Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. D. ieškinį atsakovui V. D., trečiajam asmeniui E. K., dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl tėvystės nuginčijimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011 10 18 ieškovė O. D. pagimdė dukrą A. D.. Ieškovės ir atsakovo santuoka nėra nutraukta, todėl vaiko gimimo įraše tėvu įrašytas ieškovės sutuoktinis V. D. (b.l. 8).

I. O. D. pateikė ieškinį, kuriame nurodė, kad su atsakovu V. D. susituokė 2001 09 01. Santuokoje sutuoktiniai susilaukė dviejų vaikų, S. D., gimusio 2002 05 05, ir S. D., gimusio 2003 09 14. Nuo 2009 metų sutuoktinių santykiai pašlijo, jie ėmė nesutarti įvairiais klausimais. 2010 metų pradžioje šeimyniniai santykiai nutrūko. Sutuoktiniai nors ir gyveno kartu, intymių santykių nepalaikė. Ieškovė 2010 metų vasarą susipažino su trečiuoju asmeniu E. K.. Po kurio laiko su juo apsigyveno kartu kaip šeima. Gyvenant su E. K., 2011 10 18 jiems gimė dukra A. D.. Tretysis asmuo E. K. rūpinasi dukra A. D., teikia jai išlaikymą, tačiau su ieškove bei nepilnamete dukra kartu negyvena. Ieškovė prašė teismo nustatyti, kad V. D. nėra jos dukros A. D., gimusios 2011 10 18, tėvas ir panaikinti A. D. išduotame gimimo liudijime įrašą, kad V. D. yra A. D. biologinis tėvas (b.l. 2-3).

A. V. D. patvirtino, kad jis nėra ieškovės dukros A. D., gimusios 2011 10 18, tėvas. V. D. paaiškino, kad santykiai su sutuoktine buvo nutrūkę, tačiau šiuo metu sutuoktiniai bando išsaugoti šeimą, kartu rūpinasi nepilnamečiais vaikais.

Tretysis asmuo E. K. paaiškino, kad 2010 metų vasarą susipažino su ieškove O. D., 2011 10 18 jie susilaukė dukros A. D., kurio tėvu įrašytas motinos sutuoktinis V. D.. Tretysis asmuo neabejoja savo tėvyste, pripažįsta, kad yra ieškovės dukros A. tėvas, atlikti DNR tyrimą giminystės ryšiui patvirtinti, atsisakė. E. K. rūpinasi dukra, teikia jai išlaikymą. Tretysis asmuo prašo šiuo teismo sprendimu nustatyti, kad jis yra ieškovės dukros A. tėvas, palikti mergaitei motinos pavardę D..

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė posėdžio metu paaiškino, kad inspektorė lankėsi ieškovės ir atsakovo gyvenamosios vietos adresu, nustatė, kad O. D. ir V. D. su nepilnamečiais vaikais S., S. ir A. gyvena keturių kambarių bute. Abu sutuoktiniai rūpinasi vaikais, A. pažįsta savo biologinį tėvą E. K., supranta, kad atsakovas V. D. nėra jos biologinis tėvas, tačiau jų santykiai geri, mergaitė prie jo pripratusi, dažnai sėdasi jam ant kelių. Skyriaus atstovė nurodė, kad ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo A. atžvilgiu turėtų būti tenkinamas, o taip pat tikslinga šioje byloje išspręsti tėvystės nustatymo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai viršijant pareikštus reikalavimus ((duomenys neskelbtini) str. 3 d.).

Nuginčyti tėvystę galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 str. 1 d.). Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovės O. D. dukros A., gimusios 2011 10 18, tėvas yra E. K.. Tretysis asmuo E. K. neabejoja, kad jis yra biologinis A. tėvas, ir vykdo visas tėvo pareigas A. atžvilgiu nuo pat jos gimimo (CK 3.148 str.). Trečiajam asmeniui išaiškinta įstatymo nuostata, kad nustačius tėvystę teismo sprendimu, vėliau jos nuginčyti nebegalima (CK 3.149 str. 2 d.).

Tokiu būdu remdamasis išklausytų teismo posėdyje asmenų paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, teismas nustato, kad V. D. nėra O. D. dukros A., gimusios 2011 10 18, tėvas. Nuginčijus tėvystę, turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t.y. tėvystės nuginčijimo instituto kilmė ir tikslas, - nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 str. 2 d.). Nustačius, kad A. biologiniu požiūriu buvo pradėta konkretaus vyro, šiuo atveju E. K., teismas nustato tėvystę tuo pačiu teismo sprendimu (CK 3.148 str.).

Vaikas turi teisę žinoti savo tikruosius tėvus, o taip pat turėti tėvų pavardę (CK 3.161 str. 1 d., 2 d.). Jei tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų sutarimu (CK 3.167 str. 2 d.). Nustačius tėvystę, tėvų sutarimu nepilnametei A. paliekama motinos pavardė D..

I. O. D. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 12 16 sprendimu Nr.(1.7.)-S-4029-13 nuo bylinėjimosi išlaidų 100 % atleista (b.l. 19-21).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl 610 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Priimdamas sprendimą teismas turi išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

A. V. D. nuo bylinėjimosi išlaidų nėra atleistas, tačiau teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo taisyklių (CPK 96 str. 5 d. 99 str.). Įstatymas, kaip vieną iš sąlygų atleisti asmenį nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo, numato tinkamą šalies elgesį. Šiuo konkrečiu atveju teismas mano, kad atsakovo V. D. elgesys nagrinėjant bylą buvo tinkamas ir sąžiningas. Atsakovas nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, dalyvavo teismo posėdyje, davė paaiškinimus, pripažino ieškinį. Atsakovas ir ieškovė šiuo metu gyvena kartu, kuria šeimos santykius bei kartu augina tris nepilnamečius vaikus, o Valstybės garantuojama teisinė pagalba buvo teikiama atsakovo sutuoktinei O. D.. Vadovaujantis lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos principu, teismas mano, jog yra pagrindo atleisti atsakovą V. D. nuo 610 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei ir 16 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CK 3.146, 3.148, 3.149, 3.150, 3.161, 3.167, CPK 96, 99, 259, 260, 263-270, 376, 388, 389, 392, 394-399 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai viršijant pareikštus reikalavimus.

Nustatyti, kad V. D. a.k(duomenys neskelbtini) nėra A. D. a.k(duomenys neskelbtini) tėvas, o A. D. a.k(duomenys neskelbtini) nėra V. D. a.k(duomenys neskelbtini) dukra.

Nustatyti, kad E. K. a.k(duomenys neskelbtini) yra A. D. a.k(duomenys neskelbtini) tėvas, o A. D. a.k(duomenys neskelbtini) yra E. K. a.k(duomenys neskelbtini) dukra.

Nustačius tėvystę, palikti A. D. a.k(duomenys neskelbtini) motinos pavardę D. ir vadinti ją A. D. a.k(duomenys neskelbtini).

A. V. D. a.k(duomenys neskelbtini) nuo 610 Lt ( šešių šimtų dešimties litų ) antrinės teisinės pagalbos priteisimo išlaidų bei 16 Lt (šešiolikos litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei mokėjimo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui, kad šis išregistruotų V. D. a.k(duomenys neskelbtini) tėvystę, įregistruotų E. K. a.k(duomenys neskelbtini) tėvystės nustatymą, padarytų pakeitimus A. D. a.k(duomenys neskelbtini) gimimo įraše bei išduotų naują gimimo liudijimą.