- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-18
- Bylos Nr.
- e2-1587-905/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalijus Abramovičius
- Atsakovas
- K. A.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Biržų vandenys“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Valmis“
- Advokatai
- Andrius Petruškevičius, Arūnas Merkys
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Biržų vandenys“ ieškinį atsakovui K. A. dėl nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Valmis“.
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 848,84 Eur nuostolių atlyginimo ir penkių procentų procesines palūkanas. Anot ieškovo, 2022 m. birželio 7 d. ieškovo darbuotojai nuotekų tinklo patikrinimo metu atsakovui nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), rado savavališkai prijungtą nuotekų išleidimo ir tiekimo tinklą prie ieškovo valdomos ir naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Ieškovo teigimu, atsakovas savavališkai prisijungė prie nuotekų tvarkymo infrastruktūros ir tokiu būdu buvo leidžiamos neapskaitytos nuotekos, dėl kurių ieškovas patyrė žalą, kurios atsakovas iki šiol neatlygino.
Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Anot atsakovo, norėdamas įsivesti kanalizaciją, jis pirmiausiai kreipėsi į ieškovą, tačiau jam tebuvo pasakyta, kad susirastų įmonę, kuri atlieka tokius darbus, nes jie patys kanalizacijos neįrenginėja. Tuomet jis susirado UAB „Valmis“, kuri ir įrengė kanalizaciją. Atsakovo teigimu, kanalizaciją įrengė kvalifikuota įmonė pagal projektą, kurį jis vertino ir kaip leidimą. Be to, nors kanalizacija buvo įrengta, tačiau ja nebuvo naudojamasi. Atsakovas pažymėjo, kad, net pripažįstant, kad jo prisijungimas prie ieškovo valdomos nuotekų infrastruktūros buvo savavališkas, tai dar nereiškia, kad ieškovui buvo padaryta žala ir jis patyrė nuostolių; žalos padarymo faktas nėra įrodytas, nes neapskaitytų nuotekų nebuvo.
Trečiasis asmuo nurodė, kad su atsakovu rašytinė darbų atlikimo sutartis sudaryta nebuvo; buvo sutarta žodžiu, kad trečiasis asmuo atliks vamzdyno patiesimo darbus ir užsakys buitinių nuotekų kanalizacijos kontrolinę geodezinę nuotrauką. Po šios nuotraukos įteikimo atsakovas buvo informuotas, kad nuvyktų į ieškovo bendrovę nuotekų tvarkymo sutarčiai sudaryti. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad tuo metu nebuvo reikalaujama pajungimo metu iškviesti ieškovo atstovą ir kad jam nežinoma kodėl po nuotekų vamzdyno pajungimo atsakovas nesudarė sutarties su ieškovu. Trečiasis asmuo sutiko su atsakovo atsikirtimais, kad atsakovas galbūt neleido nuotekų, nes negyveno tame name.
Iš pateikto 2022 m. birželio 7 d. geriamojo vandens ir (arba) nuotekų eksploatavimo sąlygų patikrinimo, pažeidimų fiksavimo akto Nr. 020 matyti, kad 2022 m. birželio 7 d. ieškovo darbuotojai, atlikę nuotekų tinklų patikrinimo darbus, nustatė, kad atsakovui nuosavybės teisėmis priklausančiame name (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturint prisijungimo sąlygų, prisijungta prie miesto centralizuotų nuotekų tinklų; nuotekų vamzdžio skersmuo 100 mm; vanduo į namą įvestas iš sklype esančio šulinio; vandentiekio vamzdžio skersmuo 32 mm. Tikslus pažeidimo laikotarpis nenustatytas. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas, remdamasis žalos apskaičiavimo metodikomis, apskaičiavo 848,84 Eur patirtų nuostolių ir pateikė atsakovui apmokėti 2022 m. rugpjūčio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2022BVP Nr. 0163 už 848,84 Eur sumą, kurios apmokėjimo terminas iki 2022 m. rugsėjo 3 d.
Ieškovas prašomus priteisti 848,84 Eur patirtus nuostolius, atsiradusius dėl atsakovo išleistų nuotekų, apskaičiavo vadovaudamasis aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629 patvirtintų Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 51 punktu. Atsižvelgiant į tai, kad 1 para=86 400 s, savavališkai prijungto vamzdžio diametras 100 mm, o geriamojo vandens – 32 mm, nuotekų kiekis apskaičiuotas taip: Q=3,14×0,032×0,032×0,65/4×0,35×86400=15,80 m³ per parą. Pritaikius pažeidimo konstatavimo metu galiojančią geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinę kainą vartotojams, perkantiems geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas individualių gyvenamųjų namų ar kitų patalpų, skirtų asmenims, šeimoms ar namų reikmėms, įvaduose, kuri nustatyta Biržų rajono savivaldybės tarybos 2019 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T-75 (1,48 Eur/m³ (be PVM)), per 1 parą ieškovo patirtų nuostolių dėl savavališko prisijungimo dydis apskaičiuotas taip: 15,80 m³×1,48 Eur/m³ (be PVM)=23,38 Eur už parą (be PVM). Atsižvelgiant į tai, kad savavališko prijungimo datos neįmanoma nustatyti, vadovaujantis taisyklių 51 punktu, išleistų ir neapmokėtų nuotekų kiekis skaičiuojamas už 30 parų: 23,384 Eur X 30 parų=701,52 Eur + 147,32 Eur (21 proc. PVM)=848,84 Eur.
Ginčydamas ieškinį, atsakovas iš esmės apeliavo į tai, kad ieškovas neįrodė žalos padarymo fakto, nes atsakovas jokių nuotekų į įrengtą kanalizaciją nenuleido. Pagal UAB „Valmis“ atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, atsakovo nuotekų sistema prie miesto centralizuotų tinklų prijungta 2020 m. lapkričio 6 d. Trečiasis asmuo posėdžio metu nurodė, kad vanduo iš šulinio įvestas 2021 m. vasarą. Tuo tarpu atsakovas teigė, kad šulinio, iš kurio galėjo būti tiekiamas vanduo, gylis yra 1 m, todėl, atsakovo nuomone, nelogiški ieškovo paskaičiavimai dėl 15,80 kub. m išleidimo per parą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ieškovas neneigė, o trečiasis asmuo patvirtino, kad atsakovo vandens šulinys yra seklus. Šių faktinių aplinkybių kontekste, viena vertus, sutiktina su atsakovo atsikirtimais, kad ieškovo patirtas realus žalos dydis-mastas nėra toks didelis, kita vertus, sutiktina ir su ieškovo argumentais, kad nuostolių skaičiavimo formulėje nėra tiekiamo vandens kiekio, o nuostoliai apskaičiuoti formaliai pagal taisykles.
Dėl atsakovo argumentų, kad jis nežinojo, jog reikia gauti leidimą-prisijungimo sąlygas iš ieškovo, pažymėtina, jog atsakovas galėjo ir turėjo šiuos reikalavimus žinoti juolab kad šių reikalavimų nežinojimas savaime neatleidžia nuo atsakomybės, o tik gali būti vertinamas kaip vienas iš kriterijų sprendžiant dėl atsakomybės masto. Be to, atsakovas po nuotekų tinklų prijungimo prie ieškovo nuotekų tvarkymo infrastruktūros nesikreipė į ieškovą dėl paslaugų sutarties sudarymo, nors, kaip nurodė trečiasis asmuo, atsakovas buvo apie tai informuotas.
Pagal bendrąją taisyklę žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis). Civilinio kodekso 6.251 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Vadovaudamasis nurodyta teisės norma ir atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes dėl realiai patirto mažesnio žalos dydžio taip pat į atsakovo sveikatos ir turtinę-finansinę būklę, teismas iš dalies tenkina atsakovo prašymą dėl nuostolių mažinimo ir prašomą ieškovo priteisti 848,84 Eur nuostolių sumą mažina iki 150 Eur. Teismo vertinimu, tokia suma atitinka tiek nustatyto pažeidimo (savavališko prisijungimo prie nuotekų tinklų) pobūdį-mastą, tiek atsakovo turtines-finansines galimybes (nesukeliant atsakovui finansiškai nepakeliamos naštos) sumokėti ieškovui baudą už nustatytą teisės pažeidimą.
Remiantis nurodytų motyvų visuma, ieškinys iš esmės tenkinamas (formaliąją prasme – tenkinamas iš dalies), ieškovui iš atsakovo priteisiant 150 Eur nuostolių atlyginimo. Be to, tenkinant ieškovo reikalavimą ir vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, iš atsakovo priteistinos penkių procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos 150 Eur sumos. Kitus dalyvaujančių byloje asmenų argumentus ir nurodomas aplinkybes teismas vertina kaip mažareikšmius ir (arba) neturinčius teisinės reikšmės priimamo sprendimo esmei (bylos baigčiai), todėl išsamiau jų nenagrinėja (CPK 265 straipsnis).
Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kadangi teismo sprendimu ieškovui priteisiama ieškinio suma sumažinta atsižvelgus į atsakovo turtinę-finansinę būklę, tai darytina išvada, kad ieškovo procesinis elgesys neturėjo įtakos jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atsiradimui. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui iš atsakovo priteisiama 20 Eur žyminio mokesčio .
Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis). Teismo vertinimu, ieškovo procesinis elgesys neturėjo įtakos valstybės patirtų išlaidų (už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu) atsiradimui, todėl šios išlaidos (jų dalis) valstybei iš ieškovo nepriteisiamos.
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Biržų vandenys“, j. a. k. 154850665, iš atsakovo K. A., a. k. (duomenys neskelbtini), 150 (šimtą penkiasdešimt) Eur nuostolių atlyginimo, penkių procentų metines palūkanas nuo priteisiamos 150 (šimto penkiasdešimt) Eur sumos nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2022 m. spalio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20 (dvidešimt) Eur žyminio mokesčio.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.