- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-11
- Bylos Nr.
- 1S-351-135/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-1-00176-2012-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Zalaga
- Nuteistasis
- T. T.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalaga, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo T. T. (T.) skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo T. T. prašymas dėl BK 75 straipsnio 1 dalies taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apylinkės teismo 2014-07-03 nuosprendžiu T. T. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia paskirta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2014-07-03. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas T. T. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2014-01-14, 12.40 val. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2014-07-03. 2014-07-03 nuosprendis įsiteisėjo 2014-11-13.
2015-04-07 nuteistasis T. T. pateikė Šiaulių apylinkės teismui prašymą baudžiamojoje byloje, kurioje jis pripažintas kaltu 2014-07-03 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, pritaikyti jo atžvilgiu 2015-03-19 Baudžiamojo kodekso pakeitimo įstatymą Nr. XII-1554, kuriuo buvo pakeistos BK 75 straipsnio nuostatos bei atidėti jam 2014-07-03 nuosprendžiu paskirtos 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. gegužės 11 d. nutartimi nuteistojo T. T. prašymo netenkino.
Šiaulių apygardos teismui nuteistasis T. T. skundžia 2015-05-11 nutartį ir prašo ją panaikinti bei atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
Nuteistasis mano, kad paskirtos bausmės vykdymas, taikant LR BK 75 str., gali būti atidėtas. Nurodo, jog spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į tai, kad jis savo kaltę pripažino, o neigė tik peilio naudojimą, nusikaltimu padaryta nedidelė turtinė žala – 59 Lt, nukentėjusysis jam atleido ir prašė skirti švelnesnę bausmę, plėšimas truko labai trumpą laiką, fizinio kontakto nebuvo, nukentėjusysis nebuvo sužalotas, jo veiksmuose nenustatyta sunkinančių aplinkybių. Taip pat pažymi, kad nors anksčiau buvo teistas, tačiau plėšimo metu teistumas buvo išnykęs, jo atžvilgiu nėra tiriamos ar nagrinėjamos kitos bylos. Nurodo, kad tėvai sutinka jį priimti gyventi jiems priklausančiame bute, o UAB ,,A.“ direktorius sutinka priimti į darbą pagalbiniu darbininku visai darbo dienai. Mano, kad nurodytos aplinkybės leidžia manyti, jog ateityje nusikalstamų veikų nedarys, o jo asmeninės savybės, atsakomybės jausmas, noras dirbti ir tvarkingai gyventi, artimųjų parama bei ryšys su tėvais rodo, kad jis gali atitikti būtinas LR BK 75 straipsnio taikymui sąlygas. Tvirtina, kad gailisi dėl padaryto nusikaltimo, supranta, jog nuskriaudė nukentėjusįjį, jo darbovietę, kaltina dėl to save, savo jauną ir neatsakingą būdą, supranta blogai padaręs, nori tvarkingai gyventi, padėti tėvams, savarankiškai užsidirbti ir pats save išlaikyti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. T. skundas atmetamas.
BPK 362¹ str. 1 d. numatyta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. To paties straipsnio 2 d. numatyta, kad paduodant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio nuostatomis, o to paties straipsnio 4 d. įtvirtinta, kad teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo. Jeigu skiriant bausmę baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo vadovautasi Baudžiamojo kodekso 63 ar 64 straipsniais, teismas nustato naują subendrintą bausmę. Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas nepagrįstas, priima nutartį prašymą ar teikimą atmesti (BPK 362¹ str. 5 d.).
Nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojo nauja BK 75 str. 1 d. redakcija, kurioje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytos trys laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygos: 1) nusikaltimo pobūdis (tyčinis ar neatsargus) ir tyčinio nusikaltimo sunkumo laipsnis (nesunkus, apysunkis ar sunkus); 2) paskirtos bausmės trukmė; 3) pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas visada turi būti pagrįstas motyvuota teismo išvada, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atsižvelgti į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir kitas bylos aplinkybes. Spręsdamas šį klausimą teismas privalo įvertinti visas aplinkybes, lemiančias nusikalstamos veikos pavojingumą (nusikaltimo padarymo būdą, įrankius ir priemones, laiką, vietą, pasekmių sunkumą, kaltės formą, tikslą ir motyvą), apibūdinančias kaltininko asmenybę (ankstesnius nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, polinkį į girtavimą, narkotinių ar kitų svaiginamųjų priemonių vartojimą, vertybinę orientaciją, požiūrį į darbą, asmens charakteristiką ir pan.), elgesį po nusikaltimo padarymo (atvykimą ir prisipažinimą, gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimą ir pan.). Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013).
2014-07-03 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu T. T. nuteistas už sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą. BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyta veika laikytina pavojingu nusikaltimu, jos pavojingą pobūdį įrodo ir tai, kad BK 180 straipsnio 2 dalies, pagal kurią buvo nuteistas T. T., sankcijoje vienintelė numatyta bausmės rūšis yra būtent laisvės atėmimas. Pažymėtina, kad skirdamas nuteistajam bausmę, teismas atsižvelgė tiek į nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, tiek į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei į tai, kad T. T. anksčiau buvo teistas, tačiau nusikalto teistumui išnykus, policijos nuovadoje charakterizuojamas neigiamai, apibūdinamas kaip agresyvaus būdo, keliančiu grėsmę aplinkiniams, taip pat į tai, kad būdamas pakankamai jauno amžiaus niekur nedirbo, neregistruotas darbo biržoje, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio.
Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis T. T. padarė nusikalstamą veiką ne atsitiktinai, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų ir nenoro paklusti įstatymų reikalavimams. Tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei patvirtina, kad jis yra linkęs pažeidinėti įstatymus. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, nuteistojo asmenybę bei nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančius duomenis, apygardos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog bausmės tikslai T. T. atžvilgiu gali būti pasiekti tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę.
Tuo pačiu teismas pažymi, jog T. T. akcentuojamos aplinkybės, susijusios su jo galimybė paleidus iš įkalinimo įstaigos įsidarbinti bei turėti nuolatinę gyvenamąją vietą, teisinės reikšmės nagrinėjamam klausimui neturi. Į jas turėtų būti atsižvelgiama sprendžiant galimo T. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tuo tarpu BK 75 straipsnio nuostatas teismas (ne)taiko tik skirdamas asmeniui bausmę už jo įvykdytą nusikalstamą veiką.
Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją dėl skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo T. T. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.