvo nubaustas už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengime padarymą, kadangi su kita skundžiamo nutarimo dalimi jis sutinka. Skunde pareiškėjas pateikia savo eismo įvykio aplinkybių versiją, t. y. būtent važiuodamas automobilis „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į jau sustojusio pareiškėjo automobilio „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galinę dalį. Be to, nurodoma, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, jis nedalyvavo posėdyje, nebuvo informuotas apie jį, policijos pareigūnas nevertino jo pateiktos medžiagos.

Pareiškėjas V. G. teismo posėdžio metu savo skundą palaikė, prašė jį tenkinti ir panaikinti skundžiamą nutarimą dalyje, pakartotojo skunde nurodytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad tądien vyko statybos darbai name, esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), buvo atvežta čerpių ir pastoliai kieme. Todėl įvažiavimas buvo užstatytas pareiškėjo draugei D. N. priklausančiu automobiliu „Opel Vivaro“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo keletą dienų nenaudojamas, o paprastai juo naudodavosi pats pareiškėjas. Pažymėjo, kad pareiškėjas tuo metu pastatė savo automobilį taip, kad jo galinė dalis buvo išlindusi į važiuojamąją kelio dalį apie 1 metrą, buvo užtraukęs rankinį stabdį ir įjungęs pavarą. Nemanė, kad kliudys kam, nes gatvėje šalia statydavo savo automobilius statybininkai. Tik išlipęs iš pastatyto automobilio po 7 sekundžių išgirdo smūgį galinėje automobilio dalyje. Nurodė, kad dar statant savo automobilį, buvo pastebėjęs atvažiuojantį taksi automobilį už kokių 100 m., tačiau jam nesuprantama, kodėl taksi automobilis, pastebėjęs kliūtį, pasuko vairą staiga dešiniau, apvažiuodamas kliūtį ir po susidūrimo taksi automobilio ratai buvo susukti į dešinę pusę. Vėliau, nesutarus dėl eismo įvykio, buvo iškviesta policija. Todėl dėl eismo įvykio kaltas yra būtent taksi automobilio vairuotojas. Nurodė, kad tik nežymiai buvo apgadinta pareiškėjo automobilio galinė dalis, o ant gatvės paviršiaus nebuvo jokių žymių, kad po susidūrimo taksi automobilis būtų pastumtas į šoną. Patvirtino, kad pareiškėjas pavėlavo sumokėti baudos dalį pagal administracinį nurodymą.

Atsiliepimas

Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, kad su skundo reikalavimu nesutinka. Nurodo, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas, atsižvelgiant ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes.

Skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovas Vainius Rapševičius teismo posėdyje pateikė teismui eismo įvykio vietos fotonuotraukas, iš kurių matyti ne tik eismo įvykio vieta, bet ir pats automobilių kontaktas, t. y. kaip krovininio automobilio galinės dalies kampas yra net įlindęs į taksi automobilio vidų per jo galinių durelių langą. Taip pat iš pateiktų nuotraukų matyti, kad automobilių kontaktas prasidėjo nuo taksi automobilio priekinio dešiniojo sparno, o jo priekinis stiklas, kaip ir visa automobilio priekinė dalis yra nepaliesta. Visi matavimai eismo įvyki vietoje yra atliekami nuo kiekvieno automobilio ašies, kas ir atsispindi eismo įvykio schemoje. Nuotraukose užfiksuoti apgadinimai ir automobilių išsidėstymas eismo įvykio metu schemoje akivaizdžiai rodo pareiškėjo kaltę dėl eismo įvykio, pareiškėjo krovininiam automobiliui atsitrenkiant į taksi automobilio šoną. Todėl pareiškėjo įvykio versija yra neįtikinama, kadangi pravažiuojančio taksi automobilio priekinė dalis nebuvo apgadinta. Tuo tarpu taksi automobilio priekiniai ratai natūraliai iš inercijos susisuko į dešinę pusę dėl patirto smūgio. Pažymėjo, kad skundžiamo nutarimo priėmimo data ir bylos nagrinėjimas buvo nurodyta administracinio nusižengimo protokole. Taip pat patvirtino, kad pareiškėjas sumokėjo baudos dalį pagal administracinį nurodymą tik pavėluotai, kas rodo, kad pareiškėjas kaip ir sutiko tuo metu su nusižengimais, kurie jam buvo inkriminuoti. Todėl skundžiamas nutarimas priimtas pagrįstai ir teismo prašo jį nepanaikinti, o pareiškėjo skundą atmesti.

Liudytoja R. S. teismo posėdyje patvirtino, kad ji dirba Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyboje ir eina parulės pareigas. Dėl eismo įvykio parodė, kad įvyko eismo įvykis Panevėžyje, Staniūnų gatvėje, į kurio vietą atvyko ji su kolega N. K.. Eismo įvykio vietoje rado du automobilius, kurių vienas buvo taksi automobilis ir į jo šoną buvo įsirėmęs galine dalimi krovininis automobilis, stovėjęs ties išvažiavimu iš kiemo. Pamena, kad krovininiam automobiliui buvo tik nežymiai apgadinta galinė dalis, o taksi automobiliui buvo apgadintas smarkiai dešinė dalis. Pamena, kad gatvėje tuo metu nebuvo aplink jokių kitų automobilių pastatyta, taip pat nebuvo atliekami ir kelio remonto darbai, matomumas buvo geras. Visos eismo įvykio aplinkybės buvo nufotografuotos ir turėjo būti pridėtos prie bylos. Pamačius tokį vaizdą buvo akivaizdu, kad dėl eismo įvykio kaltas yra krovininio automobilio vairuotojas, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į taksi automobilio šoną. Tokią išvadą galima daryti iš tuo metu nustatytų apgadinimų ant automobilių pobūdžio, t. y. taksi automobiliui tik pravažiuojant ir užkabinant krovininio automobilio galinę dalį, negalėjo atsirasti nustatyti apgadinimai tik ant dešinės taksi automobilio dalies, neapgadinant priekinės taksi automobilio dalies. Negali apsakyti, ką konkrečiai tuo metu aiškino automobilių vairuotojai, kadangi ji pati fotografavo eismo įvykio vietą.

Skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Šalies argumentai

Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamu nutarimu, iš esmės nesutinka su jam inkriminuotu ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytu nusižengimu ir su skundžiamame nutarime nustatytomis aplinkybėmis, susijusiomis su šiuo nusižengimu, nurodant kitą eismo įvykio eigą, kad esą taksi automobilis, apvažiuodamas pareiškėjo automobilį, pasuko vairą staiga dešiniau ir šonine dalimi atsitrenkė į pareiškėjo stovintį automobilį. Todėl teismas, nagrinėdamas tokį pareiškėjo skundą ir priimdamas šią nutartį, plačiau aptaria tik šiuos pareiškėjo skundo ir teismo posėdyje išdėstytus argumentus.

Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, mano, kad pareiškėjo skundo argumentai yra nepagrįsti. Teismo manymu, institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, išsamiai ir nešališkai ištyrė, atsižvelgė ir įvertino visas tokio sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, padarė teisingas, surinktais įrodymais pagrįstas išvadas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą. Teismo vertinimu šioje byloje pareiškėjo kaltė, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, yra visiškai įrodyta.

ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus, apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą. Šalia to skundžiamame nutarime buvo nustatytas ir nagrinėjamu atveju reikšmingas KET 102 punkto reikalavimo pažeidimas, kur numatyta, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms).

Motyvuojamoji dalis

Todėl būtent šių teisės aktų nuostatų pažeidimas ir buvo inkriminuotas pareiškėjui skundžiamu nutarimu, konstatuojant, jog skundžiamame nutarime nurodytu metu ir vietoje pareiškėjas, vairuodamas automobilį „Opel Vivaro“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiuodamas iš kiemo atbuline eiga, nepraleido keliu važiavusio automobilio „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė, dėl ko įvyko eismo įvykis. Tuo tarpu pareiškėjas skunde, o po to ir teismo posėdyje nesutiko su skundžiamu nutarimu, neigė savo kaltę ir iš esmės kartojo tą pačią eismo įvykio versiją, kad esą taksi automobilis, apvažiuodamas pareiškėjo automobilį, pasuko vairą staiga dešiniau ir šonine dalimi atsitrenkė į pareiškėjo stovintį automobilį. Būtent šioje dalyje pareiškėjo nurodyta įvykio versija išsiskyrė nuo skundžiamame nutarime nustatytų aplinkybių ir byloje esančių jas patvirtinančių duomenų. Tačiau teismo posėdžio metu buvo detaliai ištirti pagrindiniai bylos įrodymai, vienareikšmiai pagrindžiantys pareiškėjo kaltę, o svarbiausi jų – eismo įvykio vietos fotonuotraukos ir eismo įvykio schema, parengti policijos pareigūnų, liudytojos R. S. parodymai teismo posėdyje ir nukentėjusio G. G. rašytiniai paaiškinimai. Šie bylos duomenys aiškiai ir vienareikšmiai patvirtina skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovo teismo posėdyje išdėstytus paaiškinimus, su kuriais visiškai sutinka ir teismas, kad kaltė dėl eismo įvykio tenka būtent pareiškėjui, kadangi be nukentėjusio rašytinių paaiškinimų iš eismo įvykio vietos fotonuotraukose užfiksuotų apgadinimų pobūdžio ir lokalizacijos ant automobilių bei iš eismo įvykio schemoje užfiksuoto automobilių išsidėstymo akivaizdžiai matyti skundžiamame nutarime nurodyta eismo įvykio versija, t. y. eismo įvykio metu buvo smarkiai apgadinta nukentėjusiojo valdyto taksi automobilio dešinės pusės dalis, automobilių kontaktui užsibaigiant ties galinėmis automobilio taksi durelėmis, matyti iš esmės žymūs įlenkimai taksi automobilio korpuse ir galinių durelių deformacija, tuo tarpu pareiškėjo valdytas prailgintų gabaritų automobilis, skirtas daiktų ir krovinių pervežimui, eismo įvykio metu kontaktavo galine dalimi, kas rodo, kad pareiškėjui eismo įvykio metu buvo apsunkinta galimybė tinkamai įvertinti eismo įvykio metu visas aplinkybes, tame tarpe ir įsitikinti dėl gatve artėjančių transporto priemonių, juolab, kaip matyti ir pareiškėjo pateiktų fotonuotraukų eismo įvykio vietoje auga medžiai, kas sustiprina tokią išvadą. Tuo tarpu vertinant paties pareiškėjo pateiktą eismo įvykio versiją, teismo manymu, ji yra nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis ir prieštarauja byloje esantiems duomenims ir bendrai logikai, kadangi nėra nustatyti jokie tam būtini apgadinimai nukentėjusiojo valdyto taksi automobilio priekinėje dalyje, vertinant situaciją pagal pareiškėjo eismo įvykio versiją, taip pat nėra apskirtai aiškios nukentėjusiojo galimi motyvai, tariamai atliekant tokį nelogišką ir pavojingą eismo saugumui automobilio manevrą gatvėje, o vien tai, kad nukentėjusiojo taksi automobilio priekiniai ratai po eismo įvykio buvo pasukti į dešinę pusę, jokiu būdu vienareikšmiai nepatvirtinta pareiškėjo nurodytos eismo įvykio versijos, taksi automobilio priekiniams ratams galint susitukti iš inercijos nuo šoninio smūgio. Šių pagrindinių tiesioginių bylos įrodymų pakanka pagrįsti pareiškėjo kaltę, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, ir paneigti pareiškėjo pasirinktą gynybinę versiją apie eismo įvykio eigą. Juolab pažymėtina, kad pareiškėjas jau buvo įvykdęs jam skirtą administracinį nurodymą, nors ir nesavalaikiai, nesilaikant įstatymo nustatytos tvarkos, tokiu būdu išreikšdamas savo sutikimą su padarytais nusižengimais, kas rodo pareiškėjo neapsisprendimą ir besikeičiančią poziciją dėl padaryto aptariamo nusižengimo, su kuriuo jis šiuo metu jau nebesutinka, kas tik dar labiau silpnina jo pasirinktą gynybinę versiją ir jos pagrįstumą. Todėl tenkinti pareiškėjo skundo nėra pagrindo.

Atsižvelgus į anksčiau išvardintas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimi, 646 straipsnio 2 dalimi, teismas

nutaria:

Pareiškėjo V. G. skundą atmesti.

Nutartis per 20 dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Rita Bilevičienė