Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Artūras Dilys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. E. G. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija ir Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Sunteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos nurodė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos duomenų apie statinius – daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , neturi ir ji neprieštarauja, kad būtų patenkintas pareiškėjos prašymas.

Pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu 2016 m. rugpjūčio 1 d. specialiajame interneto tinklalapyje buvo paskelbtas pranešimas apie šios bylos nagrinėjimą, tačiau per 14 dienų nuo šio skelbimo dienos kiti suinteresuoti asmenys nesikreipė su pareiškimais į teismą dėl jų įtraukimo dalyvauti procese ir iki teismo posėdžio dienos nėra ginčijamas pareiškime nurodytų daiktų valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas tada kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija pasisakė, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai; 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario mėn. 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2012).

Iš byloje esančio 1994 m. rugsėjo mėn. turto perdavimo – priėmimo akto (b. l. 13) matyti, kad J. V. G. buvo perduotas Suvainiškio žemės ūkio bendrovės turtas, tame tarpe ir pastatai, kurie šiame akte nėra identifikuoti. J. V. G. perduodamą turtą priėmė ir tai patvirtino savo parašu. Rokiškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymoje apie pastatą (b. l. 16) nurodyta, kad po (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės likvidavimo iki pat savo mirties daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančią (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valdė J. V. G..

Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys (b. l. 3-14) duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini).,(duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini) . yra statinys – daržinė, pastatyta 1980 m. Iš Valstybės įmonės registrų centro pateiktos pažymos (b. l. 2) matyti, kad daiktinės teisės į šią daržinę, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančią(duomenys neskelbtini., (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini) ., šių teisių suvaržymai ar juridiniai faktai nėra registruoti.

Pareiškėja V. E. G. nurodė, jog daržinę jos vyras iki pat savo mirties, t. y. iki 2011 m. gruodžio 17 d. (b. l. 14) valdė kaip savą ir juo naudojosi atvirai ir nepertraukiamai juo naudojosi – prižiūrėjo, tvarkė, naudojo pagal tikslinę paskirtį. Po J. V. G. mirties atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo šiuo pastatu naudojasi pati pareiškėja.

Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, jog nei J. V. G., nei V. E. G. nebuvo įgiję nuosavybės teisės į statinį - daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančią (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini) ., (duomenys neskelbtini)., kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. jie nebuvo ir nėra daikto savininkai. Bylos duomenimis nustatyta, kad šis statinys atsirado statybos būdu. Aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti, jog šis nekilnojamojo turto objektas buvo sukurtas nesilaikant teisės norminių aktų reikalavimų, nėra.

Pagal bylos duomenis nuosavybės teisės į minėtą statinį viešame registre nėra įregistruotos. J. V. G. šią daržinę valdė nuo 1994 m. Po jo mirties (2011 m.) iki šiol minėtą turtą nepertraukiamai vado pareiškėja, t. y. pareiškėjos valdymas atitinka CK 4.71 straipsnyje numatytus nepertraukiamo valdymo požymius ir J. V. G. bei V. E. G. nekilnojamo turto valdymo laikas skaičiuojamas kartu.

Faktą, kad turtas valdomas atvirai, patvirtina tiek pareiškėjos nurodytos aplinkybės, tiek (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Pandėlio seniūnijos pateikta pažyma apie pastatą. Nustatyti, jog turtas buvo valdomas teisėtai, byloje leidžia įrodymai, jog nuo 1994 m. rugsėjo mėn. iki šio momento nei vienas asmuo nepareiškė jokių pretenzijų į valdomą pastatą ir nėra jokių duomenų apie tai, jog daiktas buvo valdomas prieš kurio nors asmens valią. Be to, valdymo sąžiningumas ir teisėtumas yra preziumuojami, kol nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių pareiškėjos valdymo sąžiningumą ir teisėtumą. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė.

Teismas, įvertinęs bylos įrodymus bei aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėja ir jos vyras sąžiningai valdė minėtus pastatus, pagrįstai galėjo tikėtis, kad niekas neturi daugiau teisių už juos į užvaldomą nekilnojamąjį turtą. Duomenų, kad būtų žinoma apie kokias nors kliūtis nuosavybės teisei įgyti, nėra. Valdymo sąžiningumo prezumpcija nėra paneigta bylos įrodymais. Per visą pareiškėjos ir J. V. G. valdymo laikotarpį joks savininkas nepasinaudojo teise įgyvendinti nuosavybės teises į valdomą turtą, įrodymų apie kliūtis tam byloje taip pat nėra. Byloje nėra duomenų apie tai, kad būtų ginčijamas nurodyto statinio valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, per laikotarpį nuo 1994 m. niekas kitas savo teisių į nurodytą nekilnojamąjį daiktą nepareiškė.

Kadangi pagal bylos įrodymus pareiškėja, nebūdama jos valdomo statinio savininke, teisėtai ir sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai daugiau nei 10 metų jį valdo kaip savo, teismas pripažįsta, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi įgyti, todėl Vladislavos E. G. pareiškimas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 533 straispsniais, teismas

nusprendžia:

V. E. G. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad V. E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) .

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.