Kauno apygardos teismo nutartis

2015-11-10 · Byla Nr. ATP-1062-319/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-10
Bylos Nr.
ATP-1062-319/2015
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-01243-2015-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rimas Švirinas
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. ATP-1062-319/2015
Teisminio proceso Nr. 4-13-3-01243-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Rimas Švirinas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viršininko (Institucija) apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutarties E. P. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas E. P. buvo surašytas už tai, kad jis, 2015 m. rugpjūčio 21 d. apie 14.50 val. Kalniškės gatvėje, Alytuje, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, būdamas neblaivus (nustatytas 2,87 promilių girtumas) vairavo E. B. vardu registruotą transporto priemonę ,,Audi A4 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nepateikė automobilio registracijos liudijimo, civilinės atsakomybės draudimo liudijimo, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 18 punktų reikalavimus, ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 straipsnyje, 124¹ straipsnio 8 dalyje.

Alytaus rajono apylinkės teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, nustatė, kad, surašant pažeidėjui administracinio teisės pažeidimo protokolą, pažeidėjo veiksmai pagal ATPK 129 str. buvo kvalifikuoti nepagrįstai, nes E. P. 2012-05-17 teismo nutarimu baustas pagal ATPK 127 str. 3 d. ir 124¹ str. 7 d., paskirta bauda nesumokėta, tai reiškia, kad ji yra galiojanti, todėl administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti E. P. veiksmai pagal ATPK 129 str. turi būti perkvalifikuoti pagal 130² str., numatantį atsakomybę už transporto priemonių vairavimą neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų arba vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vairuotojų, arba vartojusių alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 124² str. 3 ir 4 d., 126 str., 127 str. 3 d., 129 str. numatytus pažeidimus. Teismas nutartyje taip pat nurodė, kad administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 130² str. yra sunkesnis negu E. P. inkriminuojamas ATPK 129 str. numatytas pažeidimas, ir šiuo atveju teismas savo iniciatyva negali perkvalifikuoti veikos, nesuteikiant E. P. galimybės gintis nuo galimų neigiamų teisinių pasekmių, nes ATPK 130² nustatyta administracinė atsakomybė iš esmės blogina pažeidėjo E. P. padėtį. Be to, automobilio savininkas nebuvo informuotas apie teismo posėdį. Teismas padarė išvadą, kad šie trūkumai negali būti pašalinti teisme, ir todėl byla grąžintina Institucija esminiams protokolo trūkumams pašalinti.

Šalies argumentai

Skunde Institucija prašo teismo nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti Alytaus rajono apylinkės teisme. Nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl esminių protokolo trūkumų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Taigi, įstatymas leidžia teismui pakeisti veikos kvalifikavimą pritaikant tiek švelnesnius, tiek sunkesnius ATPK straipsnius. Taip pat įstatymas nesieja tokio veikos kvalifikavimo pakeitimo su institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, ar nukentėjusiojo iniciatyva. Panašus teisinis reguliavimas yra nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 256 str.

Institucija be to, pažymi, kad jų nuomone perkvalifikuojant E. P. veiką iš ATPK 129 str. į ATPK 130² str. būtų pažeistas non bis in idem (dvigubo baudimo principas), kuris reiškia, kad asmuo negali būti baudžiamas už tą pačią veiką antrą kartą. Nurodo, kad E. P. 2012-05-17 teismo nutarimu, už transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti, bei eismo įvykio įvykdymą, vadovaujantis ATPK 127 str. 3 d., buvo paskirta 5000 Lt bauda (1448 EUR). 2012-07-03 E. P., būdamas baustas vadovaujantis ATPK 127 str. 3 d., pakartotinai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti. Už šį pažeidimą 2012-07-26 teismo nutarimu, vadovaudamasis ATPK 130² str., jam paskirtas 20 parų administracinis areštas su transporto priemonės konfiskavimu. Iki 2015-08-21 E. P. neblaivus vairuojantis transporto priemonę sulaikytas nebuvo. Kadangi E. P. jau taikyta administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 130² str., šio straipsnio dispozicija reikalauja ankstesnės nuobaudos dėl padarytų pažeidimų, numatytų ATPK 124² str. 3 d. ir 4 d., 126 str., 127 str. 3 d. arba 129 str., bet nėra ATPK 130² str. normos. Taip pat pažymi, kad automobilio „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas E. B., raštu buvo informuotas apie jam priklausančio automobilio konfiskavimo galimybę nagrinėjant E. P. administracinio teisės pažeidimo bylą vadovaujantis ATPK 129 str. normomis ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Institucija protokole nurodė jo surašymo metu žinomas objektyviąsias aplinkybes, kad E. P. vairavo automobilį būdamas neblaivus ir neturėdamas tam teisės ir pagal šias nustatytas aplinkybes veiką kvalifikavo tinkamai – pagal ATPK 129 str. Iš byloje esančių įrodymų seka, kad E. E. Petrikonis vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 127 str. 3 d. numatytą pažeidimą, t.y. jis padarė ATPK 130² str. numatytą pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas veikos kvalifikavimas pagal ATPK 129 str. neatitinka faktinių aplinkybių.

Sulyginus ATPK 129 str. ir 130² str. negalima nesutikti, kad pagal pastarąjį yra numatyta atsakomybė už sunkesnį administracinį teisės pažeidimą. Iš bylos duomenų darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą dėl bylos perdavimo institucijai tirti iš naujo, protokolą surašiusios institucijos atstovas nedalyvavo. Galiojantys įstatymai ir teismų praktika nenumato pareigos dalyvauti šios institucijos atstovui nagrinėjant bylą teisme, todėl negalima atmesti galimybės, kad bylą nagrinėjant iš naujo institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovas į teismą neatvyks ir teismo neprašys veiką kvalifikuoti taikant ATPK straipsnį, numatantį sunkesnę ATPK pažeidžiančią veiką. Nepaisant to, teisingumo interesai reikalauja, kad teismas tinkamai taikytų įstatymus nustatančius administracinę atsakomybę ir priimtų teisingus sprendimus ( LVAT administracinė byla Nr. N575-2303/2008).

ATPK 284 str. 2 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Taigi, įstatymas leidžia teismui pakeisti veikos kvalifikavimą pritaikant tiek švelnesnius, tiek sunkesnius ATPK straipsnius. Taip pat įstatymas nesieja tokio veikos kvalifikavimo pakeitimo su institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, ar nukentėjusiojo iniciatyva. Panašus teisinis reguliavimas yra nustatytas BPK 256 str. Taigi, pirmosios instancijos teismas turi teisę savo iniciatyva pakeisti veikos kvalifikavimą pritaikant ATPK straipsnį, numatantį sunkesnę ATPK pažeidžiančią veiką, kai to neprašo institucija surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, ar nukentėjusysis. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant išvengti neleistinų procesinių staigmenų, užtikrinti asmens teisės į gynybą realumą, teismas, kai yra pagrindas manyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta veika gali būti kvalifikuojama pagal ATPK straipsnį, numatantį sunkesnę ATPK pažeidžiančią veiką, pagal analogiją taikydamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 256 str. 2 d., apie tokią galimybę nedelsdamas turi pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams.

Aukštesnysis teismas nesutinka su skundžiamos nutarties argumentais, kad šiuo atveju teismas savo iniciatyva negali perkvalifikuoti administracinio teisės pažeidimo iš ATPK 129 str. į ATPK 130² str., tokiu būdu nesuteikiant E. P. galimybės gintis nuo galimų neigiamų teisinių pasekmių, nes ATPK 130² nustatyta administracinė atsakomybė iš esmės blogina pažeidėjo E. P. padėtį. Kaip jau minėta, E. P. padaryto pažeidimo kvalifikavimas keičiasi, paaiškėjus aplinkybei, kad jis šį pažeidimą padarė, būdamas Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutarimu baustas pagal ATPK 127 str. 3 d. ir 124¹ str. 7 d. 5 000 Lt (1 448 Eur) bauda, ir nuobauda galiojanti. Taigi, akivaizdu, kad ši aplinkybė, lėmusi veiksmų kvalifikavimą į sunkesnį straipsnį nei administracinio įteisės pažeidimo protokole, negalėjo būti pažeidėjui nežinoma. Šioje byloje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos veikos esminės faktinės aplinkybės perkvalifikuojant E. P. veiką pagal ATPK 130² str. nesikeičia ir nėra pagrindo konstatuoti, kad jų perkvalifikavus jo veiksmus iš ATPK 129 str. į ATPK 130² str., E. P. nebus suteikta galimybė gintis nuo galimų neigiamų teisinių pasekmių.

Įvertinus aptartą, aukštesnysis teismas laiko, kad šioje byloje esantys administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumai nėra esminiai ir neužkerta kelio tolesnei teisenai, kaip teigia pirmosios instancijos teismas, priešingai, jie gali būti pašalinti teismo iniciatyva, taikant ATPK 284 str. 2 d. normas ir nekliudo bylą nagrinėti teisme (LVAT biuletenis Nr. 3 (13) psl. 328-329, administracinės bylos Nr. N3-444-06, N3-802-2007). Todėl byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Konstatavus, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumai nėra esminiai ir nekliudo bylą nagrinėti teisme bei įvertinus, kad tik bylą nagrinėjantis teismas turi prerogatyvą spręsti dėl asmens veiksmų vertinimo pagal nustatytas faktines aplinkybes byloje, taip pat rinkti duomenis, kurie leistų priimti pagrįstą ir teismingą sprendimą, kiti institucijos skundo argumentai paliekami nenagrinėtini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas

nutaria:

panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir grąžinti bylą iš naujo išnagrinėti apylinkės teisme.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Rimas Švirinas