- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2008-11-12
- Bylos Nr.
- 1A-320-354/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nijolė Matuzevičienė (pirm.), Vidmantas Mylė, Vaclovas Iždonas
- Nuteistasis
- P. R.
- Nukentėjusysis
- B. K.
- Advokatai
- Virgilijaus Kadauskas
Pranešėja Nijolė Matuzevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-320-354/2008
2.1.7, 2.4.6.4.1.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. lapkričio 12 d.
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. R. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 29 d. nuosprendžio, kuriuo P. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir jam paskirta 15 MGL (vieno tūkstančio aštuonių šimtų septyniasdešimt penki litų) bauda, įpareigojant ją sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mažeikių skyriaus sąskaitą.
Nukentėjusiosios B. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Mažeikių mieste, civilinis ieškinys dėl 3917,57 Lt turtinės žalos patenkintas ir priteista iš P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Telšių mieste, 3917,57 Lt B. K. naudai.
Nukentėjusiosios B. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Mažeikių mieste, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos patenkintas iš dalies ir priteista iš P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Telšių mieste, 4000 Lt B. K. naudai.
Valstybinio socialinio draudimo fondo Mažeikių skyriaus civilinis ieškinys patenkintas ir priteista iš P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Telšių mieste, 9 214,18 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo Mažeikių skyriaus naudai.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
P. R. buvo nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, kai dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent – 2005 m. spalio 24 d., apie 11 val. 29 min., Mažeikių mieste, (duomenys neskelbtini), vairuodamas nuosavybės teise priklausantį automobilį ,,Audi 100 Avant", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 171, 172, 173 punktų reikalavimus – privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, atsižvelgdamas į greitį nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, kai ji buvo stabdoma, atsiradus kliūčiai jo automobilio eismo juostoje, privalėjo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti automobilį arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams ir savo automobilio ,,Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės plokštumos dešine puse smūginiai kontaktavo į automobilio ,,Opel Vectra“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), vairuojamo B. K., galinės plokštumos kairę pusę, po ko pastarasis automobilis priekinės plokštumos dešine puse smūginiai kontaktavo į automobilio ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo R. N., galinę plokštumą, ko pasėkoje buvo sužaloti R. N. ir B. K. automobiliai, ir nesunkiai sutrikdyta B. K. sveikata, padarytas kaklo stuburinės dalies sumušimas, kaklo 6-to slankstelio lanko lūžis.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis P. R. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008-07-29 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – išteisinti jį pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
Skunde nurodoma, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008-07-29 nuosprendis yra pagrįstas ne faktinėmis bylos aplinkybėmis, ne įrodymais, ne liudininkų parodymais, o prielaidomis ir spėjimais bei tik tikėtinomis specialistų išvadomis. Be to nurodoma, kad byloje buvo atliktos trys ekspertizės, tačiau nė vienas specialistas neatsisakė pateikti išvadų, nors savo išvadose ir pripažino, kad pateiktų objektyvių duomenų nepakanka eismo įvykio eigos atkūrimui.
Šalies argumentai
Apeliantas savo skunde nurodo, kad eksperto K. Griciaus 2007-09-07 ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) iš esmės paneigia ankstesnėje K. Griciaus 2006-05-25 specialisto išvadoje Nr.(duomenys neskelbtini) pateiktą tikėtiną eismo įvykio eigą bei Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2008-05-14 specialisto išvadas Nr. (duomenys neskelbtini), nes jame nurodyta, jog, atsižvelgiant į nuokalnę žemyn, automobilis ,,AUDI A4“, v/n (duomenys neskelbtini), vairuojamas E. B. E., atsitrenkė į priekyje važiavusį ir pristabdžiusį automobilį ,,AUDI 100 Avant“, v/n (duomenys neskelbtini), vairuojamą P. R., kuris nuo smūgio atsitrenkė į priekyje stovėjusį automobilį ,,OPEL VECTRA“, v/n (duomenys neskelbtini), vairuojamą B. K., ir, tokiu būdu, vairuotojo E. B. E. veiksmai techniniu požiūriu buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu bei pagrindine sąlyga jam kilti, kas patvirtina faktines bylos aplinkybes, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, kad eismo įvykio kaltininkas buvo E. B. E., tačiau teismas į šią išvadą neatsižvelgė. Be to skunde teigiama, kad ekspertizės akte neteisingai nurodyta, jog automobilis ,,AUDI 100 Avant“, atsitrenkęs į automobilį ,,OPEL VECTRA“ dėl buvusios nuokalnė, techniniu požiūriu atšokti atgal negalėjo, o schemoje užfiksuotas atstumas po eismo įvykio tarp automobilių ,,AUDI 100 Avant“ ir ,,OPEL VECTRA“ galėjo atsirasti po smūgio automobiliui ,,OPEL VECTRA“ pajudėjus į priekį, nes teismo posėdžio metu nukentėjusioji B. K. parodė, kad stovėjo užtraukusi rankinį stabdį, o ekspertas neatkreipė dėmesio į šią aplinkybę.
Skunde taip pat teigiama, kad teismas nesiaiškino tos aplinkybės, koks automobilis į kokį atsitrenkė, nes eksperto išvadoje nurodyta, jog automobilio ,,AUDI 100 Avant“ švelnus atsitrenkimas į lėtai važiavusį ,,AUDI 100 Avant“, nesant nuokalnės, techniniu požiūriu negalėjo sudaryti kitų automobilių atsitrenkimų grandinę – iš to seka, kad automobilis susidūrė pats su savimi. Skunde apeliantas tvirtina, kad nuokalnė buvo, todėl ekspertas privalėjo paaiškinti, kokia situacija būtų susidariusi esant nuokalnei.
Skunde nurodoma, jog eksperto išvados prieštaringos, nes vienur ekspertas teigia – jei automobilis ,,AUDI A4“ pirmas atsitrenktų į lėtai važiuojantį ,,AUDI 100 Avant“, akto tiriamojoje dalyje nustatyta galima įvykio eiga keistųsi ir automobilio ,,AUDI A4“ priekinės plokštumos bei automobilio ,,AUDI 100 Avant“ galinės plokštumos sugadinimai būtų didesni, o kitur akcentuoja, kad jei automobilis ,,AUDI 100 Avant“ nebūtų turėjęs kablio, automobilio ,,AUDI A4“ sugadinimų pobūdis būtų kitoks, tačiau spręsti klausimą apie jų dydį negalima, nors, apelianto teigimu, po įvykio automobilis ,,AUDI A4“ buvo stipriai sugadintas, nes nebeužsivedė, tačiau ekspertai šią aplinkybę ignoravo.
Be to apeliantas nurodo, kad nesuprantamos eksperto išvados apie automobilių ,,AUDI A4“ priekinės plokštumos ir ,,AUDI 100 Avant“ galinės plokštumos sugadinimų dydį, apie automobilio ,,AUDI A4“ galimybę sustoti iki susidūrimo, kuomet ekspertas vertino galimą automobilio ,,AUDI A4“ važiavimo greitį – 50 km/h, nes byloje visiškai nėra jokios informacijos, kokiu greičiu iš tikrųjų važiavo automobilis ,,AUDI A4“ prieš susidūrimą su kitais automobiliais ir, kaip nurodyta eksperto išvadoje, dėl to negalima nustatyti konkrečios eismo įvykio eigos, nes neužfiksuoti automobilių ratų stabdymo pėdsakai, stiklo ar kitų detalių šukės, pagal kurias būtų galima nustatyti konkrečias automobilių kontaktų vietas gatvės ilgio atžvilgiu, taip pat negalima paneigti ar patvirtinti techniniu požiūriu liudytojų R. N. bei B. K. parodymus, kad jos eismo įvykio metu su savo vairuojamais automobiliais stovėjo (Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2008-05-14 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Apeliantas skunde teigia, kad pirmas į jo automobilio galą atsitrenkė E. B. E. ir tik po to, jo automobiliui įgavus papildomą pagreitį, įvyko susidūrimas su priekyje stovinčiais automobiliais, nes liudytojai ir eksperto išvada nepatvirtino, kad buvo antras smūgis į automobilį ,,OPEL VECTRA“, kuris būtinai turėjo būti, jei jo vairuojamas automobilis ,,AUDI 100 Avant“ iš pradžių būtų atsitrenkęs į ,,OPEL VECTRA“, o po to susidūręs su automobiliu ,,AUDI A4“.
Skunde nurodoma, kad eksperto išvada neturi pranašumų, lyginant su kitais įrodymais, tačiau teismas rėmėsi tik tikėtino pobūdžio specialistų išvadomis, o eismo įvykio liudytojų parodymus, E. B. E. prisipažinimą, kad jis kaltas dėl eismo įvykio, teismas nevertindamas ir nemotyvuodamas atmetė, kas daro apkaltinamąjį nuosprendį nepakankamai motyvuotą ir teisiškai nepagrįstą.
Skunde taip pat teigiama, jog E. B. E. parodymus, apie tai, kad jis buvo atsidaręs mašinos langelį ir girdėjo ,,bumbtelėjimą“, paneigia tai, kad buvo lietinga diena ir mažai tikėtina, kad E. B. E. važiavo atviru langu, o be to E. B. E. klausėsi radiją automobilyje, todėl jis negalėjo girdėti jokio ,,bumbtelėjimo“.
Šalies argumentai
Be to apeliantas skunde nurodo, kad jo parodymai, įvykio liudytojų B. K., R. N., V. K. bei policijos pareigūnų R. B. ir D. B. parodymai nesikeitė, buvo nuoseklūs, išsamūs ir teisingi, o E. B. E. iš pradžių prisipažinęs, vėliau pradėjo keisti parodymus, išsisukinėti ir aiškinti, kad jis iš karto po eismo įvykio buvo pasimetęs ir nesuprato savo veiksmų, kad policijos pareigūnai jam darė spaudimą ir vertė prisiimti kaltę dėl eismo įvykio.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad AB „Lietuvos draudimas" 2006-11-03 raštu nukentėjusiajai B. K., jos prašymu, grąžino 2005-11-04 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir čekį – 37,16 Lt, 2005-11 -24 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), receptą ir čekį – 11,90 Lt, 2005-12-09 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), receptą ir du čekius – 63,55 Lt, A. P. odos ir l. p. ligų kabineto 2005-11-24 kasos pajamų orderio kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) už konsultaciją – 20 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) 2006-01-16 kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) už konsultaciją – 70 Lt, nes šios išlaidos nebuvo kompensuojamos, kadangi jos nesusijusios su patirtos traumos gydymu, o teismas nesiaiškindamas, ar teisėti ir pagrįsti yra nukentėjusios B. K. reikalavimai priteisė išlaidas, nesusijusias su patirtos traumos gydymu, todėl civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo turi būti sumažintas 202,61 Lt, nes šios išlaidos (kremai, konsultacijos) nesusijusios su patirtos traumos gydymu.
Skunde taip pat nurodoma, kad nukentėjusioji B. K. teismui pateikė 2005-11-30 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2005-11-30 kvitą serija (duomenys neskelbtini), už transporto paslaugas – 80 Lt, 2005-12-30 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2005-12-30 kvitą serija (duomenys neskelbtini), už transporto paslaugas – 50 Lt, 2006-01-31 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) ir kasos pajamų orderis serija (duomenys neskelbtini), už transporto paslaugas – 100 Lt, tačiau tai neįrodo, kad nukentėjusiajai neišvengiamai buvo būtina naudotis transporto paslaugomis, ar tikrai buvo būtinybė vykti pas gydytojus, todėl civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo turi būti sumažintas 230 Lt, nes šios išlaidos (transporto paslaugos) nesusijusios su patirtos traumos gydymu.
Be to skunde nurodoma, kad nukentėjusiosios B. K. teismui pateiktuose kvituose 2005-12-13 AB (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) už suskystintas dujas – 31,99 Lt, 2005-12-23 AB (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) už suskystintas dujas – 79,20 Lt, 2005-12-29 AB (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) už suskystintas dujas – 32,65 Lt nurodytos sumos neturėjo būti priteistos kaip patirta turtinė žala, nes nukentėjusioji nepateikė įrodymų, kad suskystintų dujų pirkimas yra susijęs su patirtos traumos gydymu, nepateikė įrodymų, kad turi suskystintomis dujomis varomą automobilį, ar naudojosi kito asmens tokiu automobiliu pagal panaudos ar nuomos sutartį, ar kitu susitarimu, todėl civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo turi būti sumažintas 143,84 Lt, nes šios išlaidos (suskystintoms dujoms) nesusijusios su patirtos traumos gydymu.
Skunde teigiama, kad nukentėjusioji B. K. teismui pateikė autobusų bilietus 2005-12-05 Klaipėda-Mažeikiai, 20 Lt sumai ir 2005-12-31 Šiauliai-Mažeikiai, 12 Lt sumai, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad 2005-12-05 buvo konsultuojama ar gydoma Klaipėdos miesto gydymo įstaigose, todėl jos reikalavimas atlyginti kelionės išlaidas iš Klaipėdos į Mažeikius turi būti atmestas, o be to 2005-12-31 buvo šeštadienis, paskutinė 2005 metų diena, nukentėjusioji B. K. nepateikė bilieto Mažeikiai-Klaipėda, kas reiškia, jog ji į Klaipėdą nevyko, todėl civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo turi būti sumažintas 32 Lt, nes šios išlaidos (autobusų bilietai) nesusijusios su patirtos traumos gydymu.
Šalies argumentai
Be to skunde nurodoma, kad nukentėjusioji B. K. teismo prašė priteisti 2046 Lt parduoto automobilio skirtumą, kuris, pasak nukentėjusiosios, atsirado tarp sumų, už kurią ji automobilį ,,OPEL VECTRA“ 2001 metais nusipirko (už 6200 Lt), ir kiek jai sumokėjo draudimo kompanija, tačiau nukentėjusioji nepateikė jokių įrodymų už kiek pirko automobilį ,,OPEL VECTRA“, neturėdama eksperto kategorijos po 5 metų eksploatacijos pati įvertino savo automobilį 5000 Lt, nors LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo biuras 2005-10-26 nurodė, kad vardinė transporto priemonės vertė – 3500 Lt ir AB „Lietuvos draudimas" nukentėjusiajai B. K. išmokėjo 2456 Lt draudimo išmoką (b. l. 108), todėl civilinis ieškinys turi būti mažinamas 1602 Lt (2046 Lt - 444 Lt = 1602 Lt), nes skirtumas tarp transporto priemonės vertės, pardavimo A. B. dieną (2005-12-02) sudarė 1044 Lt (3500 Lt - 2456 Lt = 1044 Lt), o vėliau, automobilį pardavus (2005-12-02) už 600 Lt A. B., automobilio pardavimo kainos skirtumas sudarė 444 Lt (1044 Lt - 600 Lt = 444 Lt).
Apeliantas skunde teigia, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas privalėjo patikrinti civilinio ieškinio pagrįstumą ir dydį, tačiau šios prievolės neįvykdė, nepatikrino nukentėjusios B. K. civilinio ieškinio pagrįstumo, priteisė tiek, kiek nukentėjusioji B. K. paprašė, o tai yra neteisinga ir prieštarauja įstatymui.
Skunde nurodoma, kad draudimo kompanija atlygino nukentėjusiajai B. K. eismo įvykio metu patirtą turtinę ir neturtinę žalą (b. l. 164), nukentėjusioji neskundė AB „Lietuvos draudimas" dėl žalos atlyginimo, todėl teismas turėjo visai nepriteisti aiškiai per didelės ir nepagrįstos neturtinės žalos atlyginimo, nes pastarąją atlygino draudimo bendrovė.
Šalies argumentai
Apeliantas taip pat nurodo, kad byloje visiškai nėra jokių įrodymų, dėl kokiu priežasčių lūžo automobilio ,,OPEL VECTRA“ priekinė vairuotojo sėdynė – ar dėl stipraus smūgio, ar dėl techniškai netvarkingos vairuotojo sėdynės, nes kita sėdynė, kurioje sėdėjo V. K. – nesulūžo, vadinasi nukentėjusiosios sėdynė lūžo nes buvo techniškai netvarkinga, bet ne nuo stipraus smūgio, todėl aplinkybė, kad automobilio ,,OPEL VECTRA“ sėdynė lūžo dėl susidūrimo su jo vairuojamu automobiliu turi būti atmesta kaip neįrodyta, o tai reiškia, kad neįrodžius priežastinio ryšio, kad automobilio ,,OPEL VECTRA“ priekinė vairuotojo kėdė lūžo dėl susidūrimo tarp automobilio ,,AUDI 100 Avant“ ir ,,OPEL VECTRA“, negali būti pripažįstamas lengvas sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai B. K., todėl ir šiuo atveju jos civilinis ieškinys turi būti atmestas.
Be to apeliantas nurodo, kad nebuvo ištirta prielaida, kad lūžus sėdynei B. K. galėjo atsitrenkti į kažkokį kietą daiktą, kuris buvo vežamas ant galinės automobilio ,,OPEL VECTRA“ sėdynės, kas galėjo sukelti jai lengvą sveikatos sutrikimą.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusios B. K. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo Mažeikių skyriaus civiliniai ieškiniai turi būti atmesti, nes eismo įvykio metu gauti sužalojimai galėjo atsirasti dėl pačios nukentėjusiosios lengvabūdiškumo (naudojosi automobiliu su techniškai netvarkinga vairuotojo sėdyne) bei dėl saugaus eismo taisyklių nesilaikymo (ant galinės sėdynės galėjo būti transportuojami kietas daiktas, į kuri ir atsitrenkė lūžus priekinei sėdynei).
Skunde teigiama, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas 2007-03-20 nutartyje skirti papildomą autotechninį tyrimą nurodydamas, kad 2005-10-24 apie 11 val. 29 min. Mažeikių mieste, (duomenys neskelbtini), P. R., vairuodamas automobilį AUDI 100 Avant, v/n (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 171, 172, 173 punktų reikalavimus, pareiškė savo nuomonę dėl bylos baigties, parodė savo šališkumą ir išankstinį nusistatymą – be teismo pripažino kaltu ir tuo pažeidė Europos Žmogaus Teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, todėl Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjui K. Stulginskiui, vadovaujantis BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punktu, galima pareikšti nušalinimą, o neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį panaikinti.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde nurodo, kad dėl konkretaus eismo įvykio kilimo yra pripažinti kaltais jis ir E. B. E., kuris administracinį teisės pažeidimą pripažino, jo neginčijo ir 2006-06-06 baudą sumokėjo, todėl E. B. E. Kelių eismo taisyklių pažeidimas sąlygojo ir buvo pagrindinė automobilio ,,AUDI 100 Avant“ susidūrimo priežastis su priekyje stovinčiu automobiliu, o ne atvirkščiai.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis P. R. ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Pirmosios instancijos teismas P. R. kaltę pažeidus Kelių eismo taisykles (toliau KET) ir sukėlus eismo įvykį, kurio metu buvo sužaloti R. N. ir B. K. automobiliai bei nesunkiai sutrikdyta B. K. sveikata, iš esmės grindė vien ekspertų išvadomis, kurios, kaip nurodyta nuosprendyje, yra neabejotinos, nenuginčytos ir paneigiančios liudytojų V. K., R. B., D. B., apelianto ir net nukentėjusiųjų R. N. bei B. K. parodymus.
Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje įvertinęs įrodymus – ekspertų išvadas, kurių pagrindu pripažino P. R. kaltu dėl kilusių neigiamų pasekmių, konstatavo, kad dėl eismo įvykio atliktais trimis tyrimais (2006-05-25, Nr. (duomenys neskelbtini) specialisto išvada; 2007-09-07, Nr. (duomenys neskelbtini) ekspertizės aktas; 2008-05-14, Nr. (duomenys neskelbtini) specialisto išvada) buvo tiksliai nustatytas autoįvykio mechanizmas, patvirtinantis tai, kad P. R., pažeisdamas KET reikalavimus, savo vairuojamo automobilio ,,Audi 100 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekinės plokštumos dešine puse smūginiai kontaktavo į B. K. vairuojamo automobilio ,,Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), galinės plokštumos kairę pusę, po ko B. K. vairuojamas automobilis priekinės plokštumos dešine puse smūginiai kontaktavo į R. N. vairuojamo automobilio ,,Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), galinę plokštumą.
Kolegija nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pažymi, kad jos prieštarauja ir pačiame skundžiamame nuosprendyje išdėstytiems įrodymams. Iš byloje esančių specialistų išvadų 2006-05-25, Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-05-14, Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007-09-07, Nr. (duomenys neskelbtini) ekspertizės akto (t. 2, b. l. 46-49; 145-153; 123-126), specialisto K. Griciaus parodymų pirmosios instancijos teisme (t. 2, b. l. 109) ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytų įrodymų yra aišku, kad pagal ekspertams pateiktus duomenis nebuvo galima nustatyti tikslaus eismo įvykio mechanizmo, nes nebuvo užfiksuoti automobilių ratų stabdymo pėdsakai, stiklo ar detalių šukės, pagal kurias būtų galima nustatyti konkrečias automobilių kontaktų vietas gatvės ilgio atžvilgiu. Todėl ekspertai pateikė tikėtino pobūdžio išvadas apie eismo įvykio eigą, o apylinkės teismas nurodė priešingai, kad autoįvykio mechanizmas nustatytas tiksliai. Apklausiamas ekspertas K. Gricius patvirtino, kad nepakako duomenų nustatyti konkrečią eismo įvykio eigą, todėl, įvertinus automobilių sugadinimus, buvo pateikta tikėtina išvada.
Iš bylos medžiagos matyti, kad tiriamame autoįvykyje dalyvavo ir buvo apgadinti ne trys – P. R., B. K. ir R. N. vairuojami automobiliai, bet ir ketvirtas – B. E. E. vairuojamas automobilis ,,Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris priekine plokštuma atsitrenkė į P. R. vairuojamo automobilio galinę plokštumą, tačiau, kaip matyti iš skundžiamame nuosprendyje ištirtų įrodymų, pastaroji aplinkybė nėra pakankamai išanalizuota. Ekspertai ir specialistai savo pateiktose išvadose sprendė B. E. E. veiksmų įtaką kilusio autoįvykio kontekste ir pateikė atitinkamas išvadas bei sąlygas, kurių pirmosios instancijos teismas neanalizavo, neaptarė, nors jas ir išdėstė skundžiamame nuosprendyje. Apylinkės teismas specialistų išvadas aptarė tik tas, kurios patvirtina kaltinamojo kaltumą. Be to, skundžiamame nuosprendyje nurodydamas, kad ekspertų išvados nėra paneigtos, suformulavo užuominą apie tai, jog kaltinamasis neįrodė savo nekaltumo, kas iš esmės prieštarauja Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatoms.
Tokiu būdu, apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nesilaikė Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą ir nuosprendžio priėmimą (BPK 20 str., 301 str., 305 str.), ir priėmė nepagrįstą sprendimą.
Viso baudžiamojo proceso metu P. R. savo kaltės nepripažino. Teisiamojo posėdžio metu apeliantas parodė, kad jis 2005 m. spalio 24 d. savo automobiliu ,,Audi 100 Avant“ važiuodamas automobilių kolonoje link geležinkelio pervažos, pajuto smūgį į vairuojamo automobilio galinę dalį, po ko atsitrenkė į priekyje buvusį B. K. automobilį ,,Opel Vectra“ (t. 2, b. l. 23-24; t. 3, b. l. 2-3). Iš baudžiamosios bylos medžiagos yra aišku, kad į P. R. automobilio galą atsitrenkė ir E. B. E. vairuojamas automobilis ,,Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). E. B. E. atpasakodamas įvykio aplinkybes teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad važiuodamas automobiliu ,,Audi A4“ nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link geležinkelio pervažos pateko į automobilių koloną, kurioje buvo paskutinis – ketvirtas. Pravažiavęs pirmąją geležinkelio pervažą (,,Rygos“), pro pradarytą automobilio langą išgirdo ,,bumtelėjimą“, po ko jam pasirodė, kad priekyje važiavęs automobilis juda link jo automobilio, jis stabdė, tačiau priekyje važiavęs automobilis, visgi, atsitrenkė į jo automobilio priekinę dalį ir įlenkė bamperį (t. 2, b. l. 26-27).
Nukentėjusiosios B. K. (t. 2, b. l. 24-25; t. 3, b. l. 3), R. N. (t. 2, b. l. 25-26), liudytojas V. K. (t. 2, b. l. 107-108) dalyvavo eismo įvykyje, tačiau pačios jo eigos nematė. Liudytojais apklausti policijos pareigūnai R. B. (t. 2, b. l. 27-28) ir D. B. (t. 2, b. l. 108) parodė, kad atvykus į eismo įvykio vietą dėl kilusio autoįvykio kaltu prisipažino E. B. E. ir jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Administracinio teisės pažeidimo protokole E. B. E. paaiškino, kad automobiliu važiuodamas Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini) gatve, nespėjo sustabdyti automobilio, todėl atsitrenkė į priekyje važiavusį ir pristabdžiusį kitą automobilį, kuris atsitrenkė dar į vieną automobilį, o pastarasis dar ir į kitą (t. 2, b. l. 40).
Iš aptartų parodymų seka, kad P. R. ir E. B. E. nurodė skirtingas eismo įvykio aplinkybes. Iš kitų liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymų negalima atkurti konkrečios eismo įvykio eigos, kas konkrečiu atveju ypatingai svarbu nustatant, kieno neteisėti veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis.
Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl eismo įvykio buvo atlikti trys specialistų tyrimai (t. 2, b. l. 46-49; 113-115; 145-153). Visų tyrimų išvadose buvo konstatuota, kad pagal baudžiamojoje byloje esančius duomenis negalima nustatyti konkrečią eismo įvykio eigą. Specialistai, įvertinę byloje esančius duomenis – autoavarijos vietos schemoje užfiksuotus duomenis, automobilių, dalyvavusių eismo įvykyje išorinius apgadinimus, liudytojų ir kaltinamojo parodymus, iš esmės pateikė vienodą tikėtiną eismo įvykio seką, o būtent, kad P. R. automobiliu ,,Audi 100 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodamas paskui ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį ,,Opel Vectra“, vairuojamą B. K., pastarajai pradėjus lėtinti greitį ir sustojus, nespėjo sustabdyti vairuojamą automobilį ir atsitrenkė į priekyje sustojusį automobilį ,,Opel Vectra“, kuris nuo gauto smūgio dar atsitrenkė į priekyje sustojusio automobilio ,,Audi 80“, vairuojamo R. N., galą, o E. B. E. su savo vairuojamu automobiliu ,,Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), į P. R. automobilio galą atsitrenkė jau po to, kai pastarojo automobilis smūginiai kontaktavo su B. K. vairuojamu automobiliu. Tokiu būdu buvo padaryta tikėtina išvada, kad P. R. veiksmai techniniu požiūriu įtakojo eismo įvykio metu susidariusias pasekmes. Šiuo atveju kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad minėtas išvadas specialistai, ekspertai padarė nevertindami vienos svarbios aplinkybės – gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis, nuokalnės, dėl kurios, kaip nurodyta ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), iš esmės keistųsi eismo įvykio eiga. Minėtame ekspertizės akte nurodyta, kad atsižvelgiant į galimą nuokalnę žemyn, automobilis ,,Audi A4“, vairuojamas E. B. E., pirmas atsitrenkė į priekyje važiavusį ir pristabdžiusį P. R. vairuojamą automobilį ,,Audi 100 Avant“, kuris nuo smūgio atsitrenkė į priekyje stovėjusį automobilį ,,Opel Vectra“, vairuojamą B. K., o pastarasis dar smūginiai kontaktavo ir su priekyje buvusiu R. N. vairuojamu automobiliu ,,Audi 80“. Ekspertas K. Gricius taip pat nurodė, kad esant nuokalnei P. R. vairuojamas automobilis, atsitrenkęs į automobilį ,,Opel Vectra“, techniniu požiūriu atšokti atgal negalėjo, kaip teisme apklausiamas nurodė E. B. E. Tokiu būdu ekspertas konstatavo, kad E. B. E. veiksmai techniniu požiūriu buvo priežastiniame ryšyje su tiriamo eismo įvykio kilimu bei pagrindine sąlyga jam kilti.
Iš aptartų specialistų, ekspertų išvadų matyti, kad esant tam tikroms sąlygoms – nuokalnei, kuri konkrečiai nebuvo įvertinta, nes nebuvo pateikti duomenys apie jos dydį – iš esmės keistųsi eismo įvykio mechanizmas, o pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neaptarė šios aplinkybės.
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo nustatytas autoįvykio vietoje esančios nuokalnės dydis (t. 3, b. l. 45-50). Ekspertas K. Gricius, susipažinęs su nuokalnės išmatavimais, apeliacinės instancijos teisme patvirtino, kad esant nemažai nuokalnei, kuri užfiksuota konkrečiu atveju, didesnė tikimybė, jog E. B. E. vairuojamas automobilis pirmas atsitrenkė į P. R. vairuojamą automobilį, kuriam dar judant į priekį, kaip parodė P. R. ir ką patvirtino specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad E. B. E. vairuojamo automobilio ,,Audi A4“ susidūrimo su P. R. vairuojamu automobiliu ,,Audi 100 Avant“ metu – tikėtinas pastarojo greitis buvo apie 3 km/h (t. 2, b. l. 145-153), kurio užteko, kad suteikti papildomą judesį P. R. vairuojamam automobiliui, koks buvo nustatytas, sprendžiant iš automobilių sužalojimų. Be to ekspertas nurodė, kad jei pirmas būtų į automobilį ,,Opel Vectra“ atsitrenkęs P. R. automobilis, o tik po to į pastarojo automobilio galą atsitrenkęs E. B. E. vairuojamas automobilis – tikėtini du smūgiai. Nukentėjusioji B. K. (t. 2, b. l. 24-25; t. 3, b. l. 3) ir liudytojas V. K. (t. 2, b. l. 107-108) teisiamojo posėdžio metu kategoriškai tvirtino, kad į automobilio ,,Opel Vectra“ galinę plokštumą buvo tik vienas smūgis, ką patvirtina ir ekspertizės aktas, nes automobilio ,,Opel Vectra“ sugadinimų pobūdis leidžia teigti, jog jam galėjo būti suduotas vienas smūgis (t. 2, b. l. 115). Ekspertas taip pat patvirtino savo ankstesnes išvadas, kad, esant nuokalnei, P. R. vairuojamas automobilis negalėjo riedėti atgal, kaip nurodė E. B. E., automobilis galėjo tik sustoti.
Sprendžiant klausimą dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (KET ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), kilusius neigiamus padarinius (nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), bet ir priežastinį ryšį tarp pavojingos veikos ir padarinių. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Visos anksčiau paminėtos ir aptartos aplinkybės leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai, nešališkai ištiriamos visos bylos aplinkybės, nesiaiškino kaltinamąjį teisinančių aplinkybių, suteikė lemiamą reikšmę vienam iš bylos įrodymų, visiškai nevertindamas kitų įrodymų bei nustatytų faktinių aplinkybių visumos, ir todėl neteisingai nustatė priežastinį ryšį bei padarė nepagrįstą išvadą, kad P. R. veiksmai buvo būtina sąlyga Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. numatytų neigiamų padarinių atsiradimui.
Remdamasi anksčiau išdėstytų bylos duomenų analize kolegija konstatuoja, kad apelianto P. R. veiksmai nebuvo tiesiogine aptariamo eismo įvykio priežastimi, t. y. tarp P. R. veikos ir atsiradusių padarinių (R. N., B. K. automobilių sužalojimo ir B. K. nesunkaus sveikatos sutrikdymo) nėra tiesioginio priežastinio ryšio. Todėl P. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. išteisintinas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, panaikinant Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 29 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir priimant naują – išteisinamąjį – nuosprendį (BPK 329 str. 1 p.).
Neįrodžius, kad P. R. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, nukentėjusiosios B. K. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo Mažeikių skyriaus civiliniai ieškiniai atmestini (BPK 115 str. 3 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 29 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
P. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. išteisinti, neįrodžius, kad jis padarė šią nusikalstamą veiką.
B. K. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo Mažeikių skyriaus civilinius ieškinius atmesti.