- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-29
- Bylos Nr.
- 1A-124-879/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-299968-2021-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daina Vaidachavičienė, Valdas Petras Meidus
- Nuteistasis
- D. J.
- Nukentėjusysis
- V. Š.
- Civilinis ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų
Donato Jatužio, Valdo Petro Meidaus ir Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje, apeliacine tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal D. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. balandžio 6 d. nuosprendžio (toliau – skundžiamas nuosprendis), kuriuo D. J. pripažintas kaltu:
-pagal Baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems ) metams ir 3 (trims ) mėnesiams;
- BK 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 9 (devyniems ) mėnesiams;
- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems ) metams;
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir D. J. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi D. J. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė - 2 (du ) metai ir 4 (keturi ) mėnesiai.
Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas. Tenkinti civiliniai ieškiniai ir iš D. J. priteista Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 102,27 Eur (vienas šimtas du eurai 27 euro ct) turtinė žala už nukentėjusiajam V. Š. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas bei civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 27,80 Eur (dvidešimt septyni eurai 80 ct) turtinė žala.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. D. J. 2021 m. rugpjūčio 30 d., apie 21. 30 val. , (duomenys neskelbtini), pro išdaužto lango angą įlipdamas į O. T. butą, kur iš kambario paimdamas ir pro langą išnešdamas O. T. priklausantį televizorių PHILIPS 32PHS4132/12 - 188 eurų vertės, pagrobė O. T. priklausantį turtą - 188 eurų vertės.
Be to, D. J. 2021 m. rugsėjo 5 d., apie 15.40 val., UAB "(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje, (duomenys neskelbtini), iš alkoholio skyriaus esančios lentynos paimdamas degtinės butelį "Bajorų Premium" 1 litro talpos, 16,35 eurų vertės, degtinės butelį "Bajorų Premium" 0,7 litro talpos, 11,45 eurų vertės ir juos išsinešdamas iš parduotuvės pardavėjai K. K. matant ir reikalaujant padėti butelius atgal į lentyną, bandant jį pagauti ir sulaikyti, taip atvirai pagrobė svetimą, UAB "(duomenys neskelbtini)" priklausantį turtą: degtinės butelį "Bajorų Premium" 1 litro talpos, 16,35 eurų vertės, degtinės butelį "Bajorų Premium" 0,7 litro talpos, 11,45 eurų vertės, tuo padarydamas UAB "(duomenys neskelbtini)" 27,80 eurų turtinę žalą.
Be to, D. J. 2021 m. rugsėjo 6 d., apie 22 val., kieme, prie (duomenys neskelbtini), užsimojęs smūgiuoti metaliniu strypu per galvą, iš karto suduodamas metaliniu strypu ne mažiau trijų smūgių V. Š. į kairės rankos dilbį, į dešinę ranką, į nugaros apatinę dalį, taip padarė V. Š. muštines žaizdas dešiniame žaste ir dilbyje, poodines kraujosruvas dešiniame žaste, dilbiuose ir nugaros kairėje pusėje, odos nubrozdinimus krūtinės ląstos kairėje pusėje, kairio alkūnkaulio lūžį, taip padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip panaudojo fizinį smurtą, dėl ko nukentėjusiajam V. Š. buvo atimta galimybė pasipriešinti, vėl užsimojo smūgiuoti metaliniu strypu V. Š. ir reikalavo atiduoti V. Š. turimą mobilaus ryšio telefoną, V. Š. padavus mobilaus ryšio telefoną D. J., taip pagrobė svetimą, T. K. priklausantį turtą - mobilaus ryšio telefoną HUAWEI P30 LITE - 320 eurų vertės.
II.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai
2. Apeliaciniu skundu D. J. prašo jam paskirtą bausmę sušvelninti. Skunde nurodo, kad skirta galutinė dviejų metų ir keturių mėnesių bausmė yra per griežta, todėl prašo jam skirtą bausmę peržiūrėti ir skirti galutinę švelnesnę bausmę.
3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje D. J. ir jo gynėja prašė skundą tenkinti, o prokuroras palikti galioti skundžiamą nuosprendį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.
5. Nuteistasis D. J. apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, savo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausme, mano, kad jam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Taigi teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
6. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
7. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas jam už nusikalstamą veiką paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam D. J. bausmę už jo padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.
8. Už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje baudžiama bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Už nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje padarymą baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki 6 metų. Už nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymą skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas D. J. skyrė atitinkamai 1 metų ir 3 mėnesių ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmes, o už nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje padarymą skyrė 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Skirdamas bausmes nuteistajam pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad D. J. padarė tris apysunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4 dalis), veikė tyčia, taip pat į kaltininko asmenybę – į tai, kad nuteistasis D. J. anksčiau teistas 6 kartus, naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, daug kartų baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus (narkotinių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo, pasirodymas neblaiviam viešoje vietoje, vagystės, prekių sugadinimas, melagingas pranešimas bendrojo pagalbos centro telefonu apie sprogmenį (3 t., b. l. 134-141). Todėl įvertinęs, kad ankstesniais nuosprendžiais D. J. jau buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, kurios jo elgesiui įtakos neturėjo, pagrįstai jam parinko terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
9. Parenkant ir skiriant bausmes pirmosios instancijos teismas nustatė, kad yra viena nuteistojo D. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)) , o jo atsakomybę sunkina taip pat viena aplinkybė, kad veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas)).
10. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo D. J. atžvilgiu bus pasiekti jam už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje paskyrus sankcijoje numatytas bausmės rūšis –terminuotą laisvės atėmimą, jo dydį parenkant mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkis. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmos instancijos teismas tokį bausmių dydžio parinkimą motyvavo atsižvelgęs į teigiamą ir pozityvų D. J. elgesį proceso metu, nes jis atsiprašė nukentėjusios O. T., su ja susitaikė bei įvertino nukentėjusio V. Š. sveikatai sukeltas pasekmes. Bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi nepažeidžiant šiame straipsnyje nurodytų bausmių bendrinimo taisyklių D. J. palankesniu ne visišku, o daliniu bausmių sudėjimo būdu. Nuteistajam D. J. paskirta galutinė bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, teisingai buvo sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 2 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri nelaikytina per giežta ar aiškiai neteisinga, todėl mažinti ją ar paskirti švelnesnę kitos rūšies bausmę nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
11. Apeliaciniame skunde nuteistasis nenurodo, jokių objektyvių duomenų ar aplinkybių, kurios būtų pagrindu leisti lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę. Nors apeliacinės instancijos teismo posėdyje D. J. pateikė Šiaulių tardymo izoliatoriaus nutarimą, iš kurio matyti jo teigiamas elgesys, tačiau tokio teigiamo elgesio vertinimas nėra susijęs su skundžiamu nuosprendžiu ir jis bus vertinamas bausmės atlikimo metu pagal Bausmių vykdymo kodekso nuostatas ( BK 5 t., 99 lapas).Patikrinus bylos medžiagą, nenustatyta jokių duomenų, kurie paneigtų D. J. už nusikalstamas veikas paskirtų bausmių pagrįstumą. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė.
12. Kaip jau minėta, prieš padarant nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje D. J. praeityje buvo net 6 kartus teistas, būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą ir esant neišnykusiam teistumui, vėl padarė tris tyčinius nusikaltimus, todėl jis yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Taigi nusikalstamos veikos, dėl kurių padarymo jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, yra padarytos ne neatsitiktinai, o dėl susiformavusio neigiamo požiūrio į teisės ir visuomenėje priimtas moralės normas. Nuteistajam ankstesniais teismų nuosprendžiais (teismo baudžiamaisiais įsakymais) už nusikalstamas veikas (daugiausiai už nusikaltimus nuosavybei, narkotinių medžiagų įgijimą be tikslo platinti) skirtos tiek švelnesnės, tiek tos pačios rūšies bausmės ( laisvės atėmimas, areštas) teigiamo poveikio nepadarė, jis nekeitė savo elgesio ir toliau daro naujas, tyčines, smurtines nusikalstamas veikas. Taigi, D. J. paskirtos švelnesnės bausmės jo nepataisė, nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, nepaveikė, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, todėl, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, konstatuoti, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti paskyrus nuteistajam D. J. švelnesnę bausmę nei laisvės atėmimas ar nustatyti trumpesnį jos terminą nėra jokio pagrindo.
13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam D. J. už nusikalstamas veikas paskyrė teisingas savo rūšimi ir dydžiu bausmes, teisingai, vadovaujantis BK 63, 64¹ straipsnio taisyklėmis, jas subendrino ir galutinę bausmę sumažino trečdaliu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl tenkinti nuteistojo D. J. apeliacinį skundą ir keisti skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. balandžio 6 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl nuteistojo D. J. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
14. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
15. Apeliacinės instancijos teisme 2022 m. birželio 9 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo apeliacinėje instancijoje. Pažymoje nurodyta, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos D. J. sudaro 170,00 Eur. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. J. nedirba, turto ir pajamų neturi, 10 kartų gydytas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje dėl priklausomybių alkoholiui ir kitoms psichoaktyvioms medžiagos, todėl įvertinus jo turtinę padėtį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas
nutaria:
nuteistojo D. J. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. balandžio 6 d. nuosprendį.
Nutartis neskundžiama.