Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Laima Lubauskienė, sekretoriaujant J. M., dalyvaujant prokurorei N. K., nukentėjusiajai E. K., viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyv. vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB Liepaloto lentpjūvė, teistas:

2010-05-05 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d.- 650 litų (5 MGL) dydžio bauda

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 str.

J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteista

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d. ir 310 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis M. M., sukurstytas kaltinamosios J. G. žiauriai elgėsi su gyvūnu, dėl ko katinas žuvo šiomis aplinkybėmis:

2012 m. lapkričio 9 d. po pietų, tiksliau tyrimo nenustatytu metu, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, J. G. priklausančios sodybos kieme, esančioje (duomenys neskelbtini), sukurstytas kaltinamosios J. G. apsvaigusios nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nužudyti jos dukrai E. K. priklausantį mišrūną katiną, J. G. katiną pagavus ir perdavus M. M., bei pasakius, kad katiną nužudytų, kaltinamasis M. M. katiną išsinešė iš gyvenamojo namo į kiemą, ir žiauriai elgdamasis su gyvūnu – rankomis užspaudė katinui gerklas, katiną pasmaugė, dėl ko katinas žuvo.

Kaltinamasis M. M. kaltu prisipažino ir parodė, kad būdamas pas J. G. namuose, būdamas išgėręs, panaikino katiną. Panaikinti katiną pas jį paprašė J., panaikinimą suprato kaip atsikratymą katinu. Taip padarė paprašytas J. G.. J. G. virtuvėje katiną pagavo ir perdavė jam, o jis išsinešė katiną į kiemą ir rankomis užspaudė katinui gerklę, o po to katiną išmetė į konteinerį. Grįžęs į kambarį J. pasakė, kad katino nėra. Taip pasielgė, kadangi J. paprašė, nes jis su gyvūnais elgiasi gražiai. Dėl to ką padarė labai gailisi.

Kaltinamoji J. G. kalta prisipažino ir parodė, kad ji buvo apsvaigusi. Pas ją buvo atėjęs iš to paties kaimo pažįstamas M.. Namuose esantis katinas užlipo virtuvėje ant stalo. Ji to katino nekentė, nes manė, kad nuo jo buvo išbertas jos kūnas. Jos namuose buvo dar vienas katinas. Ji paėmė katiną padavė M. ir pasakė, kad ,, jei šito katino nebūtų būtų rami galva,,. M. paėmęs katiną išėjo į kiemą. Grįžęs M. pasakė, kad viskas katinas daugiau nepareis ir kad katinas konteineryje. Tą pačią dieną ji paskambino dukrai E. ir pasakė, kad katino nėra. Dėl to ką padarė labai gailisi, taip padarė dėl to, kad buvo apsvaigusi.

Nukentėjusioji E. K. parodė, kad jai paskambino motina ir pasakė, kad nėra katino, kad ji paprašė pas M., kad katiną pasmaugtų. Ji, kad įsitikinti paskambino pačiam M.. M. pasakė, kad pas jį jos motina paprašė, kad jis pasmaugtų katiną. Kitą dieną ji su T. G. užsuko pas motiną ir T. G. konteineryje rado negyvą katiną. Motina J. G. jos atsiprašė, ji jai atleido.

Byloje esančių dokumentų duomenimis, kurie pripažintini įrodymais, nustatyta:

Įvykio vietos apžiūros protokole (b.l. 5-7) įvykio vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), užfiksuota, kad prie gyvenamojo namo, esančio buitinių atliekų konteinerio viduje rastas juodos spalvos negyvas katinas.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto labaratorijos departamento Kauno teritorinio skyriaus gaišenos, pataloginės medžiagos pataloginio anatominio 2012-11-13 tyrimo akte Nr. 111 nurodyta, kad remiantis nustatytas pataloginiais anatominiais pokyčiais, galima spręsti, kad katino mirties priežastis buvo asfikcija (uždusimas). ( b.l. 19)

Žiaurus elgesys su gyvūnais pasireiškia visuomenėje netoleruotinais ir būtinumu nepagrįstais veiksmais, kuriais išreiškiamas nepateisinamas negailestingumas ir savivalė gyvūnų atžvilgiu. Žiaurus elgesys tai – gyvūno mušimas, tyčinis žalojimas, spardymas, erzinimas, gąsdinimas ar kitoks streso sukėlimas, gyvūno savininko leidimas atlikti tiesiogiai kenksmingus gyvūnui veiksmus ir kt. Taigi, baudžiamoji atsakomybė šiuo atveju kyla tada, jei dėl tokių veiksmų gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas. Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis M. M. suprasdamas, kad su katinu elgiasi žiauriai, rankomis užspaudė katinui gerklas, jį smaugė, numatė, kad dėl šių jo veiksmų katinas gali žūti ir būtent tokių padarinių siekė, ko pasėkoje katinas buvo pasmaugtas, tokiu būdu žiauriai elgėsi su gyvūnu. Dėl paminėtų aplinkybių visumos kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 str. sudėtį ir kvalifikuota teisingai. Kaltinamoji J. G. paėmė katiną, perdavė M. M. ir pasakė, kad jis katiną nužudytų. Tokia kaltinamosios J. G. nusikalstama veika kvalifikuotina kaip kurstymas padaryti nusikalstamą veiką, kadangi ji buvo nusikalstamos veikos iniciatorė ir savo prašymu nužudyti katiną palenkė M. M. padaryti nusikalstamą veiką ir kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d., ir 310 str.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant ir parenkant bausmes kaltinamiesiems M. M. ir J. G. atsižvelgtina į tai, kad jie padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, pagal pavojingumo visuomenei laipsnį - nesunkų nusikaltimą. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltinamieji prisipažino kaltais ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, kad nusikalstamą veiką padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamasis M. M. ankščiau teistas, teistumas neišnykęs, dirba. Kaltinamoji J. G. neteista, turi galiojančią administracinę nuobaudą. Atsižvelgiant, kad J. G. buvo nusikalstamos veikos iniciatorė, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio pagal baudžiamojo kodekso 38 str. nuostatas nuo baudžiamosios atsakomybės neatleistina.

Įvertinus nurodytas aplinkybes kaltinamajam M. M. skirtina bausmė – bauda, kaltinamajai J. G. – viešieji darbai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 302-307 str., teismas

nusprendė:

M. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 str. ir nubausti 4 MGL (520Lt) dydžio bauda;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 2 d., paskirtą bausmę subendrinti su Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 5 MGL ( 650 Lt) bauda, visiško bausmių sudėjimo būdu, ir M. M. galutinę subendrintą bausmę paskirti 9 MGL ( 1170 Lt) dydžio baudą.

Baudą sumokėti iki 2013-06-01.

Kardomąją priemonę, paskirtą M. M. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

J. G. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d. ir 310 str. ir nubausti viešaisiais darbais 3 ( trims ) mėnesiams ir įpareigoti nuteistąją per šį laiką kas mėnesį neatlygintinai išdirbti 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.

Kardomąją priemonę, paskirtą J. G. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.