- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-05-08
- Bylos Nr.
- 1-85-876/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18586-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Kaltinamasis
- A. J.
- Nukentėjusysis
- L. Z.
- Advokatai
- Osvaldas Radimonas
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, teistas, teistumai išnykę,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. J. naudojo fizinį smurtą savo sugyventinės atžvilgiu, t. y. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), 2017-04-14 apie 08.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, tyčia tampė už plaukų savo sugyventinę L. Z., gim. (duomenys neskelbtini), suėmęs abiem rankomis už kaklo ją smaugė, paėmęs suoliuką trenkė juo sugyventinei į pakaušį, taip pat ne mažiau tris kartus sudavė ranka į veidą, tuo sukeldamas L. Z. fizinį skausmą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017-04-14 pas jį atėjo kaimynas ir vasarinėje virtuvėje išgėrinėjo, apie 20 val. vakaro atėjo į kambarį, į virtuvę ir ten buvo netvarka. Jis supyko ant savo sugyventinės, kad viskas netvarkinga. Jie pradėjo pyktis. Tada jis ją patampė už plaukų, trenkė į suoliuką. Paskui sugyventinė jam pasakė, kad iškvies policija, bet jis pats iškvietė. Parodė, kad smurtavo, nes pyktis paėmė, išgėręs buvo. Nurodė, kad į mėnesį maždaug du kartus išgeria. Patvirtino, kad daugiau nebuvo taip, jog išgėręs smurtautų. Pažymėjo, kad tai buvo pirmas kartas. Patvirtino, kad jis atliko tuos veiksmus, kurie nurodyti kaltinime, tai yra jis už kaklo smaugė sugyventinę, trenkė suoliuku, sudavė ranka į veidą ne mažiau tris kartus. Nurodė, kad šiuo momentu niekur nedirba, atsiprašė nukentėjusiosios, jie pilnai susitaikė, pažadėjau, kad ateityje daugiau tokių problemų nebus, pasistengs nevartoti alkoholio.
Nukentėjusioji L. Z. teismo posėdžio metu nurodė, kad septynis metus bendrai gyvena, bendrų vaikų neturi, kartu veda bendrą ūkį, jų pajamos yra bendros, todėl yra šeimos narys. Nurodė, kad tą dieną sugyventinis parėjo išgėręs ir pamatė, kad buvo netvarkyta virtuvė, todėl susipyko. Patvirtino, kad atleidžia jam viską, tai buvo pirmas kartas, tikisi, kad daugiau taip nebus, prašo bylą nutraukti, nes susitaikė. Nurodė, kad buvo išėjusi iš namų po įvykio, tačiau ne dėl to, kad bijojo. Nenorėjo pasirodyti, nes jis buvo girtas, tačiau kai išsiblaivė, pats ieškojo jos. Patvirtino, kad ne dažnai išgeria, per mėnesį pora kartų. Pažymėjo, kad smurtą panaudojo pirmą kartą per septynis gyvenimo metus, planuoja ir toliau gyventi kartu. Patvirtino, kad atleidžia jam ir prašo bylą nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. J. kaltė įrodyta jo paties visišku prisipažinimu, nukentėjusiosios L. Z. parodymais ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.
Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo A. J. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t. y. tyčia tampė už plaukų savo sugyventinę L. Z., suėmęs abiem rankomis už kaklo ją smaugė, paėmęs suoliuką trenkė juo sugyventinei į pakaušį, taip pat ne mažiau tris kartus sudavė ranka į veidą.
Šeimos nario sąvoka, pateikta BK 248 straipsnyje, esančiame BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą asmenys, bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos (partnerystės), t. y. sugyventiniai, taip pat pripažįstami šeimos nariais.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad kaltinamasis prisipažino dėl padaryto nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
A. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, jo padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie tyčinių nesunkių nusikaltimų, kaltinamasis susitaikė ir atsiprašė nukentėjusiosios. A. J. anksčiau yra teistas, tačiau teistumas išnykęs, jis kritiškai vertina savo poelgį, anksčiau nėra naudojęs smurto prieš savo sugyventinę. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad A. J. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi yra nustatytos visos BK 38 straipsnio 1 dalyje išvardintos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu. BK 38 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių nenustatyta, todėl teismas atleidžia A. J. nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajai susitaikius.
Pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 straipsnio 2 dalis). Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir atleidus A. J. nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo atžvilgiu nutraukus baudžiamąją bylą, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai, įpareigojant išdirbti 30 (trisdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos, rūpybos ir kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, atitinkamai per 3 (trijų) mėnesių laikotarpį. Prokuroras neprieštaravo bylos nutraukimui pagal BK 38 straipsnį.
Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017-04-24 pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, matyti, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus naudai priteistina išlaidų suma, teikiant advokatui Osvaldui Radimonui teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme pagreitinto proceso tvarka nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamajam A. J., sudaro 34,74 Eur.
Įstatyme įsakmiai nurodyta, jog nagrinėjant teisme bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjo dalyvavimas yra privalomas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, o atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Spręsdamas antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis šiuo metu niekur nedirba, informacijos apie registraciją darbo biržoje nėra. Be to, atsižvelgiant į tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę pasinaudoti advokato paslaugomis tokioje padėtyje, kai byla nagrinėjama teisme pagreitinto proceso tvarka, kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn patrauktam asmeniui, nepaisant ir jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes bei vadovaujantis teismine praktika (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-322/2014), antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - iki įsiteisės nuosprendis paliktina nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, 297-298 straipsniais, 303-308 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu ir bylą nutraukti. Vadovaujantis BK 70 straipsniu paskirti A. J. baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus, įpareigojant išdirbti 30 (trisdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos, rūpybos ir kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, atitinkamai per 3 (trijų) mėnesių laikotarpį.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus išlaidų, kurias sudaro 34,74 Eur, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme pagreitinto proceso tvarka, iš A. J. nepriteisti.
Išaiškinti A. J., kad jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, tai šis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.