Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. Š. gynėjos advokatės Dianos Višinskienės skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 8 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. Š. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2013 m. spalio 17 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. Š. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį bei BK 260 straipsnio 1 dalį, o būtent:

A. Š. kaltinamas tuo, kad laikotarpyje nuo 2010 m. vasaros, tiksliau tyrimo metu nenustatyta, iki 2010 m. spalio 14 d. Kauno mieste, su S. B. iš trijų ir daugiau asmenų suburto, organizuoto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais - D. J., R. R., Ž. R., kuriems, vadovaujantis BK 39¹ straipsniu, baudžiamoji byla nutraukta kaip asmenims, padėjusiems išaiškinti nusikalstamo susivienijimo nusikalstamas veikas, bei D. P., S. V., R. J., S. M. (S. M.), D. U., D. T., R. T., A. B., G. T., D. V. ir A. S. susivienijęs bendrai nusikalstamai veikai - daryti labai sunkius nusikaltimus - neteisėtą disponavimą labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekiais (BK 260 straipsnio 3 dalis) bei sunkius nusikaltimus - narkotinių, psichotropinių medžiagų kontrabandą (BK 199 straipsnio 2 dalis), betarpiškai bei ryšio priemonėmis palaikant glaudžius ilgalaikius tarpusavio ryšius, veikiant pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, laikantis griežtos konspiracijos, apsirūpinus transporto ir ryšio priemonėmis, nusikaltimų įrankiais, vykdydamas nusikalstamo susivienijimo organizatoriaus ir vadovo S. B. nurodymus bei atlikdamas narkotinių, psichotropinių medžiagų gabenimo kurjerio vaidmenį automobiliais Nissan Primera, BMW X5, juose įrengtose slėptuvėse, ne mažiau kaip keturis kartus iš Ispanijos Karalystės į Rusijos Federaciją per Lietuvos Respubliką gabendamas labai didelius narkotinių medžiagų – kanapių dervos kiekius, dalyvavo S. B. suburto, organizuoto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo, veikusio nuo 2005 m. liepos mėn. ne trumpiau kaip iki 2010 m. spalio 14 d., veikloje.

A. Š. taip pat kaltinamas tuo, kad su D. J., R. R., Ž. R., kuriems, vadovaujantis BK 39¹ straipsniu, baudžiamoji byla nutraukta kaip asmenims, padėjusiems išaiškinti nusikalstamo susivienijimo nusikalstamas veikas, bei D. P., S. V., R. J., S. M., D. U., D. T., R. T., A. B., G. T., D. V., A. S., dalyvaudamas S. B. suburto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo veikloje, įvykdė nusikalstamas veikas:

Vykdydamas S. B. nurodymą pargabenti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, 2010 m. rugpjūčio mėn. pirmoje pusėje nuvykęs į Ispanijos Karalystę ir ten iš nenustatyto asmens paėmęs labai didelį kiekį - 94,639 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos, ją 2010 m. rugpjūčio 13 d. automobilyje Nissan Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) specialiai įrengtoje slėptuvėje ir nepateikdamas muitinės kontrolei, neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną 2010 m. rugpjūčio 13 d., nenustatytu laiku, atgabeno į Lietuvos Respubliką;

Vykdydamas S. B. nurodymą pargabenti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, laikotarpyje nuo 2010 m. rugpjūčio mėn. pradžios iki 2010 m. rugpjūčio mėn. 13 d., Ispanijos Karalystėje, tiksliau nenustatytoje vietoje ir iš nenustatyto asmens paėmęs labai didelį kiekį - 94,639 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos, šią narkotinę medžiagą neteisėtai gabeno automobilyje Nissan Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) specialiai įrengtoje slėptuvėje, nuo Ispanijos Karalystėje esančio nenustatyto miesto iki garažo Kaune, (duomenys neskelbtini), kur iki 2010 m. rugpjūčio 14 d., tiksliau tyrimo nenustatyta, laikė ir perdavė D. J., kuriam baudžiamoji byla nutraukta kaip asmeniui padėjusiam išaiškinti nusikalstamo susivienijimo nusikalstamas veikas (BK 39¹ straipsnio pagrindu).

A. Š. taip pat kaltinamas tuo, kad laikotarpyje iki 2010 m. spalio 17 d., turėdamas tikslą platinti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 2,767 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, šią narkotinę medžiagą, supakuotą viename bespalviame plastikiniame užspaudžiamame maišelyje, laikė iki 2010 m. spalio 17 d. 6.55 val. savo gyvenamojoje vietoje Kaune, (duomenys neskelbtini), kur ši narkotinė medžiaga buvo rasta ir paimta kratos metu.

2010 m. spalio 17 d. A. Š. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 18 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėliau buvo tęsiamas.

Gynėjos teigimu, teismas nevertino ar byloje pakanka duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis A. Š. galimai padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Skunde pažymima, kad suėmimas A. Š. taikomas ilgą laiką, todėl teismas, pratęsdamas šios kardomosios priemonės terminą, turėjo itin atidžiai patikrinti ar byloje surinkta pakankamai A. Š. kaltę patvirtinančių įrodymų.

Pasak gynėjos, skundžiamoje nutartyje nėra aiškiai išdėstyti argumentai, patvirtinantys suėmimo pagrindų egzistavimą, taip pat nėra aišku, kokių konkrečių duomenų pagrindu yra sprendžiama apie kardomosios priemonės taikymo būtinumą, tikslingumą ir pagrįstumą. Išvadą, jog A. Š., būdamas laisvėje, gali bėgti nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus, teismas motyvavo iš esmės vien inkriminuojamų nusikaltimų sunkumu ir įstatyme numatytų bausmių griežtumu, tokiu būdu nukrypdamas nuo EŽTT formuojamos praktikos, pagal kurią būtina išsamiai motyvuoti pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymą. Pratęsdamas suėmimo terminą teismas neatsižvelgė į tai, kad kaltinamasis turi šeimą, mažametį vaiką bei pastovią gyvenamąją vietą. Taip pat jis rūpinasi savo senyvo amžiaus, sunkiomis ligomis sergančia motina. Kaltinamojo sutuoktinės sveikatos būklė yra pablogėjusi, todėl jai ir mažamečiui vaikui reikalinga A. Š. pagalba. Gynėjos teigimu šios aplinkybės patvirtina tvirtus A. Š. šeiminius bei socialinius ryšius su Lietuva ir paneigia tikimybę, kad jis slėpsis nuo teismo. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad kaltinamasis niekuomet nesislapstė nuo teisėsaugos pareigūnų. Teismo išvada, kad būdamas laisvėje A. Š. darys naujus nusikaltimus, taip pat yra nepagrįsta. Tai, kad A. Š. praeityje teistas, savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad ir ateityje jis darys nusikaltimus. Skunde nurodoma, kaltinamasis lėšų pragyvenimui gaudavo neoficialiai dirbdamas staliumi, be to, jo sutuoktinė gaudavo bedarbio pašalpą. Šios pajamos bei santaupos buvo pastovus šeimos pragyvenimo šaltinis, todėl nėra pagrindo teigti, kad kaltinamasis pragyveno iš jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų.

Skunde pažymima, kad A. Š. griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas taikoma jau labai ilgą laiką – tris metus, tokiu būdu pažeidžiant proporcingumo principą. Remdamasi EŽTT sprendimu Varnas prieš Lietuvą, gynėja teigia, kad A. Š. ilgą laiką taikant suėmimą ir neužtikrinant galimybių gauti ilgalaikius pasimatymus su žmona yra pažeidžiama jo teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą.

Skunde taip pat nurodoma, kad suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikoma tik tuo atveju, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Kauno apygardos teismas, skundžiamoje nutartyje neįvertino galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Remdamasi EŽTT praktika, gynėja pažymi, kad valstybė privalo paleisti asmenį į laisvę, jei jis pateikia pakankamas garantijas, kad atvyks į teismą. Gynėjos teigimu, A. Š. paleidimas iš suėmimo nepadarytų neigiamos įtakos procesui, kadangi ikiteisminis tyrimas jau yra atliktas, dauguma proceso dalyvių jau yra davę parodymus, be to, paleistas iš suėmimo kaltinamasis neketina bėgti (slėptis) nuo teismo ar daryti nusikaltimus. Pakeitus kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, namų areštą ar užstatą suimtasis laikytųsi visų nustatytų sąlygų.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, gynėja prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartį kaip nepagrįstą.

Teismo posėdyje kaltinamojo gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. Š. gynėjos skundas atmetamas.

BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Lietuvos apeliacinis teismas, susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Byloje esantys faktiniai duomenys – įvykio vietos apžiūros protokolai, specialisto išvados, įtariamųjų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjams, kratų protokolai, telekomunikacijų tinklais perduodama informacija, slapto sekimo pažymos, liudytojų parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai su priedais, taip pat kita byloje surinkta medžiaga leidžia manyti, kad kaltinamasis A. Š. galėjo padaryti jam inkriminuojamus nusikaltimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme.

Suėmimas gali būti skiriamas, o jo terminas pratęsiamas, kai yra bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų ir BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos suėmimo skyrimo sąlygos.

Suėmimo terminas A. Š. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo bei darys naujas nusikalstamas veikas.

Apie tikimybę, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. Š. suėmimo terminą, atsižvelgė į visas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai jas įvertino kaip visumą, pakankamą suėmimo terminui pratęsti. Spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimo, teismas atsižvelgė į tai, kad A. Š. kaltinamas padaręs du sunkius ir du labai sunkius nusikaltimus, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Kaip teisingai nurodoma gynėjos skunde, gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Kita vertus, ši aplinkybė, vertinant ją visų kitų BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintų aplinkybių kontekste, yra reikšminga svarstant, ar kaltinamojo pasislėpimas nuo teismo yra tikėtinas ir galimai adekvatus pareikštiems kaltinimams elgesys. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog apygardos teismas pratęsdamas A. Š. suėmimo terminą vertino ne tik gresiančios bausmės griežtumą. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog kaltinamasis iki sulaikymo nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, praeityje teistas. Šiuo atveju reikšminga ir tai, kad A. Š. sistemingai vykdavo į užsienį. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis daug kartų lankėsi Rusijos Federacinėje Respublikoje ir Ispanijos Karalystėje. Šios aplinkybės, įvertinus A. Š. inkriminuojamų nusikaltimų pobūdį, t. y. kad nusikaltimai susiję su narkotinių medžiagų kontrabanda, rodo galimus kaltinamojo ryšius užsienyje. Minėtų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad apygardos teismas šiuo atveju pagrįstai nustatė, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis A. Š., suvokdamas gresiančios atsakomybės bei bausmės pobūdį, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas.). Šio pagrindo buvimo nepaneigia gynėjos skunde akcentuojamos aplinkybės, susijusios su suimtojo šeimine padėtimi, teismo posėdyje pateikta papildoma medžiaga dėl galimo kaltinamojo įdarbinimo.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, jog asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Kaip jau minėta, A. Š. kaltinamas padaręs keturis tyčinius nusikaltimus, iš kurių du priskiriami labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), o du – sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Bylos duomenimis, A. Š. praeityje buvo teistas už įvairius nusikaltimus nuosavybei, teistumai neišnykę, oficialiai niekur nedirbo, šiuo metu kaltinamas dalyvavęs nusikalstamo susivienijimo, susijusio su neteisėtu disponavimu labai dideliais narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiais, veikloje bei pats neteisėtai disponavęs narkotinėmis medžiagomis, jas kontrabanda gabenęs per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, kas leidžia pagrįstai manyti, jog šios nusikalstamos veikos galėjo būti A. Š. pragyvenimo lėšų šaltinis. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad A. Š., būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, todėl suėmimo terminas jam pagrįstai pratęstas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.

Nepagrįstais pripažįstami ir gynėjos skundo argumentai, susiję su A. Š. teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimo pažeidimą. Skunde nurodytoje EŽTT byloje Varnas prieš Lietuvą nagrinėta situacija negali būti tapatinama su šioje byloje susiklosčiusia situacija. Minėtoje Varno prieš Lietuvą byloje Konvencijos 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) kartu su 14 straipsnio (diskriminacijos uždraudimas) pažeidimas konstatuotas nustačius, jog pareiškėjas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turėjo teisę į ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine, o paraleliai vykstančio baudžiamojo proceso metu paskyrus suėmimą – ne. Tuo tarpu gynėja minėtų Konvencijos nuostatų pažeidimą A. Š. atžvilgiu sieja vien tik su suėmimo kaip kardomosios priemonės taikymo trukme.

Suėmimas yra pati griežčiausia kardomoji priemonė, kurią taikant asmeniui esmingai apribojamos teisės, todėl teismas, pratęsdamas pačios griežčiausios kardomosios priemonės terminą, turi išsamiai įvertinti kalinimo trukmės pagrįstumą, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Kaltinamajam A. Š., kaip teisingai nurodoma skunde, kardomoji priemonė – suėmimas taikoma ilgą laiką – trejus metus. BPK 127 straipsnio 2 dalis reglamentuoja suėmimo trukmę tik ikiteisminio tyrimo metu, t. y. jo metu terminas negali tęstis ilgiau kaip aštuoniolika mėnesių. Šiuo metu baudžiamoji byla nagrinėjama teisme ir šie apribojimai netaikomi. Įvertinus baudžiamosios bylos didelę apimtį, kaltinamųjų bei inkriminuojamų nusikalstamų veikų didelį skaičių, nusikalstamų veikų sunkumą, gresiančias griežtas laisvės atėmimo bausmes, baudžiamosios bylos sudėtingumą toks ilgas kaltinamojo A. Š. kalinimas yra pateisinamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu, neprieštarauja BPK normoms. Be šios asmens teisės suvaržymo priemonės nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. Š. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar trims mėnesiams, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Kaltinamojo gynėjos skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų. Kauno apygardos teismo nutartis iš esmės teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo A. Š. gynėjos Dianos Višinskienės skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.