Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-02-17 · Civilinė byla Nr. e2-9235-433/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-17
Bylos Nr.
e2-9235-433/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-03364-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edvardas Juozėnas
Ieškovas
Vilniaus teritorinės ligonių kasos
Atsakovas
E. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-9235-433/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03364-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 17 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui E. B. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašo priteisti iš atsakovo E. B. 92,61 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa, vykdydama suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis nustatė, kad 2016-04-19 atsakovui E. B. buvo suteiktos ir PSDF biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kaina – 92,61 Eur. Remiantis draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, privalomuoju sveikatos draudimu atsakovas buvo draustas iki 2016-03-31. Atsakovas nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu nuo 2016-04-01 iki 2016-06-08. Sveikatos draudimo įmoka už atsakovą per 2016 m. balandžio mėnesį nebuvo sumokėta. Atsakovas, neįvykdydamas Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmoką ir vėliau neatlygindamas PSDF biudžeto išlaidų dėl jam 2016-04-19 suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo (Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje numatyta pareiga), atliko neteisėtus veiksmus. PSDF biudžetui buvo padaryta žala, nes atsakovui, neturinčiam apdrausto privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, buvo suteiktos iš PSDF biudžeto kompensuojamos sveikatos priežiūros paslaugos (atsakovo gauta nauda). Atsakovui suteiktų ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtų gydymo paslaugų kaina – 92,61 Eur – sudaro žalą PSDF biudžetui.

Atsakovui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka 2017-01-30 buvo įteiktos ieškinio ir jo priedų kopijos bei pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus, tačiau atsakovas nustatytu laiku atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė. Ieškovas prašo priimti sprendimą už akių, todėl atsirado CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytas pagrindas sprendimui už akių priimti. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovo pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš ieškinio ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016-04-19 atsakovui buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kaina – 92,61 Eur. Už atsakovui suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo apmokėta Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, nes asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu atsakovas nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Privalomasis sveikatos draudimas – valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą (Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu – draudžiamieji privalomuoju sveikatos draudimu, kurie Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka moka arba už kuriuos yra mokamos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyto dydžio įmokos (Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, nevykdydamas Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmoką, nebūdamas draustas ir vėliau neatlygindamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų dėl jam suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo, atliko neteisėtus veiksmus ir padarė Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui žalą, kurią sudaro atsakovui suteiktų ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėtų gydymo paslaugų kaina.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.263 straipsnis nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais– ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnį atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad atsakovas pažeidė prievolę atlyginti savo veiksmais padarytą žalą ieškovui dėl neteisėto pasinaudojimo privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, todėl ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkintinas ir ieškovui iš atsakovo priteistina 92,61 Eur žalos atlyginimo (CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.280 straipsnis).

Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkinamas CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Kadangi ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, 15,00 Eur žyminis mokestis priteisiamas iš atsakovo valstybei CPK 96 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 nustatyta minimali 3,00 Eur suma, todėl nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos, juridinio asmens kodas 188783796, naudai: 92,61 Eur (devyniasdešimt dviejų eurų, 61 euro ct) žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (92,61 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017-01-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 15,00 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbankas“, AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Sprendimas už akių negali būti atsakovo skundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.

Sprendimas už akių per trisdešimt dienų gali būti ieškovo skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Edvardas Juozėnas