Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Vingilė, sekretoriaujant Laurai Jarušaitei, dalyvaujant prokurorui Aliui Juodviršiui, nukentėjusiajai K. B., kaltinamajam V. B., kaltinamojo gynėjai advokatei S. S., viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Pasvalyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 145 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. 2014-01-19 apie 16.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose (duomenys neskelbtini), Kaune, konflikto metu, įrėmė peilį savo dukrai K. B. į pilvo sritį ir, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, grasino sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios K. B. sveikatą.

Kaltinamasis V. B. kaltu prisipažino ir parodė, kad sekmadienį, apie 16.30 val., į namus grįžo neblaivi sugyventinė J. D.. Prasidėjo konfliktas, kurio metu, nežinia kodėl, jis paėmė peilį iš virtuvės ir, nieko nesakydamas, įrėmė dukrai K. B. į pilvą, tačiau jos nei sužaloti, nei žudyti nenorėjo. Dukra paėmė peilį už ašmenų ir pasakė: „Gal tau padėti?“. Konflikto metu dukra stovėjo tarpduryje, o sugyventinė stovėjo už jos. Karolina nebuvo išsigandusi, tai matėsi iš jos veido. Po to jis peilį padėjo ir išėjo iš namų, o Karolina iškvietė policiją. Jie konfliktuoja jau nuo Naujų metų.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiosios K. B. parodymais. Ji nurodė, kad apie 16.30 val. virtuvėje darėsi valgyti. Tuo metu į namus, iš draugės gimtadienio, grįžo mama J. D.. Mama buvo šiek tiek išgėrusi, labai geros nuotaikos. Virtuvėje mama jai pradėjo pasakoti, kaip buvo smagu ir kaip gerai praleido laiką. Tuo tarpu iš kambario išėjo jos tėvas ir pasakė mamai, kad „dabar aš iškviesiu policiją ir tu pamatysi kaip man buvo, nes tu girta“. Tada jis nuėjo į virtuvę, pasiėmė dvi lėkštes ir trenkė jas į žemę. Ji tėvui pasakė: „Ar tu tikrai nori, kad aš tau iškviesčiau policiją?“. Tada tėvas griebė peilį ir įrėmė jai į ,,saulės rezginį“. Ji suėmė peilį ir dar kartą pakartojo savo klausimą: „Ar tu tikrai to nori?“ Tėvas į ją pasižiūrėjo, metė peilį ir pradėjo rengtis, o ji tuo metu paskambino policijai. Konfliktai vysta dažnai, bet peilį prieš ją panaudojo pirmą kartą. Ji išsigando, bet negalėjo atsitraukti, tiesiog suėmė peilį. Mama tuo metu stovėjo už jos ir nebandė kištis į konfliktą. Kai tėvas jai pridėjo peilį, ji tikrai galvojo, kad tėvas ją sužalos, išsigando. Suprato, kad jo grasinimai realūs, nes kai buvo 7-16 metų tėvas prieš ją smurtaudavo, be priežasties mušdavo diržu.

Liudytojos J. D. parodymais. Ji nurodė, kad sekmadienį, apie 16.30 val. ji grįžo į namus iš Palangos, kur šventė draugės jubiliejų. Karolina buvo virtuvėje. Ji atėjo pas dukrą ir pradėjo pasakoti, kaip buvo linksma. Staiga iš kambario išbėgo jos sugyventinis Valdemaras ir sako „tu girta, tu praeitą kartą man iškvietei policiją, dabar aš tau iškviesiu“ ir pradėjo daužyti lėkštes. Ji pasislėpė už Karolinos ir tada sugyventinis griebė peilį, prirėmė Karolinai prie pilvo. Viskas vyko virtuvėje, o peilis gulėjo ant spintelės. Kai dukrai įrėmė peilį, ši griebė už peilio ašmenų ir pasakė „Tu tikrai to nori?“ Tada sugyventinis metė peilį, pasičiupo striukę ir pabėgo, o Karolina paskambino į policiją.

Protokolu-pareiškimu, kuriame K. B. nurodė, kad V. B. 2014-01-19 apie 16.30 val., namuose (duomenys neskelbtini), Kaune, jai įrėmė peilį į pilvo sritį (2 b. l.).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune (3-6 b. l.).

Tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje, kuriame nurodyta, kad policiją kvietė K. B.. Policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, nustatė, kad 2014-01-19 apie 16.22 val. neblaivus tėvas dukrai į pilvą buvo įrėmęs virtuvinį peilį ir grasino. Anksčiau buvo smurto artimoje aplinkoje atvejai (7-8 b. l.).

Apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas virtuvinis peilis, pateiktas K. B.. Nustatyta, kad peilio ir geležtės rankenos ilgis yra 33 cm, geležtės ilgis 18 cm, plotis 4,5 cm (16-18 b. l.).

Pristatyto asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 133, kuriame nurodyta, kad V. B. 2014-01-19 17.14 val. buvo nustatytas 1,21 promilių girtumas (34 b. l.).

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama. Tai tyčinis nusikaltimas, padarytas tiesiogine tyčia, jo sudėtis – formalioji, nusikaltimas yra baigtas nuo grasinimo pareiškimo – jo išsakymo nukentėjusiojo ar kitų asmenų akivaizdoje. Objektyviai grasinimas pasireiškia aktyviais veiksmais. Tai gali būti padaryta žodžiu, raštu, gestais.

Kaltinamojo kaltė, jog konflikto metu įrėmė peilį savo dukrai K. B. į pilvo sritį ir savo veiksmais grasino sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios K. B. sveikatą, įrodyta nukentėjusiosios parodymais, kurie patvirtinti paties kaltinamojo V. B., liudytojos J. D. parodymais ir kitais įrodymais. Nors kaltinamasis posėdžio metu ir nurodė, kad neketino sužaloti nukentėjusiosios, tačiau pripažino, jog kaltinime nurodytus veiksmus atliko. Teismas pažymi, kad pagrindinė sąlyga atsakomybei pagal BK 145 straipsnio 1 dalį kilti yra grasinimo realumas, tai yra nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindo galvoti, kad grasinimas bus realiai įgyvendintas. Vien tik kaltinamojo veiksmai leidžia pagrįstai daryti išvadą, jog nukentėjusioji turėjo pagrindą manyti, kad grasinimas peiliu gali būti įvykdytas realiai. Kaltinamojo veiksmų pobūdis pasiimant peilį ir įremiant jį nukentėjusiajai į pilvą rodo, jog kaltinamasis suvokė, suprato ir žinojo, kad nukentėjusiajai savo elgesiu kelia mirties arba sunkaus sveikatos sutrikdymo baimę, ir norėjo taip elgtis, todėl darytina išvada, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančia tik tada, kai objektyviai įvertinęs aplinkybių visumą gali nuspręsti, kad kaltininkas iš tikrųjų gailisi padaręs nusikaltimą. Nuoširdus gailėjimasis, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, pripažįstamas tada, kai kaltininkas neigiamai vertina savo poelgį, kremtasi dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Tačiau šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis net teisiamojo posėdžio metu neatsiprašė K. B., kritiškai nevertino savo elgesio, o tai yra būtina sąlyga pripažįstant kaltininko nuoširdų gailėjimąsi. Taigi teismas, nustatė kaltininko savanorišką kaltės pripažinimą, tačiau nenustatė, kad jis kritiškai vertintų savo elgesį, stengtųsi sušvelninti nusikaltimo padarinius, todėl negali konstatuoti kaltininko nuoširdaus gailėjimosi dėl to, ką šis padarė.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad V. B. nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo neabejotinos įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Tiek pats kaltinamasis posėdžio metu pripažino išgerto alkoholio įtaką jo elgesiui, tiek nukentėjusioji bei liudytoja nurodė, kad kaltinamasis buvo neblaivus, jam nustatytas 1,21 promilių girtumas. Todėl nemotyvuotą, agresyvų kaltinamojo elgesį nukentėjusiosios atžvilgiu negalima paaiškinti niekuo kitu, kaip tik alkoholio įtaka padarant šį nusikaltimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis V. B. šią veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Teismas, skirdamas kaltinamajam V. B. bausmę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas nesunkus tyčinis baigtas nusikaltimas, šia veika pasikėsinta į kito asmens fizinę ir psichinę sveikatą, grasinimų pobūdį (grasinama buvo peiliu). Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis yra nukentėjusiosios tėvas, nuketėjusioji jam neatleido, neteistas (49 b. l.), turi galiojančių administracinių nuobaudų (44-48 b. l.), dirbantis (42 b. l.), gydytojo narkologo ir gydytojos psichiatro įskaitoje neužregistruotas (55, 57 b. l.).

Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, paskiriant įpareigojimus. Teismas vietoj vieno ar kelių BK 48 str. 5 ir 6 dalyse nurodytų draudimų ar įpareigojimų gali paskirti ir kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus. Prokuroras baigiamojoje kalboje prašė teismo skirti kaltinamajam dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo nuomone, šis įpareigojimas skirtinas, kadangi nusikalstama veika buvo padaryta šeimos nariui ir manytina, kad tai darys teigiamą įtaką V. B. elgesiui.

V. B. prisipažino esąs kaltas, baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Nustatyta, jog kaltinamajam V. B. buvo suteikta garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro advokato užmokestis – 80 Lt. Kaltinamasis V. B. yra dirbantis, todėl teismo nuomone, minėta piniginė suma, BPK 106 str. 2 d. pagrindu, išieškotina iš V. B..

Peilis, kaip nusikalstamos veikos įrankis, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 1 dalyje, ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 str., į bausmės laiką V. B. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-01-19 iki 2014-01-21 (dvi paros), prilyginant vieną laikinojo sulaikymo parą dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 48 str. 7 d., įpareigoti V. B. per 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Išaiškinti V. B., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo V. B. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 80 (aštuoniasdešimt) litų.

Išaiškinti, jog įmoka sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas — 5630, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę pagalbą, banko kvitas pateikiamas Kauno apylinkės teisto Baudžiamųjų bylų raštinės (adresu Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui.

Išaiškinti nuteistajam, kad laiku nesumokėjus įmokos, ji bus išieškota priverstinai.

Daiktą – peilį, pridėtą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintini.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.