- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-08-13
- Bylos Nr.
- AN2-324-935/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00029-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą (nutartį) ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal E. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
1. E. G. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo specialisto 2020 m. spalio 28 d. nutarimu buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 6 dalį 115 Eur dydžio bauda už tai, kad jis 2020 m. vasario 9 d. 10.12 val. Vilniuje vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo J. Jasinskio g. degant žaliam šviesoforo signalui, kirto šviesoforo reguliuojamą sankryžą su Pamėnkalnio – Vinco Kudirkos gatvėmis, nevykdė pareigos duoti kelią policijos automobiliui su įjungtais mėlynais ir raudonais šviesos bei specialiais garso signalais, kuris per sankryžą važiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, ir su juo susidūrė.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. 21 d. nutartimi atmetė E. G. skundą dėl Institucijos atstovo 2020 m. spalio 28 d. nutarimo.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliaciniame skunde E. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartį ir priimti naują nutarimą – bylą nutraukti nesant pažeidimo fakto ir sudėties.
4. Skunde nurodoma, kad Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimai yra taikomi ir specialiąsias transporto priemones vairuojantiems asmenims. Šiuo atveju policijos pareigūnas, kuris vairavo transporto priemonę, privalėjo laikytis bendrųjų KET reikalavimų, grindžiamų savitarpio pagarba ir atsargumu – nesinaudoti mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant automobilį su įjungtais mėlynais ir raudonais švyturėliais bei specialiais garso signalai, rodančiais, jog policijos ekipažas vyksta į iškvietimą. Policijos automobilio vairuotojas galėjo nesilaikyti tam tikros dalies KET reikalavimų, tačiau tai daryti jis privalėjo tik įsitikinęs, kad kiti eismo dalyviai jam suteikia pirmenybę. Tokiais atvejais neabejotinai reikalingas budrumas ir koncentracija į aplinką, vykstantį eismą. Šiuo atveju susidariusioje situacijoje E. G. buvo nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, nes tarnybinį automobilį vairavęs policijos pareigūnas elgėsi neapdairiai, neįsitikino, ar jam yra duodamas kelias, būtent dėl jo aplaidaus elgesio ir KET 186 punkto pažeidimo kilo eismo įvykis.
5. Apeliantas aiškina, kad administracinės atsakomybės atsiradimas už kelio nedavimą specialiosioms su įjungtais specialiais šviesos ir garso signalais artėjančioms transporto priemonėms yra siejamas su objektyviais pažeidėjo veiksmais, nevykdant nustatytų imperatyvaus pobūdžio reikalavimų: minėtų transporto priemonių nepraleidimu, nesustojimu ar kitokiu kliudymu jų eismui, taip pat su subjektyviais pažeidimo požymiais, t. y., pažeidėjo kalte. Sprendžiant, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, turi būti nustatyti objektyvūs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai reaguojant į artėjančias specialiąsias su įjungtais žybčiojančiais švyturėliais ir specialiais garso signalais transporto priemones, t. y., ar asmuo laiku jų nepraleido, nesustojo ar kitaip kliudė jų eismui. Iš liudytojo pateikto vaizdo įrašo, užfiksuoto vaizdo registratoriumi, matyti, kad link sankryžos apeliantas artėja degant žaliam šviesoforo signalui, jo galiniai stabdžių žibintai dega, jis važiuoja stabdydamas, nes artėja link sankryžos. Institucijos atstovo nutarime ir ekspertizės akte išsakyti teiginiai, jog E. G. iki sankryžos viršijo greitį ir tik prieš sankryžą pradėjo stabdyti, tačiau nespėjo sustabdyti transporto priemonės dėl prieš tai akivaizdžiai viršyti greičio ir dėl to atsitrenkė į policijos pareigūnų transporto priemonę, yra pagrįsti tik skaičiavimais, tačiau ne neginčytinais įrodymais, t. y., specialiųjų prietaisų, kurie skirti greičio fiksavimui duomenimis. Šiuo atveju greičio paskaičiavimas yra preliminarus ir preziumuojamas, bet ne neginčytinas įrodytas.
Šalies argumentai
6. Apeliantas teigia, kad iš tarnybinio automobilio vidaus vaizdo kamera užfiksuoto vaizdo įrašo negalima daryti išvados, jog policijos pareigūnas, kuris vairavo automobilį, žiūri ne į telefoną, o pasižiūri į dešinę, pastebėjęs, kad automobilis sustoja ties sankryža, pasuka galvą į kairę, įsitikina, jog iš tos pusės kliūties nėra, todėl tęsia judėjimą.
7. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje nėra pasisakyta dėl tarnybinį automobilį vairavusio pareigūno, kuris naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, veiksmų, nebuvo vertinti pateiktuose vaizdo įrašuose užfiksuotos aplinkybės, iš kurių matyti, jog policijos pareigūnas prieš pat įvykį yra sutelkęs dėmesį ne į transporto priemonės vairavimą, o į mobiliojo ryšio telefoną. Šiuo atveju negalima pripažinti, jog E. G. yra atsakingas dėl eismo įvykio kilimo, nes policijos pareigūnas nevykdė KET 4, 9 ir 186 punktų reikalavimų.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyresnysis specialistas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartį ir Institucijos vyresniojo specialisto 2020 m. spalio 28 d. nutarimą palikti nepakeistus, nes apeliaciniame skunde nėra nurodyta argumentų, kurie nebuvo įvertinti priimtant skundžiamus sprendimus.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
E. G. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
9. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. nutarties turiniu, administracinio nusižengimo bylos medžiagoje užfiksuotais duomenimis bei juos įvertinęs, konstatuoja, kad skundžiama nutartis negali būti vertinama kaip teisėta, todėl ši nutartis yra naikintina ir administracinio nusižengimo byla grąžinama nagrinėti apylinkės teismui iš naujo.
10. ANK 639 straipsnyje yra nustatyta, kad skundams dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėti taikomos ANK XXXV skyriaus nuostatos, jeigu kitaip nenustatyta ANK XXXVI skyriuje. ANK XXXV skyriuje yra įtvirtintos bendrosios administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme taisyklės. ANK 630 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad apylinkės teismas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėja žodinio nagrinėjimo tvarka: išklausomi institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, specialistai, ekspertai, liudytojai, žodžiu paskelbiama bylos medžiaga, kuri pateikta posėdžio metu ir su kuria iki teismo posėdžio nebuvo susipažinę administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys. ANK 630 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad bylos nagrinėjimas gali vykti rašytinio proceso tvarka, kai į teismo posėdį neatvyksta nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jeigu apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam ir institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta, bei teisėjui nutarus administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Administracinio nusižengimo byla rašytinio proceso tvarka gali būti nagrinėjama ir tais atvejais, kai asmuo pripažįsta kaltę ir atskiru pareiškimu prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, teisėjas priimto nutarimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje nurodo priežastis ir sprendimą dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Taigi iš aptartų įstatymo nuostatų yra visiškai akivaizdu, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas gali vykti rašytinio proceso tvarka tik įstatyme numatytais atvejais.
11. Iš administracinio nusižengimo byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad apie teismo posėdį, kuriame bus nagrinėjamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas, buvo informuotas tiek pats E. G., tiek jo atstovas, tiek Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje, atstovas. Pirmasis teismo posėdis vyko 2021 m. vasario 11 d., tačiau skundo nagrinėjimas, paprašius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovui, buvo atidėtas (b. l. 61). Teismo posėdyje, kuris vyko 2021 m. vasario 24 d., dalyvavo E. G. atstovas advokatas, kuris prašė, nagrinėjant skundą dėl Institucijos atstovo 2020 m. spalio 28 d. nutarimo, apklausti policijos tarnybinį automobilį vairavusį pareigūną. Pirmosios instancijos teismas advokato prašymą tenkino, taip pat nutarė apklausti ir kitą policijos tarnybiniame automobilyje važiavusį pareigūną bei E. G.. Kitas teismo posėdis turėjo vykti 2021 m. kovo 30 d. Policijos pareigūnai bei E. G. atvykti į šį teismo posėdį buvo šaukiami teismo šaukimais. Vis tik tiek iš administracinio nusižengimo byloje, tiek iš teismų informacinėje sistemoje „LITEKO“ užfiksuotų duomenų matyti, kad skundo nagrinėjimas iš esmės dėl nepaaiškinamų priežasčių nutrūko.
12. Iš teismų informacinėje sistemoje „LITEKO“ užfiksuotų duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismo 2021 m. kovo 30 d. posėdis neįvyko dėl pratęsto karantino. Kitas teismo posėdis turėjo vykti 2021 m. birželio 11 d. Vis tik 2021 m. birželio 11 d. žodinis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo skundo nagrinėjimas nevyko, o šis skundas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka ir 2021 m. birželio 21 d. buvo paskelbta skundžiama nutartis. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad E. G. atstovo skundas dėl Institucijos atstovo 2020 m. spalio 28 d. nutarimo buvo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, nes E. G. prašė skundą nagrinėti jam nedalyvaujant. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas negalėjo pereiti iš žodinio į rašytinį E. G. atstovo skundo nagrinėjimą. Pirmosios instancijos teismas privalėjo šį skundą išnagrinėti taip, kaip pradėjo jį nagrinėti, t. y. žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu iš žodinio bylos nagrinėjimo, t. y. išsamesnį bei visapusiškesnį bylos nagrinėjimą užtikrinančios proceso formos, pereiti į rašytinį procesą negalima. Be to, nei iš skundžiamos nutarties turinio, nei iš teismų informacinėje sistemoje „LITEKO“ užfiksuotų duomenų nėra aišku, dėl kokių priežasčių pirmosios instancijos teismas, anksčiau nutaręs, kad yra būtina apklausti įvykyje dalyvavusius policijos pareigūnus bei E. G., pakeitė savo poziciją. Pažymėtina, kad teismų informacinėje sistemoje „LITEKO“ yra užfiksuota, jog 2021 m. kovo 30 d. teismo posėdis nevyks, nes apklausti liudytojų nuotoliniu būdu ir išnagrinėti skundą rašytinio proceso tvarka nėra galimybės.
13. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad, nagrinėjant skundą dėl Institucijos atstovo 2020 m. spalio 28 d. nutarimo, E. G. atstovavo advokatas. Duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nutraukė teisinių paslaugų sutartį, nėra. Administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų apie tai, kad E. G. pasirinktas atstovas kaip nors būtų informuotas apie teismo posėdį, kuris turėjo vykti 2021 m. birželio 11 d. Taip pat šiuo atveju neaišku, ar E. G., nurodydamas, kad sutinka, jog byla būtų nagrinėjama jam nedalyvaujant, suprato, kad jis vykstančiame procese nebus atstovaujamas.
14. Įvertinus tai, kas buvo aptarta, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė ANK 639 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų ir bylos neišnagrinėjo. Šiuo atveju nėra nustatyta aplinkybių, kurios būtų leidusios, pirmosios instancijos teismui nagrinėti skundą rašytinio proceso tvarka. Be to, ANK nenumato ir mišraus proceso, t. y. bylą pradėjus nagrinėti žodinio proceso tvarka, šį nagrinėjimą nutraukti ir nagrinėjimą tęsti rašytinio proceso tvarka. Čia pažymėtina, kad priešinga situacija yra galima, kai paaiškėja, jog rašytinio proceso tvarka byla negali būti išnagrinėta visapusiškai bei objektyviai ir ją būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka.
15. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime yra nurodęs, kad teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas ir kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Teismas, siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (pareigūnams). Nagrinėjamu atveju teismas nutarė apklausti du policijos pareigūnus bei E. G., tačiau nei vieno iš jų neapklausė ir nenurodė priežasčių, kodėl to nepadarė. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog į teismo posėdį neatvyko administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nešalina teismo pareigos aiškintis bylai reikšmingas aplinkybes bei nekliudo apklausti, tokias aplinkybes galinčių nurodyti, asmenų.
16. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal ANK 417 straipsnio 6 dalį asmuo traukiamas atsakomybėn už transporto priemonių su įjungtais mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėliais ir specialiais garso signalais arba jų lydimų transporto priemonių nepraleidimą, nesustojimą, kai to reikalaujama pagal taisykles, ar kitokį kliudymą jų eismui. Taigi nagrinėjamu atveju turi būti nustatyti būtent ANK 417 straipsnio 6 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, o ne sprendžiama, kas yra kaltas dėl kilusio eismo įvykio.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. nutarimą ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.